Žiniasklaidos apžvalga
2006 m. liepos 15 d.
Žemės ūkio ministerija

TURINYS:
 








Nacionalinė spauda


Derlių naikina sausra, Respublika, p. 2
Autorius: "Respublikos", Eltos inf., data: 2006 07 15
Šiemet ilgalaikė sausra kėsinasi ne tik į nelaistomus, bet ir laistomus bulvių ir daržovių pasėlius. Mažuose telkiniuose, nedidelėse upėse nebeliko vandens laistymui. Be to, derlių labai gadina įvairiausi kenkėjai.
Žemės ūkio ministerijos specialistai prognozuoja, kad dėl sausros nukentės ir vaisių bei uogų derlius, ypač lengvesnėse dirvose. Apatiniai vaismedžių ir krūmų lapai jau gelsta, juos puola kenkėjai, karštu oru nepasisavinami kai kurie mikroelementai, krenta užsimezgę vaisiai, o likę bus smulkesni, prastesnės prekinės išvaizdos. Šiuo laikotarpiu bulvės yra labai jautrios drėgmės trūkumui. Jos nustojo augti ir liepos pirmoje pusėje jų pasiūla buvo nedidelė.


1 sakiniu: Linai, Respublika, p. 10
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 15
Pasaulio rinkose linų paklausa didėja, o Lietuvoje šios kultūros plotai sparčiai mažėja, linų augintojai ir fabrikai patiria nuostolių - Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą buvo nustatyta 7,5 tūkst. hektarų linų kvota, bet šiemet linais užsėta tik 1,1 tūkst. hektarų.


1 sakiniu: Pienas, Respublika, p. 10
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 15
Lietuvoje šių metų birželio mėnesį buvo supirkta 133,61 tūkst. tonų natūralaus pieno (vidutinio 3,97 proc. riebumo ir 3,24 proc. baltymingumo), arba 5,5 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.


Kaimo plėtros planas - atgimstančio kaimo ženklai, Respublika, p. 11
Autorius: Virgaudas Gudas, data: 2006 07 15
Didėjanti produktų ir darbo jėgos konkurencija, augantys kokybės, saugos ir aplinkosaugos reikalavimai, energijai imlios technologijos žemės ūkio ir maisto pramonės srityse - tai pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidurs šalies žemės ūkis, įgyvendindamas 2007-2013 m. Lietuvos kaimo plėtros planą (KPP).
Pristatydama šį planą per vakar Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Vilniuje surengtą seminarą "Kaimo plėtros planas. Atgimstančio kaimo ženklai" ŽŪM sekretorė Dalia Miniataitė pabrėžė, kad Lietuvos kaimui jį įgyvendinti trukdo žemas darbo našumas, kvalifikuotos jėgos trūkumas, neracionali ūkio struktūra ir žemas šalies žemės ūkio modernizavimo lygis.
Pasak D.Miniataitės, žemės ūkis išlieka svarbiu šalies ekonomikos sektoriumi, kuriame sukuriama 5,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvos darbuotojų žemės ūkio srityje 2005 m., palyginti su 2004 m., sumažėjo 11 proc. ir sudarė 13,2 proc. visų šalies dirbančių asmenų (ES - 5 proc.), o kaimo gyventojų, dirbančių paslaugų ir pramonės srityje, išaugo 2 proc.
ŽŪM sekretorė Dalia Miniataitė neabejoja, kad besikeičiančios Europos žemės ūkio modelis turės prisitaikyti prie pasaulinio globalizacijos proceso, todėl reikia mažinti užimtumą žemės ūkio sektoriuje ir efektyvinti žemės ūkio gamybą, ugdyti konkurencingumą. Šiam procesui ypač daug įtakos turės ES teikiama parama ES valstybių žemės ūkiui.
Vien įgyvendinant SAPARD programą per 2005 m. žemdirbiams išmokėta 131,1 mln. Lt, o iš viso - 597,3 mln. Lt. D.Miniataitė priminė, kad Lietuvai įstojus į ES SAPARD programą pakeitė kitos ES finansinės programos kaimo plėtrai, žemės ūkiui ir žuvininkystei remti. Jos skiriamos pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) ir Kaimo plėtros 20042006 m. plano priemones. Per trejus metus KPP priemonėms finansuoti ES skyrė 2112,7 mln. Lt, o pagal BPD priemones - 663 mln. Lt. Dar 1816,7 mln. Lt šalies žemdirbiai gavo tiesioginėmis išmokomis.

Tikslas - didinti konkurencingumą

Kalbėdama apie Lietuvos kaimo plėtros programos 2007-2013 m. perspektyvas ir galimybes žemdirbiams, D.Miniataitė pabrėžė, kad dėl programos nuostatų dar tebediskutuojama su socialiniais, ekonominiais partneriais, tačiau tikimasi pirmąjį programos projektą Briuseliui pateikti jau rugpjūtį.
Dauguma šios programos priemonių perkelta iš Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano ir BPD į naująjį finansinį laikotarpį.
2007-2013 m. laikotarpiu pagrindinis kaimo politikos Lietuvoje tikslas bus didinti žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumą, siekti įsitvirtinti rinkoje ir sukurti ekonominės veiklos įvairinimo kaime galimybes, kartu puoselėjant gamtą ir gerinant gyvenimo kokybę kaime.
Iš viso Lietuvos žemės ūkiui ir žuvininkystei per 2007-2013 metus ES skirs daugiau kaip 11,22 mlrd. litų paramos. Labiausiai -net 346 proc. - auga tiesioginės išmokos ir jų bus vidutiniškai skiriama po 708 mln. Lt per metus (2004-2006 m. buvo skiriama vidutiniškai po 159 mln. Lt).
Kaip sakė ministerijos sekretorė, 2004-2006 m. laikotarpiu ES parama buvo teikiama per 2 atskiras Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo dalis, o nuo 2007 metų turėsime paprastesnę ir lankstesnę finansavimo sistemą ir tik vieną fondą - Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondą (EŽUKPF). Jo lėšų administravimas pavestas Žemės ūkio ministerijai.

Skirtingi prioritetai

Numatoma, kad paramos teikimo prioritetai bus skiriami pagal sektorius (didžioji investicijų dalis turėtų tekti gyvulininkystei), ūkių dydį (ūkiams, kurių valdos dydis - iki 150 ha žemės ūkio naudmenų), anksčiau gautą ES paramą, regionų skirtumus.
Rengiant Lietuvos KPP ir siekiant nubrėžti aiškias takoskyras tarp veiklų, susijusių su kaimo plėtra ir finansuojamų iš kitų ES struktūrinių fondų, Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvauja rengiant šių fondų paramos panaudojimo dokumentus. Pavyzdžiui, automobilių kelių ūkio ribose tiesimas, žemės ūkio vandentvarka (melioracija ir polderiai) bus finansuojami iš EŽŪKPF, o vietos reikšmės viešųjų kelių tiesimas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų įrengimas bei tvarkymas gyvenvietėse - iš Europos regioninės plėtros fondo.

