| Dvi dienas ir dvi naktis šėlo, griaudėjo, ugnimis žaižaravo, dainom ir šokiais aidėjo, alumi putojo, birželio karštyje maudėsi Ignalinos 140-asis gimtadienis. Kartu su ignaliniečiais uliojo daug garbių svečių iš Vilniaus ir užsienio. Mus pagerbė Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Januszas Skolimowskis, Baltarusijos ambasados patarėjas Vladimiras Voronkovičius ir net baltarusių parlamento deputatas bei Breslaujos rajono tarybos pirmininkas Romualdas Žurnia, Serocko burmistras Silvestras Sokolniokis, Biureno viceburmistrė Ingrida Koch, aplinkinių rajonų delegacijos ir daugelis kilų. Lenkai, čekai ir baltarusiai iš Breslaujos atsivežė ir savo saviveiklininkus.
Jubiliejinių iškilmių pradžia - Valstybės dieną
Šventinių renginių, skirtų Ignalinos 140-mečio jubiliejaus iškilmėms, maratonas prasidėjo ketvirtadieni, Mindaugo karūnavimo -Valstybės dieną. Paplovinio ežero pakrantėje, prie dailininkų Napoleono ir Gintaro Černių sukurtos Ignalinos legendos skulptūros vyko poezijos ir dainų popietė. Po to, kai rajono vicemeras Henrikas Šiaudinis padarė trumpą istorinę apžvalgą apie Mindaugo karūnavimo reikšmę Lietuvos valstybės istorijai, ežero pakrantėje suskambo dainos ir eilės, skirtos Lietuvai bei Ignalinai.
Svilinant vasaros saulei, žiūrovams teko slėptis medžių šešėliuose, bet jie negailėjo karštų plojimų miesto poetams už išraiškingus posmus, skirtus Ignalinai, o taip pat ir nuotaikingas dainas, sukurtas pagal jų tekstus.
Atmintyje įstrigo dainininkių Valentinos Sinkevič ir Jelenos Špakovos atliktas himnas "Gražioji mano Ignalina". Savo gimtajam miestui skirtas dainas taip pat dainavo Leta Kalinauskaitė, Kultūros centro vokalinis ansamblis (vadovė Loreta Kuksėnienė) ir jaunosios rajono gimnazijos dainininkės, vadovaujamos Irenos Cicėnienės.
Posmus, skirtus Ignalinai, skaitė Agota Ramutė Rimšelienė, Danutė Daukšienė, Pranas Kristanavičius, renginio vedėja Rimutė Skunčikienė ir eiliuotos Ignalinos legendos autorė Marija Čepulėnienė.
Daugiausiai žiūrovų aplodismentų susilaukė svečiuosna iš Vilniaus atvykęs Baltijos gitarų kvartetas. Tarp vilniečių Ievos Baltmiškytės, Sergejaus Krinicino ir Sauliaus Lipčiaus grojo ir legendos apie Ignaliną autorės M. Čepulėnienės anūkas Zigmas Čepulėnas. Jis sakė, kad kvartetas susikūrė vos prieš dvejus metus, bet jau spėjo išpopuliarėti ne tik tarp vilniečių. Dabar gitaristai ruošiasi tarptautiniam festivaliui ir tikisi jame patekti tarp laureatų.
Popietės metu šio renginio organizatoriai gėlių puokštes dovanojo ne tik poetams, dainininkams, bet ir dainos "Meilės miestas" teksto autorei M. Čepulėnienei bei muzikos kūrėjui Kęstučiui Ilgūnui.
Malda miestui
Penktadienį miesto jubiliejaus šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kuriose melstasi už ignaliniečius ir Ignaliną. Susirinko beveik pilna bažnyčia žmonių, garbūs užsienio svečiai ir senyvo amžiaus parapijiečiai. Tik jaunimo buvo vos keletas žmonių. Šv. Mišiose susirinkusių širdis džiugino Vidaus reikalų ministerijos vyrų choras "Sakalas", vadovaujamas maestro R. Markevičiaus. Po šv. Mišių vyrų choras bažnyčioje surengė koncertą, sveikino Ignalinos miestą, jo žmones. Bažnyčioje ilgai netilo plojimai.