Kuriama kaimo vizija

"Neįmanoma kelti sau tikslų, neturint aiškios vizijos", - sakė per seminarą D.Miniataitė. Ji pabrėžė, kad iki 2013 m. bus sukurtas techniniu, ekonominiu ir vadybiniu požiūriu pažangus, konkurencingas, į rinką orientuotas šalies ūkis ir jo žaliavų bazėje "nuo lauko iki stalo" integruotas maisto ūkis.
Pasak ŽŪM sekretorės, vidutinis ūkio dydis turėtų pasiekti 20 ha, o komercinių visiško užimtumo ir didelio našumo bei produktyvumo ūkių turėtų susiformuoti iki 20 tūkst. Išaugs ūkininkų, miškų savininkų, kaimo verslininkų ir kitų gyventojų kompetencija ir profesiniai įgūdžiai. Tam per šį laikotarpį bus apmokyta daugiau kaip 65 tūkst. žmonių, iš jų - 15 tūkst. EŽŪFKP lėšomis.
2013 m. turėtų pagerėti kaimo demografinė situacija, nes dirbančių asmenų žemės ūkio, medžioklės, miškų ir žuvininkystės sektoriuje dalis sumažės maždaug trečdaliu ir sieks iki 10 proc. Naudojantis ES parama, plėtojamos alternatyvios ne žemės ūkio veiklos sritys sukurs apie 20 tūkst. naujų darbo vietų, veiks 1300 kaimo turizmo sodybų, 2000 mikroįmonių. Taip pat susikurs palankesnė ūkininkaujančiųjų amžiaus struktūra - penktadalis ūkininkų bus iki 40 metų amžiaus. "Skirtumas tarp kaimo ir miesto gyventojų pajamų sumažės iki 15 proc.", - teigė D.Miniataitė.
Pagal 2013 m. kaimo viziją bus konsoliduota 108 tūkst. ha žemių, renovuotos ir įrengtos melioracijos sistemos 20 tūkst. ha teritorijoje.


Prekybos tinklai raginami įsileisti ekologiškus produktus, o jų gamintojai - didinti asortimentą, Lietuvos aidas/Naujausios Žinios, p. 1
Autorius: LA, BNS, data: 2006 07 15
Ekologiškų produktų gamintojai turėtų pasiūlyti daugiau ir įvairesnio asortimento produkcijos, o prekybos centrai - geranoriškiau ja prekiauti, teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas.
"Ekologišką produkciją auginantys žemdirbiai laukia didesnio prekybos centrų bendradarbiavimo ir supratimo. Ten daug nesusipratimų, ūkininkai turi daug sunkumų ją realizuoti", - Seime penktadienį surengtoje diskusijoje "Kaip pagerinti komunikaciją tarp prekybos centrų, prekiaujančiųjų ekologiškais produktais ir vartotojų" sakė Jonas Jagminas. Pasak jo, ekologiškų produktų suvartojimas išaugtų, jeigu vartotojai labiau būtų informuojami apie šios kategorijos žemės ūkio produkciją. Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės teigimu, pastaruoju metu ekologiškas ūkininkavimas Lietuvoje įgijo naują pagreitį - pernai, lyginant su 2004 metais, ekologišką produkciją gaminančių ūkių padaugėjo 60 proc. - iki 1,8 tūkst.


Prekybos tinklai raginami įsileisti ekologiškus produktus, Kauno diena, p. 7
Autorius: BNS, data: 2006 07 15
Ekologiškų produktų gamintojai turėtų pasiūlyti daugiau ir įvairesnio asortimento produkcijos, o prekybos centrai - geranoriškiau ja prekiauti, teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas.
"Ekologišką produkciją auginantys žemdirbiai laukia didesnio prekybos centrų bendradarbiavimo ir supratimo. Ten daug nesusipratimų, ūkininkai turi daug sunkumų ją realizuoti", - Seime vakar surengtoje diskusijoje "Kaip pagerinti komunikaciją tarp prekybos centrų, prekiaujančių ekologiškais produktais, ir vartotojų" sakė Jonas Jagminas. Pasak jo, ekologiškų produktų suvartojimas išaugtų, jeigu vartotojai labiau butų informuojami apie šios kategorijos žemės ūkio produkciją.
Žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės teigimu, pastaruoju metu ekologiškas ūkininkavimas Lietuvoje įgijo naują pagreitį - pernai, lyginant su 2004 metais, ekologišką produkciją gaminančių ūkių padaugėjo 60 proc. - iki 1,8 tūkst. Ekologiniai ūkiai užima 70 tūkst. hektarų.
Pasak ministrės, ekologiškų produktų gamyba užsiimama, nes ši sritis labiau remiama - išmokos siekia 400-2,5 tūkst. litų. J.Jagmino teigimu, pagal ekologiškų ūkių plotą Lietuva užima 26 vietą tarp 170 valstybių.


Bus sudarytas Lietuvos teritorijos erdvinis modelis, Kauno diena, p. 29
Autorius: BNS, data: 2006 07 15
Bus sudarytas Lietuvos teritorijos erdvinis modelis, Lietuvos aidas/Naujausios Žinios, p. 2
Autorius: LA, BNS, data: 2006 07 15
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos užsakymu bus sudarytas detalus Lietuvos teritorijos erdvinis modelis. Tokio modelio sudarymo konkursą NŽT paskelbė vakar.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas didiesiems Lietuvos miestams - konkursą laimėjusi bendrovė pagal aerofotonuotraukas turės pagaminti detalius jų ortofotografinius žemėlapius, skaitmeninius paviršiaus modelius.
Bendras didžiųjų miestų plotas, kurį reikės atvaizduoti žemėlapyje ir modelyje, sieks 2,475 tūkst. kvadratinių kilometrų (kv. km).
Numatoma detaliai atvaizduoti 785 kv. km. Vilniaus, 425 kv. km - Kauno, 240 kv. km. - Klaipėdos, po 225 kv. km - Šiaulių ir Panevėžio, taip pat nuo 100 iki 125 kv. km Alytaus, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Utenos ploto.
Numatomo sudaryti teritorijų ortografinio žemėlapio mastelis sieks 1:2000, o aerofotonuotraukų - 1:6000. Su konkurso nugalėtoju numatoma pasirašyti keturių mėnesių trukmės sutartį.


Brangiausi bananai Europos Sąjungoje, Kauno diena, p. 7
Autorius: BNS, data: 2006 07 15
Bananai Lietuvoje - brangiausi Europos Sąjungoje, Klaipėda, p. 5
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 15
Birželį kilogramas bananų Lietuvos prekybos centruose kainavo vidutiniškai 5,99 lito - daugiausiai visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Latvijoje ir Estijoje šie vaisiai kainavo maždaug 40 proc., Lenkijoje - perpus pigiau, pranešė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
Nors pastaruoju metu bananų kaina ES šalyse ima pamažu augti, mūsų šalyje kilogramas jų birželį kainavo 9,31 proc. daugiau nei Amsterdame, 7,73 proc. daugiau nei Stokholme, 1,53 proc. daugiau nei Berlyne.
Lietuvoje per metus suvalgoma iki 20 tūkst. tonų bananų, visi jie atgabenami iš Pietų Amerikos. Daugiausiai bananų šalyje nuperkama vasario ir kovo mėnesiais. Pernai birželį bananai Lietuvoje buvo pasiekę rekordinę 7 litų kainą, juos į Lietuvą importuoja "Litbana", "Vilniaus augma". Dabar kilogramas bananų kainuoja apie 6 litus.


Sausros padariniai, Vakaro žinios, p. 5
Autorius: Antanas Zapsė, data: 2006 07 15
Tokios karštos vasaros neprisimena net ir tie, kurie turi ką prisiminti. Ačiūdie, kad šis alinantis kūną ir dvasią gamtos krematoriumas yra laikinas kaip ir Lietuvos Vyriausybė: jos laikinumas -jeigu tikėsime prezidentu, politologais ir kitais apaštalais-jau baigiasi, o liepus kokiam nors Šulijai - turėtų atvėsti ir orai. Tačiau gyvas žmogus (ir dar gyvos šalies pilietis) gyvena ne vakar ir ne rytoj,
0 šiandien, nors ir gerbia istoriją bei rūpinasi ateitimi. Tačiau gerbk, pone, nors ir nežinia ką, rūpinkis, ponia, nors ir velniaižin kuo, bet ŠI diena, t.y. tavo gyvenimas, priklauso nuo naujai formuojamos vyriausybės, kuri - vėlgi! - priklauso nuo to, to ir ano. Tik ne nuo jūsų, gerb. PONEPONIA, nes - kas jūs TOKIE, po šimts Gedimino pypkių! Na, tegu rinkėjai. Na, galvokim, kad kažkada kažką išrinkote. Bet tų, kurių kaip kokių pigių kelmučių pririnkote daugiausiai, ŠI DIENA prie naujos Vyriausybės formavimo neprisileidžia net per patrankos šūvį. Nauja Vyriausybė bus ne daugumos, o mažumos, nes jūsų, mieli rinkėjai, balsai, pasirodo, besantys visiškai užkimę ir... į dangų neina.

Obuoliauti su Kirkilu

"Buvo tokia nuomonė" ir... jis tapo. Iš pradžių derybininku. Paskui - kandidatu. Po "paskui" - paskirtuoju. (Vėliau turėtų užlipti dar aukščiau, žinoma, Seimui leidus.)
Būdamas derybininku JIS gražiai susistygavo su "koncertmeisterių" orkestrėliu: ŠIE, nemėgstantys obuolių, pasižadėjo ponui Gediminui bent jau netrukdyti imant derlių, nors nei matė, nei skaitė mažosios daugumos darbų (ar pažadų) programos. (Basinėjantys po politikos ražienas žmonės retkarčiais nedviprasmiškai kraipo galvas: ar tik ta paslaptinga KETURIŲ programa rudeniop nevirs elementariu pogromu.) "Koncertmeisteriams" ar "kubilmeisteriams" labiausiai, o gal tik "iš principo" rūpėjo tik viena: kad teisingumo ar vidaus reikalų ministerijoms nediriguotų zuokininkai-čaplikistai. Bet Gediminas nusispjovė kvapniu tabaku į "kubilmeisterių" pusę ir "savo vidų su visais viduriais" užrašė grafo Zuokulos bendrapartiečiui Raimondui Šukiui. "Kubilmeisterių razumas" Jurgis reagavo žaibiškai: "Mes galime nepasirašyti sutarties priedo dėl netrukdymo suformuoti mažumos Vyriausybę". (Matot, - jau prasideda!)
Kiti iš nepritapusiųjų mažumos daugumoje (arba atvirkščiai) - petrininkai ir artūrininkai P. - į opozicionierių jungtinio choro repeticijas vaikšto vangiai ir nenoriai, o jeigu ir ateina, tai dažniausiai dainuoja... pauzes. Tačiau ŠI diena nelaukia - gyvenimas plaukia ir sausros metu. Tik - koks?

Peštynės po obelim

Valgyt nori visi. Skaniai ir daug. Bet yra, po velnių, ir kažkokios ribos, padorumas, etiketas. Tai prie žmonių stalo, o prie ANŲ, kuriuos išsirenkame ir pasiskiriame virš savęs, lovio tokie dalykai nežinomi ir svetimi - politikai garbę ir gerą gyvenimą supranta į biudžeto lovį įmerkę bent jau priekines kojas. Na, ne visada, bet... Ir, žinoma, ne ČIA.
Man labiausiai patinka valstiečiai Profesorė Kazimiera - tikra kovotoja: kirtusi koalicijos partneriams "pilietine" Seimo pirmininko Viktoro Muntiano korta, nesunkiai laimėjo savo žagrės broliams tris ministrų maišus (na, kam valstiečiui portfelis?). (Ponai, pasismailinkit vaizduotę: argi nenuostabiai atrodys užsienio reikalų valstietis (nors ir nepartinis, bet NUO Prunskienės) su lopais nusagstytu maišu, minantis per pasaulį.)
Kėdainių piliečiai taip pat lošė ar mušėsi gudriai: jiems buvo siūlytas tik vienas postas Vyriausybėje, o jie gavo DU, nes užsikepė TRIJŲ. V.Muntiano daržovių pirkliai iškart suvokė, kad Vyriausybės formavimas yra toks pat turgus, kaip ir visi: mokėsi brangiau parduoti agurką - sugebėsi brangiau prakišti ir save.
Kažkaip ramiai po obelim sėdi zuokininkai. Kai nieko be sostinės mero posto ir tame poste sėdinčio partijos vadovo užpakalio ar galvos skausmo daugiau nebeturi ir staiga - lyg nei iš šio, nei iš to - gauni du padėvėtus portfeliūkščius, "viduje kultūringai" apsidžiaugi, bet TO neparodai. Tegu TAI - nedaug, bet bus gana: svarbiausia, kad TAVE be paliovos puolančios įkyrios musės, vardu "koncertmeisteriai", iš nevilties, jog Lietuvos "vidų" sergės TAVIŠKIS, kramtosi kojų nagus.
Dar ramesni paskirtojo premjero partijos bičiuliai: šešios riebios žąsys ant JŲ stalo ir... kvit. Ar "kirkiliada" gims ir augs, ar padės šaukštą neprasidėjus, paaiškės gana greitai -jei susimylės Seimas ir, žinoma, "koncertmeisteriai". O kol kas... turime, ką (kaip dabar madinga sakyti) turime.

Skaičius "trylika"

Ponas PASKIRTASIS visuomet prisimena, kad prieš patapdamas ponu jis buvo DRAUGAS. Ir neblogas. Puikiai išmano socialistinio realizmo metodus valstybės valdyme ir žino vieno šarvuočius mėgusio pliko impotento sparnuotą tezę, kad šaliai gali vadovauti bet kuri virėja, įkvėptas šių "sparnelių", paskirtasis ir subūrė "prakeiktą velnio tuziną sunkiems portfeliams nešioti".
Imkim į ranką kad ir kokį Juozą Oleką. Iškart suprasime, kad lietuvių kalboje žodžiai "sveikata" ir "kraštas" yra sinonimai - žodžiai, turintys panašią reikšmę, nes ponui varlės šeimininkui visiškai tas pats, ką - tą ar aną - saugoti. Duok tu jam, dangau, bet kokią ministeriją -jis sugebės, jis "apsidirbs". Visi "sasaldamokratai" visadarbiai ir visažiniai. Algirdas Butkevičius anksčiau seifus atidarinėjo, dabar kelius valys, nors, anot jo paties, jam mieliausia būtų triūsti UKY. (Specas!) Dar viena "sasaldamokratė" (praktiškai be stažo, nes dar VAKAR buvo "sasalliberalė", bet - ministrės taburetei priaugus prie gležnos sėdynės - teko keisti ir įsitikinimus, ir partiją) Vilija Blinkevičiūtė reiškiasi daugiau kaip lengvaatletė: jos aistra - bėgimas; ir ji dėl kėdės bėgs per visas partijas.
Norisi šį bei tą "gražaus" pasakyti ir apie naująjį sveikatos pilietį Rimvydą Turčinską. Ką - nežinomas!? Nė velnio! O kieno vadovaujamoje ligoninėje alkani baltašvarkiai vaikus ir suaugusiuosius žalojo, a? Tai toks sveikatos sargas dabar visos Lietuvos sveikata rūpinsis? O gal mūsų mažytė šalis JAM panaši į orkaitę ar aukštakrosnę? (Kai tokie karščiai - gal.) Dėl ko stumia vyr. pilietininkas V.Muntianas daktarą R.Turčinską į ministro krėslą gal ir nelabai reikėtų stebėtis - prieš atvykdamas į Kėdainius ponas Seimo pirmininkas rezidavo Marijampolėje.
Tad geriau pagalvojus, gaila, kad virėjos į partijas nestoja, o tai surinktum TRYLIKA - ir ramu: žmonės nors pavalgę būtų. Kai vadovauti gali bet kas, vadinasi, ir bet kaip - tegu nors pilvui būna paguoda. Nors šalies prezidentas lyg ir pritaria PASKIRTOJO pasirinkimui. Taip, tikra tiesa: sotus alkano neužjaučia, nes nesupranta.