Savo sveikinimą Ignalinai perskaitė Maltos ordino Biureno pagalbos tarnybos vadovas Frankas Janssensas, mums dar 1990 m. atidaręs duris į Vakarų pasaulį. Jis sakė dėkojęs Dievui už galimybę dalyvauti miesto šventėje. Miesto, kuris jo akyse per penkiolika bendradarbiavimo metų labai pasikeitė. "Matyt, Dievo valia tokia buvo, kad jau pirmomis Lietuvos nepriklausomybės dienomis aš atradau Lietuvą, o joje Ignaliną", - sakė F. Janssensas.
Iškilmingas rajono Tarybos posėdis
Jame dalyvavo visi 25 rajono Tarybos nariai, šventės svečiai, seniūnai, savivaldybės administracijos ir jos padalinių atstovai.
Jubiliejinį pranešimą apie Ignalinos istoriją, šiandienos darbus ir planus perskaitė rajono meras Bronis Ropė. Kalbėdamas apie ateities vizijas, meras akcentavo kurorto statuso, kurio Ignalina siekia, svarbą. Šis motyvas vėliau buvo daug kartų prisimintas kalbėjusių svečių.
Ignaliną su gimtadieniu ir ignaliniečius sveikino Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas bei žemės ūkio ministrė, Valstiečių liaudininkų partijos pirmininkė Kazimiera Prunskienė. Ji sakė, jog miestui 140 metų - pati jaunystė, o jai būdingas veržlumas ir energija, kurių nestinga rajono valdžiai. Užsiminė apie atominę energetiką, kurią Lietuvai, pasak K. Prunskienės, pavyks išsaugoti. Ministrė leido suprasti, kad merui B. Ropei atėjo laikas rūpintis ne vien rajono, bet ir visų Lietuvos regionų plėtra. Kaip žinia, mūsų merui 14-toje Gedimino Kirkilo Vyriausybėje siūlomas vidaus reikalų ministro portfelis. Išeis ar neišeis meras į ministrus, paaiškės jau šią savaitę.
Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Miškinis Ignalinai linkėjo kelių dalykų, tarp jų - gauti kurorto statusą bei tapti tikrąja įteisinta žiemos sporto sostine.
Valstybinio turizmo departamento direktorius Alvitis Lukoševičius teigė, jog Ignalina seniai yra turizmo simbolis. Jį plėtojant, čia daug padaryta, bet daug dar ir reikia padaryti. A. Lukoševičius žadėjo padėti mums pasiekti kurorto statusą.
Kraštietė, Kūno kultūros ir sporto departamento Strategijos skyriaus vedėja Milda Laurutėnaitė sakė, jog Ignalina jai pats gražiausias ir brangiausias kraštas. Džiaugėsi, kad rajone daug dėmesio skiriama sportui, plečiama jo įrenginių infrastruktūra, dauguma jų jau šiandien yra modernūs, šiuolaikiški, atitinkantys europinius standartus.
Kraštietė, Kultūros ministerijos vyr. specialistė Irena Sėliukaitė pastebėjusi, kad rajone klesti ir kultūra, pasigedo muziejaus. "Ignalinai jo reikia, bet gero, modernaus, o ne šiaip tik senų daiktų sankaupos", - sakė viešnia. Meras B. Ropė į pastabą atsakė, jog apie tai jau taip pat galvojama.
Lenkijos miesto Serocko burmistras (meras) Silvestras Sokolnickis džiaugėsi, kad likimas prieš 10 metų Varšuvoje lėmėjam susitikti su Broniu Rope. Ta pažintis vėliau išaugo į dviejų miestų draugystę, kuri sėkmingai plėtojama. "Kas dėl muziejaus, tai jo neturi ir Serockas, nors jam jau 900 metų. Todėl, manau, nuo šiol dirbsim viena linkme - mes ir jūs kursime savo miestų muziejus", -juokavo svečias.