Specializuota spauda


Kam "aukso puodas", kam ištuštinta piniginė, Valstietis, p. 2
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 15
Tikėjęsis, kad melioracijos įrenginių remontui 8 ha sklype pakaks kelių tūkstančių litų, Plungės r. ūkininkas buvo priverstas sumokėti 20 tūkst. Lt.
Analogišką remontą besirengianti atlikti kita to paties rajono ūkininkė tiesiog laimėjo "aukso puodą" - ji už panašų darbą sumokės vos per tūkstantį litų.
Kas žemės savininkus pastatė į nelygiavertę padėtį?
Pasirodo valstybė, pagal savas taisykles paskirsčiusi žemėje paslėptus vamzdynus: storesnis - valstybės, plonesnis - žemės savininko. Kai kuriais atvejais toks paskirstymas ir įrenginių remonto rėmimui sukurtos taisyklės tampa dar vienu veiksniu, galinčiu arba nuskurdinti ūkininką, arba jam sudaryti šiltnamio sąlygas. Panašiai kaip gamtos stichija - vienur praėjo liūtys ar išdegė žemė, kitur saikingai lyja ir šildo.

Susiviliojo pažadais

Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos taisyklės numato valstybės paramą remontuojant savininkui nuosavybės teise priklausančius melioracijos įrenginius. Ši parama sudaro 85 proc. viso projekto vertės, kitaip sakant, ūkininkui, pridėjusiam 15 proc. lėšų, gali būti suremontuota jo žemę sausinanti sistema.
Šia tvarka ir susiviliojo Plungės r. Vieštovėnų k. ūkininkas Julius Martišius.
- Parašiau paraišką. Daugiau kaip 8 ha jau ne vienerius metus buvo šlapi, lauką sunku suarti, įtariau, kad problema kilo dėl sugedusios melioracijos sistemos, - "Ūkininko patarėjui" pasakojo J. Martišius. - Pavasarį atvažiavo projektuotojas, padarė projektą. Už jį sumokėjau apie 11 tūkst. Lt.
Projektas - dar ne remontas. Padarius visų darbų sąmatą paaiškėjo, kiek sumanymas kainuos. Tačiau 85 proc. valstybės parama beveik užtikrino, kad niekas ūkininko apiplėšti nesirengia.
Tik kai J. Martišiaus sklypo melioracijos įrenginių remontui buvo sudaryta 100 tūkst. Lt gerokai viršijanti sąmata, tapo akivaizdu, jog ūkininkui už savo sumanymą teks pakloti per 20 tūkst. Lt. Tokio skaudaus smūgio žemdirbys nesitikėjo.

Skirtinga parama

Analogišką paraišką Plungės r. savivaldybei pateikė kitame kaime ūkininkaujanti ūkininkė. Įvertinus jos sklype atliekamų darbų apimtis paaiškėjo, kad remontas jai kainuos viso labo 1000 Lt. Milžiniškas skirtumas, nes abu ūkininkai neturi jokių privilegijų ir visuomenėje užima vienodą padėtį.
- Tai neteisybė - vienam lyg ir visai nereikia mokėti, o man atseikėta gana skaudžiai, - guodėsi J. Martišius. - Tiesa, iš anksto sakė, esą sunku nuspėti, kokie bus remonto mastai ir kam nuosavybės teise priklauso remontuojami įrenginiai.
Plungės r. savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus specialistė Nijolė Varkalienė irgi negalėjo atsistebėti, kad įmanomas toks didelis melioracijos įrenginių remontų kaštų skirtumas.

Paslaptis glūdi ... žemėje

... ir Melioracijos įstatyme, melioracijos įrenginius suskirsčiusiame į dvi grupes - priklausančius valstybei ir priklausančius žemės savininkui.
Žemės ūkio skyriaus specialistė patvirtino, jog paraiškos melioracijos įrenginių remontui renkamos iki balandžio 1 d. Tuo laiku dar ir sniegas ne visada būna nutirpęs, todėl atvykus į vietą sunku numatyti, kokio masto gedimas, juo labiau neįmanoma nustatyti, ar sugedę įrenginiai priklauso ūkininkui, ar valstybei. Tai galima padaryti tik atkasus gedimo vietą.
- Melioracijos įstatymas smulkius iki 12,5 cm skersmens vamzdynus yra priskyręs žemės savininko nuosavybėn, storesnį rinktuvų vamzdžiai, filtrai, žiotys priklauso valstybei, - pasakojo N. Varkalienė. - Už pastarųjų remontą valstybė 100 proc. ir sumoka. Pradėjus tyrinėti J. Martišiaus žemės sklypą paaiškėjo, kad visi gedimai yra smulkiuosiuose sausintuvuose, kurie nuosavybės teise priklauso ūkininkui. Taip pat paaiškėjo, kad gedimo mastas labai didelis ir remontuoti reikės daugiau melioracijos statinių, negu galima buvo tikėtis. Sudarius viso objekto remonto sąmatą paaiškėjo, kad nors iš ūkininko sąskaitos tereikės padengti tik 15 proc. išlaidų, jam tai dideli pinigai.
Tuo tarpu ištyrus kitos ūkininkės sklypą nustatyta, kad sugedę ne smulkūs sausintu-vai, o stambūs, valstybei priklausantys įrenginiai, juos šimtu procentų iš savo lėšų valstybė ir suremontuos.

Turėtų rūpintis valstybė

N. Varkalienė iš dalies nepateisina tvarkos, dėl kurios turi nukentėti žmogus.
- Juk jis neprašė, kad sudėtų vienus ar kitus vamzdynus. Gal apskritai toje vietoje žemės net neturėjo, o tik dabar nusipirko. Manau, visa ši sistema turėtų priklausyti valstybei, tuo labiau kad nustatytoji melioracijos įrenginių paskirstymo tvarka: kas priklauso žemės savininkui, o kas valstybei, - numatyta tik Melioracijos įstatyme, jame ir išdėstyta, kokio skersmens vamzdžiai kam priklauso. Realiai žmogus jokių nuosavybės dokumentų, kuriais konkrečiai įrodytų, jog tai tikrai jo turtas, neturi. Mano žemėje sugedo valstybės rinktuvas - suremontuos veltui, o jeigu vamzdis mano - pačiam teks ir mokėti. Tikrų tikriausia loterija. Sausintuvai, mažo skersmens vamzdynai paprastai niekada ir neremontuojami, įprasta, kad problemų kyla didelio skersmens rinktuvuose, žiotyse, filtruose, kurie yra valstybės nuosavybė. Iš tikrųjų valstybė ir turėtų viskuo pasirūpinti.
Kad tai valstybės reikalas, įrodo paprasta aplinkybė -vieno ūkininko lauke esančios sistemos gedimas gali neigiamai atsiliepti kito ūkininko laukui. Ir jeigu pirmasis dėl lėšų stygiaus gedimo neremontuos, kentės niekuo dėtas kaimynas. Sovietmečiu įrengtos drenažo sistemos apimdavo 100 ha ir daugiau, jos viena su kita susijusios. Viską palikus tik ūkininko atsakomybei, ateityje gali atsitikti ir taip, kad sukurtas brangus turtas sunyks, o nemelioruojamos žemės praras savo vertę.
N. Varkalienė priminė, jog netolimoje ateityje žemės savininkui prie melioracijos įrenginių remonto gali tekti prisidėti ne 15, o 50 proc. Net ir stipriam ūkininkui tai gali būti ne pagal kišenę.


Pinigai ūkininkams, Valstietis, p. 4
Autorius: Pagal "ŪP", data: 2006 07 15
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) baigė vertinti didžiąją dalį pernai žemdirbių pateiktų paraiškų 2004-2006 m. Kaimo plėtros plano (KPP) paramai gauti. Pagal šešias KPP paramos priemones iš viso sulaukta apie 123 tūkst. paraiškų. Didžioji dauguma paraiškų įvertintos palankiai, o atmestų buvo vos 5 proc. Tikimasi, kad paraiškos pagal priemonę "Agrarinė aplinkosauga" galutinai bus baigtos vertinti iki rugpjūčio 1 d. Žinoma, tai priklausys ir nuo to, ar sparčiai paramos gavėjai tikslins duomenis. Numatyta išmokėti 390 mln. Lt, 363 mln. Lt jau pasiekė ūkininkų sąskaitas. 2004-2005 m. paraiškas pateikę žemdirbiai pagal KPP paramos priemones iš viso jau yra gavę apie 730 mln. Lt.


Sklypai racionaliai išdėstomi kol kas nemokamai, Valstietis, p. 4
Autorius: ŽŪM informacija, data: 2006 07 15
Daugelyje Europos valstybių jau beveik šimtą metų vyksta žemės konsolidacija - smulkūs ir išsibarstę sklypai sujungiami, taip pagerinama jų struktūra, numatomi melioruotini ar mišku apželdinti tinkami plotai, keliai privažiuoti, elektros linijos, parkai, vandens telkiniai, poilsiavietės. Žmonėms suteikiama galimybė įsitraukti į šį procesą ir patiems keisti savo kaimo veidą. Visos teritorijos kompleksiškas pertvarkymas rengiamas atsižvelgiant į kaimo bendruomenės pageidavimus, regiono ypatumus, ūkinės veiklos kryptis, įsiklausant į aplinkosaugos, kultūros paveldo sergėtojų balsus, reikalavimus ir patarimus.

Kliuvinys rimtam ūkininkavimui

Atkuriant nuosavybės teises, didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemei grąžinti, o ne ūkiams formuoti, todėl dabar vienas savininkas ar nuomininkas žemę dažniausiai dirba keliuose mažuose, netaisyklingos formos, vienas nuo kito nutolusiuose sklypeliuose. Lietuvoje vidutinis įregistruoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas siekia tik apie 3,3 ha, asmeninio ūkio žemės sklypo vidutinis plotas - 0,8 ha. Žemės naudojimo fragmentiškumą dar labiau padidina tarp natūra sugrąžintos privačios žemės įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai.
Dirbti žemę toli vienas nuo kito išsimėčiusiuose ploteliuose nepatogu ir brangu, nes dažnai tenka nuvažiuoti dešimtis kilometrų nuo vieno sklypo iki kito. Nuvarginti tokių nuolatinių klaidžiojimų, daugelis ūkininkų, ypač vyresnio amžiaus, tepajėgia tenkinti savo asmeninus poreikius. Apie kokį nors rimtesnį agroverslą jie net negalvoja. Nuo žemės ūkio produkcijos realizavimo vietų nutolusiose kaimo vietovėse ištisi plotai apskritai užleidžiami piktžolėmis, nebenaudojami. Siekiant, kad Lietuvos ūkininkai galėtų sėkmingai konkuruoti Europos Sąjungos rinkoje, būtina numatyti naujas žemės tvarkymo priemones, kurios padėtų smulkius ir išsibarsčiusius žemės sklypus sujungti į racionalias, efektyvesniam ūkiui tinkančias žemėvaldas.

Akivaizdi nauda

Lietuvių ir olandų ekspertai, pusę metų drauge nustatinėję būsimą žemės konsolidacijos Lietuvoje ekonominę naudą, paskaičiavo, kad vien dėl sumažėjusio atstumo nuo ūkio centro iki dirbamos žemės ploto ir pagerėjusios sklypo formos išlaidos gamybai gali sumažėti apie 10 proc. Ne mažiau svarbu, kad ūkio, kurio visa žemė sutelkta aplink sodybą, rinkos vertė iškart labai pakyla, o sutvarkytas kraštovaizdis ir akiai malonesnės apylinkės jau savaime perša mintį verstis ne tik žemdirbyste, bet ir, tarkim, kaimo turizmu. Atsiranda galimybė praplėsti ūkį, nes į žemės konsolidacijos projekto teritoriją įtraukiami ne tik suinteresuotų savininkų, bet ir jų kaimynų, pareiškusių norą parduoti savo žemę, sklypai bei įsiterpę ar gretimai esantys laisvos valstybinės žemės plotai. Žemės savininkai, konsolidacijos projekto dalyviai, įgyja pirmenybę įsigyti tuos parduodamus sklypus.

Nuo ko pradėti

Prašymai rengti konsolidacijos projektą nešami teritoriniam žemėtvarkos skyriui, adresuojami apskrities viršininkui. Konsolidacijos projektai gali būti rengiami tose kaimo vietovėse, kuriose jau atkurtos piliečių nuosavybės teisės, o pertvarkyti sklypus 100 ha ir didesniame plote pageidauja ne mažiau nei 5 žemės savininkai bei valstybinės žemės patikėtiniai.
Apskrities viršininkui nusprendus rengti projektą, organizuojama vieša žemės sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių sueiga, išrenkami projekto organizatoriaus padėjėjai.

Procesą finansuoja Europos Sąjunga

Žemės konsolidacija yra kelerius metus trunkantis ir brangiai kainuojantis procesas. Daugelyje Europos valstybių savo lėšomis jį paspartina ūkininkai ir kiti žemės savininkai, tačiau Lietuvos žemdirbiams tai būtų labai brangu. Šiuo metu keturiose Lietuvos apskrityse (Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių) jau pradėti pirmieji 14 žemės konsolidacijos projektų, kuriuos 100 proc. numatoma finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų.
Žemės sklypų perregistravimas bei kadastriniai matavimai žemės konsolidacijos projekto dalyviams pagal dabar, galiojančią tvarką nemokami. Žemės konsolidacijos išlaidas apmoka ES ir mūsų valstybė biudžeto lėšomis pagal Bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės krypties priemonės "Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas" veiklos sritį "Žemės sklypų perskirstymas". Atrodo, ateityje žemės konsolidacijai ES numato skirti mažiau lėšų, tad nevertėtų ilgai delsti. Ūkininkai žemės konsolidacijos teikiama nauda ir galimybėmis turėtų pasinaudoti jau dabar.