Vokietijos Biureno miesto viceburmistrė Ingrida Koch sakė, jog Ignalinoje ji vieši pirmąkart, perdavė linkėjimus nuo biureniečių ir burmistro Volfgango Rungės. "Visu sužavėta Ignalinos gimnazija, Žiemos sporto centru, miesto aikšte ir jūsų gamta. Ir vaizdu į ežerą pro viešbučio langą. Tiesiog nuostabu. O kokią didžiulę pažangą Ignalina padarė nepriklausomybės metais, man pasakojo Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovas Frankas Janssensas, su jumis bendraujantis jau 15 metų",-sakė I. Koch.
Pats F. Janssensas merui B. Ropei ir vicemerui Henrikui Šiaudiniui Įteikė progines sidabrines euro monetas.
Ignaliną su jubiliejiniu gimtadieniu taip pat sveikino 520-ąsias metines švenčiančių Švenčionių meras Vytautas Vigelis, 500 metų jubiliejų švenčiančių Zarasų vicemeras Algimantas Dumbrava, Utenos apskrities viršininko pavaduotojas Vilius Cibulskas, Utenos rajono mero patarėjas, kraštietis poetas Petras Panavas. Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Januszas Skolimovvskis, Baltarusijos delegacijos nariai: Breslaujos rajono tarybos pirmininkas Romualdas Zurnia, Baltarusijos ambasados Lietuvoje patarėjas Vladimiras Voronkovičius, kiti svečiai.
Beveik visi sveikintojai atvyko su dovanomis, kurių posėdžio pabaigoje susikaupė nemaža šūsnis.
Apdovanoti 40 ignaliniečių
Po iškilmingo posėdžio ir nedidelio furšeto čia pat, savivaldybės fojė, posėdžio dalyviai išėjo į šurmuliuojančią, šventinėmis nuotaikomis alsuojančią Laisvės aikštę. Čia įvyko oficialus aikštės ir naujojo fontano atidarymas. Aikštę pašventino Ignalinos dekanas monsinjoras Ignas Jakutis, fontaną atidengė B. Ropė, Č. Juršėnas, K. Prunskienė ir miesto seniūnas Valentinas Rumbutis. Jie nutraukė nuo sustabdyto fontano simbolines juosteles ir statinys sutvisko vandens čiurkšlėmis.
Po šių oficialumų jubiliejiniais medaliais buvo apdovanoti užsienio svečių delegacijų vadovai bei savi renginių organizatoriai. Po to i sceną pakviesti 40 rajono įvairių profesijų ir užsiėmimų asmenų, kurie miesto 140-ųjų metinių proga už ilgametį nepriekaištingą darbą ir aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime apdovanoti jubiliejiniais medaliais ir mero dovanomis. Apdovanotųjų sąrašą atspausdinome praėjusio MI numerio spalvotame priede "Mūsų miestely: Ignalina". Tarp apdovanotųjų - gimnazistė, rajono mokinių asociacijos pirmininkė, "Mūsų Ignalinos" bendradarbė Simona Smirnovą. Apdovanotųjų vardu kalbėjo Ignalinos gimnazijos mokytoja Aldona Slidžiauskienė.
Scenoje - atgijusi Ignalinos legenda
Viena iš šventės kulminacijų penktadienį miesto aikštėje buvo muzikinės legendos "Ignas ir Lina" premjera. Miuziklo režisierė - Ingrida Gudonienė. Pagrindinius vaidmenis atliko gerai mieste žinomi dainininkai: Linos auklės - Aldona Čeponienė, Linos - Birutė Paukštienė, Igno - Gintautas Juodagalvis. Taip pat miuzikle dalyvavo ir Eglės Ragaišienės vadovaujamos "Lelijėlės" kolektyvo nariai, linkmeniškis Romas Vilutis. Įspūdingai atrodė riterių, apsirengusių viduramžių geležies šarvais, kovos scenoje, jų kalavijų džerzgesys. Džiugu, jog pirmą kartą mūsų miestiečiai pastatė miuziklą pagal miesto įsikūrimo legendą. Miuziklo finale skambėjo daina apie Ignaliną, kuri suvienijo visus ignaliniečius ir kėlė pasididžiavimą, jog gyvename tokiame gražiame mieste. Muzikos kokteilis
Vėliau scenoje pasirodė ne pirmą kartą Ignalinoje koncertuojantis "Trimito" pučiamųjų orkestras su solistais ir šokėjomis. Šis nuotaikingas, daug užsienio šalių apkeliavęs kolektyvas ritminga muzika neleido nuobodžiauti į Laisvės aikštę susirinkusiems žiūrovams. Juos Ignalinos scenoje pakeitė klasikos žvaigždės - "Trys panteros", džiuginusios klausytojo ausį puikiomis dainomis, linksmais dainų tekstais, moterišku žavesiu bei šokio judesiais.
Toliau scenoje šėlo linksmieji "Rondo". Jų dainos gerai žinomos tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus klausytojams, tad jau po pirmos dainos miesto aikštėje įsisuko šokio sūkuriai. Šventės metu viena iš vakaro vedėjų, aktorė Irena Kriauzaitė, šokdino susirinkusius ir kaip įmanydama bandė kelti visų nuotaiką.
Labiausiai buvo laukiama dainininko Alano Chošnau pasirodymo. Mergaitės, dar neprasidėjus koncertui, skandavo Alano vardą ir nekantraudamos jo laukė scenoje. Savo dainomis ir energija dainininkas įkaitino visą publiką. Prie scenos brovėsi panelės su gėlėmis ir pliušiniais žaisliukais, bet apsauga jų prie dainininko neprileido. Kaip ir įprasta, nuskambėjus paskutinei atlikėjo dainai, susirinkusieji nesiruošė jo taip lengvai išleisti ir prašė kartoti dainą. Kaip sakė pats Alanas: "Ko tik dėl jūsų nepadarysi". Atlikėjui baigus savo pasirodymą, visa minia skandavo padėkos žodžius.
Po Alano Chošnau koncerto scenoje pasirodė pirmasis ir vienintelis šalyje mušamųjų ansamblis "Vilniaus mušamieji" (vad. Pavelas Giunteris). Deja, Alano pasirodymas nustelbė jų koncertą. Tačiau pasiklausyti ir tokio stiliaus muzikos buvo norinčių.
Tą dieną scenoje buvo galima išgirsti ir pamatyti pačių įvairiausių dainavimo, atlikimo stilių. Šventės organizatoriai pasistengė, jog visų klausytojų muzikos skoniai būtų patenkinti.
Ugnies nakties simfonija
O po koncerto ant miesto savivaldybės stogo prasidėjo ugnies fiesta. Liepsnų liežuviai, pliūpsintys iš specialių įrenginių, laižė sutemas, fakyrais save vadinantys vilniečiai energingai žongliravo degančiais fakelais, tamsaus dangaus fone išgau-dami įspūdingas ugnies figūras. Po gana ilgai trukusių fakyrų ugningų triukų, Ignalinos dangų nušvietė fejerverkų gėlės. Jos tamsoje skleidėsi, sproginėjo, spragsėjo, suteikdamos gimtadieniui romantikos. Visi džiaugėsi, jog pirmasis šventinis vakaras truko visa valanda ilgiau, nei buvo numatyta.