Mėsinė galvijininkystė ne egzotiškas hobis, Valstietis, p. 7
Autorius: Rasa Prascevičienė, data: 2006 07 15
Apie tai, kad šalyje būtina kuo sparčiau didinti mėsinių galvijų bandą bei gerinti jų skerdenų kokybę kalbama jau ne pirmi metai, realiai šis procesas vyksta labai vangiai. Kokių buvo padaryta klaidų ir kokios galimos mėsinės galvijininkystės perspektyvos? Apie tai su Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto Bandymų skyriaus vedėju Andriumi TURSKIU kalbasi korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ.
- Lietuvai tapus ES nare ir sėkmingai išsiderėjus nemažą 47 tūkst. karvių lindenių kvotą, mūsų šalies žemdirbiams atsirado gerų galimybių auginti mėsinius galvijus, juolab kad šį sektorių jau keleri metai remia ir valstybė. Ar ši parama, žiūrint iš veislininkystės mokslo ir šalies ekonomikos vystymo pozicijų, buvo naudojama racionaliai?
- Šalies Vakarų ir Rytų regionuose, ypač ten, kur dirvos nenašios ir nėra sąlygų vystyti intensyvią žemdirbystę bei pienininkystę, mūsų žemdirbiams iš tiesų yra puikus šansas užimti nišą, plečiant mėsinės galvijininkystės sektorių.
Dar 1995 m. Vyriausybė pradėjo subsidijuoti ūkius ir ūkininkus, pageidaujančius įsigyti mėsinių veislinių gyvulių iš užsienio. Valstybinėje gyvulių veislininkystės programoje buvo numatyta remti tuos augintojus, kurių aiški teisė į žemės nuosavybę, kurie turi veislininkystės darbo patirties bei kur yra sukurta gera pašarų bazė. Buvo numatyta, kad šiuose ūkiuose bus suformuotos 200-300 "galvų" veislinės mėsinių galvijų bandos, vykdomas kryptingas veislininkystės darbas, o dalis veislinių gyvulių parduodama kitiems ūkiams.
Deja, pastaraisiais metais Veislininkystės programos nuostatos primirštos. Atsitiko taip, kad veislinių galvijų įsigijo juos auginti nepasirengę ūkiai bei ūkininkai, todėl paaiškėjo, kad dalis gyvulių neatitinka veislinės vertės, be to, prarasta daug veršelių, taigi veltui buvo išleisti ir nemaži valstybės pinigai.
Iš tiesų galimybės auginti mėsinius galvijus Lietuvoje yra, bet, mano įsitikinimu, ne visiems augintojams būtina pirkti veislinius gyvulius -daugeliui puikiausiai tiktų ir mėsinių veislių mišrūnai, ypač smulkiuose ūkiuose, kuriuose neperspektyvus pieno ūkis.
- Šiemet Vyriausybė veisliniams mėsiniams gyvuliams įsigyti skyrė 3,4 mln. Lt. Ar šie pinigai, Jūsų nuomone, "pataikys į taikinį", t.y. padidins bei sustiprins veislinių galvijų bandą šalyje?
- Susidomėjimas mėsinės galvijininkystės verslu šalyje auga. Suprantama, Vyriausybė neturi galimybių subsidijuoti visų norinčiųjų įsigyti veislinių gyvulių. Žemės ūkio ministerija, norėdama patenkinti didesnio augintojų skaičiaus paraiškas, suteikė leidimą vienam ūkininkui nusipirkti iki 32 veislinių gyvulių. Negavusių šio leidimo liko daugiau nei pusė pateikusiųjų paraiškas. Akivaizdu, kad iš 32 gyvulių veislinės bandos nesuformuosi, nes tam reikalingas kruopštus ir ilgas veislininkystės darbas, o turint mažai gyvulių, nevykdant jų atrankos, neturint galimybių naudoti pačius geriausius veislinius bulius, mažas veislinis ūkis ateityje gali tapti eiline mėsinių galvijų banda. Mano manymu, jei Vyriausybė skiria pinigų mėsinių galvijų veislininkystei remti, tai turi būti daroma kryptingai, t.y. pinigai turi būti skiriami veislininkystės ūkiams, o ne tiems, kam veisliniai galvijai būtų egzotiškas hobis. Taigi šiemet valstybės pinigai veisliniams gyvuliams pirkti vargu ar bus panaudoti tikslingai.
- Galvijų augintojai neretai skundžiasi, kad mėsos perdirbimo įmonės neobjektyviai įvertina mišrūnų skerdenas ir moka už jas per mažai. Perdirbėjai savo ruožtu tvirtina, kad mišrūnas mišrūnui nelygu.
- Tai iš tiesų problema, kurią gvildenti reikėtų pradėti nuo situacijos karvių žindenių "rinkoje". Akivaizdu, kad Lietuva šiuo metu karvių žindenių kvotos neįvykdo. Daugiausia šių karvių yra pieno-mėsos tipo mišrūnių. Mat ir šioje srityje nebuvo išvengta klaidų. Iki šiol dažniausiai neperspektyvios pieno tipo karvės buvo sėklina-mos mėsinių bulių sperma. Tačiau mėsiniai buliai buvo blogai įvertinti (dar neturime aparato ilgajam nugaros raumeniui įvertinti), todėl gimę mišrūnai nebūna tokie, kokių augintojai tikisi. Pardavęs tokį buliuką perdirbimo įmonei ūkininkas lieka labai nusivylęs, nes dvejus metus jis vargo augindamas "mėsinį", o uždirbo mažai, mat skerdena nesiekė R kategorijos. Mėsos perdirbėjai savo ruožtu nepatenkinti tokių "mėsinių" buliukų mėsos kokybe. Taigi ir čia valstybės pinigai išmesti į "balą", nes iš pieno tipo karvės išvesti gerą žindenę - ilgas, kruopštus ir daug žinių reikalaujantis darbas.
Problema tai, kad mūsų augintojai, kryžmindami mėsinius galvijus, vis dar bando "išradinėti dviratį", nors patirtį galėtų perimti iš Škotijos, Airijos ūkininkų, kurie šioje srityje dirba jau 30 metų. Taigi jei ŽŪM specialistai ir toliau taip siaurai žiūrės į problemą, skirstydami finansavimo srautus, karvių žindenių kvotą bei mėsinės galvijininkystės nišą, ją Lietuva netolimoje ateityje gali ir prarasti.
- Kokią išeitį siūlote ūkininkams, planuojantiems imtis mėsinės galvijininkystės verslo, bet neturintiems sąlygų auginti veislinius galvijus ?
- Žemdirbiams, norintiems auginti mėsinius galvijus, bet stokojantiems veislininkystės žinių bei lėšų, siūlyčiau auginti dviejų mėsinių veislių mišrūnus, kurių telyčių už prieinamą kainą galima nusipirkti iš Airijos, Vokietijos, Danijos ūkininkų. BLUE GREY tipo galvijai - tai galovėjų ir šorthornų mišrūnai, labai paplitę Anglijoje bei Airijoje, o galovėjų ir angusų mišrūnai - Šveicarijoje. BLUE ROAN tipo galvijai - aubrakų ir šorthornų mišrūnai, sparčiai plintantys Kanadoje, Australijoje bei Vokietijoje. Abiejų šių tipų mišrūnai labai ištvermingi. Karvės nedidelės, joms nereikia produktyvių ganyklų - labai tinka ganyti nenašių žemių pievose ir kurti ekologinį ūkį. Pirmą kartą veršiuojasi 24 mėn. amžiaus, kai tuo tarpu šarole veislės - 36 mėn. Telyčių veršiavimosi nuostoliai - 10 proc., karvių - 5 proc., (šarolė - atitinkamai 20 proc. ir 10 proc.). Telyčios pirmą kartą kergiamos su aubrakų, o vėliau su limuzinų arba šarolė veislės buliais. Šių veislių bulių galima nusipirkti ir Lietuvoje. Minėtos mišrūnės karvės yra pieningesnės už šarole veislės karves ir su mažesnėmis pašarų sąnaudomis iki 8 mėn. užaugina didesnį veršį. Karvių produktyvumas siekia 12-14 veršelių (šarolė 7-8). Svarbiausia - šiuo atveju užtenka minimalių gyvulininkystės žinių.
Įdiegę šią mėsinių galvijų auginimo technologiją (su ja susipažinti galima LVA Gyvulininkystės instituto Bandymų skyriuje), sėkmingai galėtume užpildyti karvių žindenių trūkumą bei garantuotume labai aukštos kokybės mėsos, kurios dar stinga ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europos šalyse, gamybą. Nėra abejonės, kad tokį produktą parduoti gera kaina problemų nebūtų.
Be to, mėsinių galvijų augintojai turi kooperuotis, kaip tai daroma kitose šalyse. Tuomet būtų kur kas lengviau savo naudai "prilenkti" įstatymus, pasinaudoti naujausiomis mokslo technologijomis, sukurti gerą rinkodarą.