Alinantis karštis sporto mėgėjų neišgąsdino
Ignalinos jubiliejaus dienomis savo jėgas išbandė ir įvairių sporto šakų mėgėjai. Ignalinos moksleivių namų sporto centro darbuotojai šeštadieni jiems surengė daug ir įdomių varžybų, kuriose galėjo dalyvauti įvairaus amžiaus dalyviai.
Anksčiausiai, kol dar oras nebuvo įkaitęs, prie Gavaičio ežero laimę išbandė meškeriotojai. Jų būrelis nebuvo gausus-tik 14. Bet užtat azarto tikrai nestigo. Tą-ryt sėkmė lydėjo vidiškietį policininką Sigitą Bielini, kurio laimikis siekė 925 g. Jis pagavo ir stambiausią žuvį - 250 g svėrusi lyną. Vos ne perpus mažesni laimiki sugavo žvejybos veteranas Jonas Šulga. Nedaug nuo jo atsiliko ir jauniausias meškeriotojas Vitalijus Rybakovas. Tarp vyrų laimę išbandė ir vienintelė moteris - Regina Januškevičienė, kuriai be konkurencijos atiteko jubiliejinis aukso medalis ir specialus prizas.
Kaip ir reikėjo tikėtis, įdomiausiai klostėsi varžybos miesto paplūdimyje. Čia pirmieji į startą stojo pirma kartą surengtų biatlo varžybų dalyviai, kurie privalėjo ne tik sparčiai bėgti paplūdimio žalios vejos ir asfalto takeliais, bet ir plaukti Gavio vandenyje.
Šioje neįprastoje ir sudėtingoje rungtyje, kai oras buvo Įkaitęs iki 35 laipsnių karščio, gausiausiai dalyvavo jauniausieji miesto gyventojai. Tarp dešimtmečių ir jaunesnių dalyvių greičiausiai 500 m bėgo ir 50 m plaukė Arminas Kardokas, trasoje sugaišęs beveik 6 min. Kiek vyresnio amžiaus grupės dalyvių rungtį laimėjo Laurynas Černiavskis. Vos akimirksniu jam pralaimėjo Aleksandras Sukovas ir Arnoldas Gasparavičius.
Trylikamečiai ir keturiolikmečiai dalyviai jau privalėjo ne tik bėgti 500 m. bet ir plaukti dvigubai ilgesni nuotolį nei jaunesni varžybų dalyviai. Tarp mergaičių šią užduotį greičiausiai atliko Gerta Satkevičiūtė, tarp berniukų - Šarūnas Rimšelis.
Jauniai bėgo ir plaukė dvigubai ilgesnę distanciją. Ją sėkmingiausiai Įveikė Aliona Sosunova ir Vitalijus Afanasjevas. Vyriausiųjų dalyvių grupėje startavo Lietuvos slidinėjimo čempionas ir pajėgus bėgikas Mantas Strolia. Jis 1,5 km distancijoje buvo gerokai atitrūkęs nuo varžovų ir atrodė, kad laimės varžybas. Tačiau plaukiant 200 m jį ne tik pasivijo, bet ir aplenkė plaukimo treneris Eugenijus Rakitinas, kuris ir pelnė aukso medali. Sidabras atiteko M. Stroliai, bronza - Gintarui Gruzdžiui.
Žiūrovai tikėjosi pamatyti įdomias valtininkų lenktynes, tačiau kažkodėl jose dalyvavo mažai patyrę valčių vairininkai, todėl įdomesnių dvikovų neišvysta. Tarp merginų nugalėtoja pripažinta Laura Meškauskaitė, o tarp vaikinų - Gediminas Juršėnas.
Jauniausieji šventės dalyviai rungėsi važiuodami triratukais ir dėliodami kaladėles.
Ilgiausiai paplūdimyje prakaitavo tinklininkai ir futbolininkai. Tarp 8 tinklinio komandų (3x3) sėkmingiausiai turnyrą užbaigė Eugenijaus Rakitino, Viktoro Cešulio, Karolio Andrijausko ir Edgaro Rastenio kvartetas, nepralaimėjęs nė vienerių rungtynių.