Nesantaiką įžiebė... mėšlo krūva, Valstietis, p. 8
Autorius: Sigitas Gudžiūnas, data: 2006 07 15
Į redakciją kreipėsi Grinių ir. (Kelmės r.) ūkininkas Ipolitas Stonys. Jis teigė, kad rajono Aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai prie jo prikibo dėl mėšlo laikymo ir už tai nubaudė administracine bauda. Anot I. Stonio, taip, kaip jis, šiandien mėšlą laiko visi gyvulius turintys kaimiečiai. Tačiau atpirkimo ožiu, deja, tapo jis vienas.
Pareigūnę pasitiko su šunimis
Pasak Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Algirdo Guščiko, gegužės 18 d. neprisistatęs pilietis telefonu pranešė, kad Grinių ir. ūkininkė Irena Stonienė netvarkingai laiko mėšlą. Tirti šį skundą į vietą nuvyko rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėja Irena Sirusienė. Tačiau ūkininkas Ipolitas Stonys su ja elgėsi agresyviai, pareigūnę ketino užpjudyti pitbulių veislės šunimis. Todėl pastarajai nebeliko nieko kito, kaip tik skubiai pasišalinti.
- Birželio 6 d. į Grinių ir. vykome dar kartą, bet jau trise. Šį kartą vedėja I. Sirusienė į pagalbą pasikvietė mane ir policijos pareigūną, - pasakojo vyresnysis inspektorius A. Guščikas. - Mus pasitiko ūkininkės sūnus I. Stonys. Jis įrodinėjo savo tiesas, bet mes į tai nekreipėme dėmesio. Aš paprašiau pasakyti, kas yra gyvulių ir mėšlo krūvos šeimininkas. Sūnus atsakė, kad gyvuliai ir mėšlo krūva priklauso jo 73 metų amžiaus motinai Irenai Stonienei. Apžiūrėjęs sukrautą rietuvę pamačiau, kad mėšlas buvo laikomas ne pagal reikalavimus - nebuvo apdengtas ir nebuvo įrengtas apsauginis pylimas. Matyti srutų nubėgimai į pakalnę. Todėl I. Stonienei surašiau administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Tačiau, anot A. Guščiko, ūkininkė atsisakė rašyti pasiaiškinimą ir pasirašyti protokolą. Nepaisant to, I. Stonienei protokolas buvo įteiktas. Birželio 8 d. ji buvo kviečiama atvykti į rajono Aplinkos apsaugos agentūrą dėl nuobaudos skyrimo. Tačiau nurodytą dieną ūkininkė nepasirodė. Dar kartą atvykti į rajono Aplinkos apsaugos agentūrą pensininkė buvo kviečiama birželio 12 d.
- Tačiau ir tą dieną į agentūrą atvyko tik jos sūnus Ipolitas, - pasakojo A. Guščikas. - Jis teiravosi, kokio dydžio bauda gresia už šį pažeidimą. Kadangi motina pensininkė, pasakiau, kad jai galime skirti minimalią 100 Lt baudą. Tąkart sūnus žadėjo tą baudą sumokėti. Tačiau vėliau išgirdau, kad jis skundžiasi Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui ir prašo atsiųsti dar vieną ko-misiją. Aiškino, jog viską sutvarkęs - mėšlo krūvą apdengęs ir iškasęs apsauginį griovį. Aišku, atvažiavusi komisija dabar jau konstatuotų kitokią padėtį. Todėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos direktoriaus pavaduotojas man pasiūlė rašyti nutarimą, nes jokių komisijų nebus. Aš taip ir padariau. Ūkininkei I. Stonienei už netvarkingą mėšlo laikymą skyriau 100 Lt baudą.
Į klausimai ar nebuvo galima Grinių ir. ūkininkų pirmiausia įspėti, o tik paskui bausti, agentūros vyresnysis inspektorius A. Guščikas atsakė, jog už šį pažeidimą įspėjimo nėra. Yra tik piniginė bauda.

Galėjo iš pradžių įspėti, o paskui bausti

Jaunasis ūkininkas I. Stonys pasakojo, jog su motina valdo 26 ha dydžio ūkį, laiko 7 melžiamas karves. Iš viso turi 12 galvijų. Ir nors ūkis registruotas 73 metų sulaukusios motinos I. Stonienės vardu, tačiau visus ūkio darbus tenka jam vienam nudirbti, nes mama dėl prastos sveikatos daugiausia laiko praleidžia lovoje. Anot I. Stonio, nuo jų sodybos iki Grinių gyvenvietės yra daugiau nei 1,3 km., iki artimiausio kaimyno -100, o iki melioracijos griovio - 150 m. Galvijų mėšlas iš tvarto daug metų kraunamas į didelę krūvą. Apie naujus atliekų tvarkymo reikalavimus iki šiol nieko nežinojo.
- Tačiau gegužės pabaigoje į mūsų sodybą atvažiavo aplinkos apsaugos pareigūnė, -karčiai kalbėjo I. Stonys. - Pasiteiravusi, ar čia Stonių sodyba, ir išgirdusi teigiamą atsakymą, ji net neprisistačiusi stvėrė fotoaparatą ir puolė prie mėšlo krūvos fotografuoti. Aš supykau, kad nieko nepaaiškinusi moteris laksto po sodybą ir fotografuoja. Kilo konfliktas. Aš neištvėriau ir pasakiau: "Ko čia landžioji po namus? Šunis paleisiu." Tuomet pareigūnė sėdo į "Niva"' ir išvažiavo.
Anot I. Stonio, po kurio laiko rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėja I. Sirusienė į jų sodybą atvažiavo kartu su vyresniuoju inspektoriumi A. Guščiku ir policijos pareigūnu. "A. Guščikas iškart pradėjo mano mamą gąsdinti: "Jūs pamatysite, kas aš toks esu. Ne tokius veikėjus esu į vietą pastatęs. Jūs man daugiau "nesišakosite", - prisiminė I. Stonys. - Išgirdusi tokius pareigūno grasinimus mano mama išsigando. Nekviestiems svečiams išvykus ji keletą naktų nemiegojo ir gėrė raminamuosius vaistus."
I. Stonio teigimu, rajono aplinkosaugininkams jį apskundė kaimynas Algis Adomavičius. "Jis vaikščiojo po kaimą ir skundėsi, kad jam mūsų mėšlas smirdi. Todėl jis net miegoti negalįs. Tačiau kaip jam ta mėšlo krūva gali smirdėti, jeigu nuo mūsų sodybos iki jo namų daugiau kaip 100 m, - sielojosi I. Stonys. - Pernai jis mus apskundė Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Ką dar sugalvos ateityje, net neįsivaizduoju."
I. Stonys mano, kad rajono Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai, iš kartojo motinai skirdami administracinę baudą, elgėsi drakoniškai.
- Aplinkosaugininkams bandžiau paaiškinti, kad mes nežinojome, jog mėšlo krūva turi būti apjuosiama pylimu ir apdengiama plėvele arba šiaudais. Manau, kad aplinkosaugininkai galėjo mus įspėti, o ne bausti pinigine bauda. Juk būčiau iš karto krūvą sutvarkęs pagal reikalavimus.
Pasak I. Stonio, taip, kaip jis, mėšlą kaupia beveik visi kaime gyvenantys ir gyvulius laikantys kaimiečiai. Todėl aplinkosaugininkai gali eiti per kaimus ir bausti kiekvieną sodietį, nes niekas tų reikalavimų nežino ir nesilaiko. "Nesuprantu, kodėl mes vieni tapome atpirkimo ožiais? - svarstė I. Stonys.

Ar reikia būti šventesniam už patį popiežių?