Mažojo futbolo (5x5) aikštelėje geriausiai sekėsi FC "Ignalina" komandai.
Gana atkakliai ir kovingai vyko krepšinio (3x3) varžybos Aukštaičių gatvės atviroje aikštelėje, kur jų dalyviai varžėsi vieno minuso sistema.
Jauniausių (iki 18 metų) dalyvių grupėje sėkmingiausiai rungtyniavo "Skėrių" komanda, kurios sudėtyje žaidė Justinas Račka, Marius Talijūnas, Ignas Žilėnas ir Edvinas Mikonis. Jie finale nesunkiai (10:4) nugalėjo "Viruso" krepšininkus.
Aštuoniolikmečių ir vyresnio amžiaus dalyvių grupėje varžėsi 8 komandos. Kaip ir tikėtasi, daug pranašesnė už varžovus buvo "Žiagų" komanda, kurioje rungtyniavo rajono rinktinės nariai Darius Bielinis, Mindaugas Ragauskas, Evaldas Gimžūnas ir Edvinas Čialutka. Jie finale aiškia persvara (14:6) įveikė "Prakaito" komandą ir pelnytai laimėjo aukso medalius. Bronza atiteko SCF komandai.
Kaip po miesto jubiliejui skirtų varžybų teigė Moksleivių namų sporto centro direktorius Jonas Paslauskas, varžybų organizatoriai kai kuriose rungtyse tikėjosi pamatyti gausesnį dalyvių skaičių, bet, matyt, karštas oras kai ką išgąsdino, o kiti varžybas stebėjo pasislėpę nuo saulės ir gurkšnodami gaivinančius gėrimus.
Į Švenčionėlius ir atgal
Šeštadienį ryte kelios su Ignalina draugaujančių miestų (Baltarusijos Breslaujos, Lenkijos Serocko ir Vokietijos Šiureno) delegacijos keliavo į Švenčionėlius. Ne dėl to, kad pasigrožėtų ten prieš 140 metų pastatyta geležinkelio stotimi. Tas užsienio svečius, žinoma, irgi domino, tačiau svarbiausias kelionės į kaimyninio rajono miestelį tikslas buvo... grįžti atgal į Ignaliną. Švenčionėliuose svečius pasitikęs LNK televizijos laidos "Dviračio šou" personažas Andžiejus, stoties perone linksmai pabendravęs ne tik su Ignalinos gimtadienio šventės dalyviais, bet ir su eiliniais Lietuvos geležinkelių keleiviais, išgirdęs traukinio signalą visus išrikiavo pirmajame stoties perone. Atvykus Ignalinos simboliu - lelijomis -papuoštam keleiviniam traukiniui, užsienio svečiai buvo pasodinti į specialiai jiems paruoštą ir papuoštą vagoną, kuriame 22 km kelionė į perpildytą Ignalinos stotį keleiviams tikrai neprailgo. Klausydamiesi Andžie-jaus lūpomis porinamos legendos apie Ignalinos įkūrimą, linksmos muzikos bei gurkšnodami Ignalinos balzamą, svečiai savo kelionės tikslą pasiekė labai greitai. Ten jų jau laukė praėjusio amžiaus pradžios rūbais pasipuošę Ignalinos miesto ir rajono vadovai su antrosiomis pusėmis bei didžiulis ignaliniečių ir miesto svečių būrys.
Valdžią vežė "kašike"
Sulipę į didžiausią Lietuvoje "kašiką" (jis prieš pusantrų metų buvo įtrauktas ir į šalies rekordų knygą), užsienio svečiai kartu su Ignalinos miesto ir rajono vadovais patraukė į miesto centrą. Eisenoje paskui "kašiką" žygiavo Ignalinos šokių ir dainų kolektyvai, užsienio šalių saviveiklininkų delegacijos, tiesiog ignaliniečiai. Kai kurie iš jų buvo apsirengę drabužiais, žmonių vilkėtais prieš šimtą metų.
Kermošiuje buvo visko
Šeštadienį, antrą Ignalinos gimtadienio šventės dieną, neseniai iš pagrindų atnaujintoje Laisvės aikštėje šurmuliavo mugė. Scenoje vienam po kito keičiantis kolektyvams iš Ignalinos, Čekijos, Baltarusijos ir Lenkijos, toje pačioje vietoje, kur prieš gerą pusšimtį metų vykdavo Ignalinos turgūs, vietiniai gyventojai ir miesto svečiai galėjo išbandyti savo derybinius sugebėjimus. Derėtis, kaip ir įprasta turguje, tądien teko visur - dvylikos rajono seniūnijų kiemeliuose buvo prekiaujama viskuo, ko tik akys ir alkanas skrandis geidė. Kiekvienas į kermošių užklydęs miestelėnas galėjo paragauti šviežių braškių ar ką tik išsukto medaus. Nebuvo problema ir paskanauti ką tik iš rūkyklos ištrauktų lašinukų ar skilandžio. Trumpai tariant, - kermošiuje buvo galima įsigyti beveik visko. Svarbiausia - už viską teko mokėti tik tiek, kiek leido kišenė. Neturint prie savęs skambančiųjų ar šlamančių, kermošiaus prekybininkų siūlomų gardėsių galėjai skanauti ir prie dūšios neturėdamas nė skatiko.
Kalėm Ignus
Beje, apie pinigus. Ignaliniečiai šįsyk netgi jų turėjo savų pasigaminę. Prie specialius Ignalinos gimtadieniui skirtus pinigus - ignus - kalusio kalvio buvo nusidriekusi nemaža smalsuolių eilutė. Juk bet kuriuo atveju pinigėlis, kad ir netikras, prisiminimus apie šventę tikrai atgaivins ir po metų, ir po kitų. Ignų, dar vadintų Ignalinos eurais, iš viso nukalta apie 400 vienetų. Šventės dalyviai ir svečiai taip pat galėjo pasimėgauti ir Ignalinos krašto vilniečių klubo į gimtąjį miestą atviliota atrakcija - savotišku tinkliniu "bučiumi", į kurį įlindęs po miesto aikštę galėjo pasiridinėti kiekvienas drąsesnis to panorėjęs smalsuolis. Čia pat aikštėje pastatytoje didžiulėje keptuvėje čirškėjo kiaušinienė su spirgais, kurios užteko visiems norėjusiems. Mat ji, sako, iškepta net iš tūkstančio kiaušinių...
Po Ignalinos draugų iš Baltarusijos, Čekijos ir Lenkijos koncerto, pasiklausę dar ir linksmos muzikikės ansamblio "Jonis" atliekamų smagių melodijų, vakarop ignaliniečiai suplūdo Į miesto estradą prie Ilgio ežero.
Vasaros estradoje dūkta šėlta iki pat aušros
Vakarėjant, šeštadieni minios žmonių traukė į miesto estradą. Srautas pasiruošusių linksmintis buvo tikrai didelis. Jau seniai ignaliniečiai nežibėjo tokiu aktyvumu miesto šventėse. Nereikia pamiršti, kad ši kartą Ignalinos jubiliejaus švęsti susirinko ne tik miestelėnai, bet ir turistai, atvykę pailsėti, o galbūt ir specialiai pasižiūrėti renginių. Nepažįstamas buvo kas penktas praeinantis veidas. Organizatoriai per tris šventines dienas paruošė išties spalvingą paletę renginių įvairioms amžiaus grupėms. Jaunimui pati linksmiausia diena buvo paskutinė. Ką reiškia vien tai, kad diskoteka tęsėsi iki trčios valandos ryto, o jaunimas (ir ne tik) linksminosi iki paskutinės dainos, ir jei būtų galėję, turbūt iš šokių aikštelės būtų nesitraukę dar ilgai.
O švenčių maratoną pratęsė baikeriai. Tiesa, juos pamatyti buvo kiek sudėtinga, nes žmonės kažkodėl žinojo apie skirtingas vietas, kur motociklininkai turėjo pasirodyti. O Ignalinos motociklininkų klubo "Pašėlęs greitis" nariai rodė šiurpą keliančius triukus. Kad būtų saugiau, reginį jo organizatoriai perkėlė net porą kilometrų už miesto (link "grybų" sankryžos). Tiesiog tam, kad šventė nevirstų netikėta nelaime.
Estrados scenoje šventę tęsė šokių studija "M", kurios vadovas ir steigėjas yra vaikinas, kilęs iš Ignalinos -Marijanas Staniulėnas. Grupėje šoka įvairaus amžiaus jaunimas. Įdomu tai, kad nepriklausomai nuo amžiaus ir nuo to, vaikinas ar mergina esi, visi jie tai darė labai profesionaliai. Šis klubas plečia modernaus šokio "Break dance" ir "Hip Hop" tradicijas. Į priekį pasižiūrėti plastiškai judančių vaikinų subėgo pulkas ignaliniečių. Kadangi klubas šoka labai sparčiai populiarėjančius šokius, tarp jaunimo susidomėjimas buvo didžiulis.
Toliau į sceną lipo kitas Ignaliną garsinantis kraštietis - Andrius Pauliukevičius, pasaulio fitneso čempionas. Visi vaikino raumenys, už kuriuos jis gavo čempiono vardą, tądien buvo rodomi prieš tūkstantinę ignaliniečių minią gyvai. Šalia scenos stovintis jaunimas vis dar nesitraukė, o studijos "M" pasirodymu ne itin aktyviai domėjęsi garbaus amžiaus miestelėnai, šįkart nuo A. Pauliukevičiaus nenuleido akių.
Į pop žvaigždžių koncertą atvyko mums gerai pažįstami, bene nepraleidžiantys nė vienos progos vasarą atvykti į Ignaliną - grupės "Pokeris" ir "Neo". Pirmiau koncertavęs "Pokeris" prieš Lietuvoje sparčiai populiarėjančios grupės "Neo" pasirodymą gerokai sušildė publiką, o "Neo" jau kėlė ignaliniečius nuo suolų ir neleido jiems atsisėsti visą koncerto laiką. Gerai žinomas grupės dainas šventės svečiai traukė kartu su "Neo" vaikinais.
Būta ir ne itin gražių dalykų. Vykstant M. Staniulėno šokių studijos "M" šokėjų pasirodymams, du neblaivūs jaunuoliai šalia scenos rodė savo "šou", tuo labai piktindami žiūrovus ir pačius šokėjus. Deja, neatsirado nė vieno šventės organizatoriaus, darbininko ar policininko, kurie būtų sutvarkę įsisiautėjusius ignaliniečius. Buvo tikra nepagarba ir patiems sau, ir svečiams.
O per pačią diskoteką neblaivus asmuo čia pat, šalia šokių aikštelės, šlapinosi. Nebuvo prižiūrėtojų, kurie butų sudraudę neblaivius, iššaukiančiai besielgusius asmenis.
Taip pat papiktino ir be įspėjimo netikėtai pasibaigusi diskoteka. Muzika buvo tiesiog nutraukta ir šokėjams neliko nieko kito, kaip tik eiti namo.
O putų šou, deja, pavirto greičiau į purvo šou. Susimaišiusios putos su smėliu virto tikra koše ir didžiuliu purvo klanu, kuriame linksmai dūko tik vaikai. Tik kažin, ar tokie žaidimai labai džiugino jų mamytes.
Žmonių šventėje beveik nesumažėjo iki pat pabaigos. Visi linksminosi, kol kojos pačios šoko. Kas dabar išdrįs sakyti, kad ignaliniečiai nemoka linksmintis?... |