Pasak Kelmės r. aplinkos apsaugos agentūros vyresniojo inspektoriaus A. Guščiko, 2005 m. liepos 14 d. priimtas aplinkos ministro Arūno Kundroto ir žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės pasirašytas nutarimas Nr. Dl - 367/3D - 342, kuriuo nurodoma, kaip turi būti kaupiamos ir laikomos atliekos, tarp jų mėšlas ir srutos. Minėto nutarimo III skyriaus 9.3 punkte sakoma, kad sukauptas tirštas mėšlas atviroje mėšlidėje turi būti uždengtas šiaudais, durpėmis arba plėvele. 18.3 punkte nurodoma, kad aikštelė, kurioje sukrautas mėšlas, iš visų pusių turi būti apjuosiamas ne žemesniu nei 50 cm aukščio žemių pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laiką nebūtų srutų ištekėjimo už jo ribų. Gyvenamosiose vietovėse gyvenantys fiziniai asmenys asmeninio ūkio tikslais turi teisę sandėliuoti tirštą mėšlą ne ilgiau kaip 6 mėnesius uždengtose bei ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas neuždengtose lauko rietuvėse ar mėšlidėse. Už šių reikalavimų nesilaikymą aplinkosaugininkai gali skirti nuo 100 iki 300 Lt dydžio administracinę baudą.
- Mes į šį reikalą žiūrime žmoniškai - nebėgame ir kiekvieno nebaudžiame, - aiškino A. Guščikas. - Bet kada žmonės skundžiasi, ką mums belieka daryti...
Pasak stambaus Kelmės r. ūkininko Vytauto Puidoko, jis daug metų dirbo pas Vokietijos fermerius. Tačiau niekur nematė, kad pagal tokius reikalavimus būtų tvarkomos prie ūkio esančios mėšlo krūvos. "Nesuprantu, kodėl mes norime būti šventesni už patį popiežių, - stebėjosi V. Puidokas. - Jeigu senbuvėse Europos Sąjungos šalyse ūkininkai nesilaiko tokių reikalavimų, tai kodėl mūsų valdininkai taip perlenkia lazdą? Kodėl niekas nežiūri, kiek tai kainuos paprastam kaimo žmogui?"


Lino šventė Budraičiuose, Valstietis, p. 9
Autorius: Sigitas Gudžiūnas, data: 2006 07 15
Budraičių kaime (Kelmės r.) šalies linininkystės entuziastai bei Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės įmonių asociacija sukvietė į tradicinę nacionalinę šventę "Linas -2006". Suvažiavo linų augintojai ir perdirbėjai, tautodailininkai iš visos šalies. Buvo garbinami linai ir jų augintojai, apie juos dainuotos dainos, jiems koncertavo geriausi Šiaulių regiono etnografiniai ansambliai.

Prieš tai - kaip reikiant išsibarta

Lino plotai Lietuvoje katastrofiškai mažėja. Apie tai prieš šventės pradžią Kelmės darbo biržos profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus aktų salėje prie apvaliojo stalo susėdę diskutavo linų augintojai, pramonininkai, mokslininkai, tautodailininkai ir garbūs valdžios vyrai. Kodėl Lietuvą ištiko linininkystės krizė? Juk vien Kelmės žemdirbiai iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą kasmet augindavo daugiau kaip 1000 ha linų. Šiemet linai siūruoja tik 100 ha plote. Ne šviesiausias dienas išgyvena ir seniausia šalyje Kelmės linų apdirbimo bendrovė. Maža paslaptis, kad Lietuva jau kurį laiką nesugeba įvykdyti linų auginimo kvotos. "Norėdami ją įvykdyti, kasmet turėtume auginti apie 7,4 tūkst. ha linų, - kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Zablockis. - Linams auginti tinkamų dirvų yra beveik 1,5 mln. ha, tačiau šiemet šalyje auga tik 1100 ha linų". Pasak Pakruojo r. linų augintojos Ramutės Vaitekūnienės, linai - nepelningi, todėl žemdirbiai nuo jų ir "atšoko". "Problema aiški, ir visi ją puikiai supranta. Linų už dyką niekas neaugins, - karčiai kalbėjo R. Vaitekūnienė. - Jeigu Lietuvai reikia lino, tai šią problemą būtina kuo greičiau išspręsti".
Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymo soties direktorius Algimantas Endriukaitis teigė, jog minimalios išlaidos linų hektarui - daugiau kaip 2200 Lt. Jeigu šalyje iš hektaro linų gaunama po 4 t šiaudelių ir už toną augintojui mokama po 250-300 Lt, suvesti galų neįmanoma. Tačiau jei Lietuva linų visiškai atsisakytų, būtų katastrofa. Tai - reikalinga žaliava tekstilės, maisto, statybos, automobilių pramonei ir net dažams gaminti. "Iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kasmet šalyje auginta daugiau kaip 22 tūkst. ha linų. O šiandien siūruoja tik kiek daugiau kaip 1000 ha - žemiau nėra kur kristi, - sielojosi Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas. - Nesiimdami ryžtingų, radikalių priemonių, linininkystę visiškai sužlugdysime. Būtina kuo greičiau prie vieno stalo susėsti augintojams, perdirbėjams, gamintojams, Žemės ūkio ministerijos atsakingiems darbuotojams ir ieškoti būtų, kaip iš šios krizės įbristi".
Tad Lino šventė - gera proga įvardyti šiandien linininkystę kamuojančias rimtas problemas. "Ir nors linų augintojams perspektyva nėra šviesi, gerai, kad liga įvardyta, - pažymėjo Šiaulių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius. - Todėl reikia kuo greičiau ieškoti "vaistų" - linų auginimą padaryti pelningą. Žemdirbiai nori auginti ir augins linus, jeigu tik jų auginimas nebus nuostolingas".

Po pietų - šventiniai renginiai

Į juos pakvietė senoviniai ragai. Scenoje iškart pradėjo šėlioti Luokės vidurinės mokyklos lino drapanėlėmis pasidabinusios raganaitės, o vejoje lyg stebuklingos fėjos pasklido baltais drabužiais apsirengusios Kretingos teatro ant kojūkų artistės. Šventės "gaspadorius", televizijos laidos "Gero ūpo" vedėjas Stanislovas Baltrušaitis žodį tarti pakvietė žemės ūkio ministrę Kazimierą Prunskienę.
- Ši šventė labai glaudžiai susijusi su Lietuvos praeitimi, dabartimi ir tradicijomis, - kalbėjo žemės ūkio ministrė. -Sunku įsivaizduoti Lietuvos tekstilę, mūsų aprangos reikmenis be lino. Tad apmaudu, kad būtent linų auginimas tampa silpniausia grandimi. Bet norisi tikėti, kad bendromis augintojų, perdirbėjų ir gamintojų pastangomis įveiksime šią problemą, ir linų sektorius vėl bus gyvybingas.
Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės įmonių asociacijos prezidentas Jonas Karčiauskas šios šventės organizatorius - idėjos autorę Janiną Laniauskienę, žemės ūkio ministrę K. Prunskienę, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorių P. Zablockį ir Kelmės r. merą K. Arvasevičių bei jo patarėją Z. Mačernį, apdovanojo garbės ženklu "Auksinė verpstė".
Po oficialiosios dalies daina "Lino Lietuva" šventinį koncertą pradėjo Kelmės jungtinė kapela. Tautinius šokius vienu metu šoko net keli Šiaulių apskrities etnografiniai kolektyvai. Aktorius Tomas Vaisieta vaižgantiškai porino "Lino darbų" pasaką, etnografiniai kolektyvai "Patrepsėlis", "Lino pasaka", "Gludas" ir kt. lino kančią įaudė, o Gelgaudiškio bočių draugijos ansamblis su būgnų kvartetu "Taba" dinaminį "darė". Skaitovai keitė šokėjus, dainininkai - lininių drabužių madų šou demonstruotojas, o pastarąsias - Kauno muzikinio teatro solistai.
Stadiono pakraščiuose palapinėse nuo kaitrios saulės pasislėpę tautodailininkai ir prekybininkai šventės dalyviams siūlė įvairių dirbinių iš lino - rankšluosčių, skraisčių, sijonų, palaidinių, staltiesių ir net elegantiškų skrybėlaičių. Netrūko papuošalų iš lino, gintaro, odos ir net akmenukų.


Rauda ant pinigų maišo, Ūkininko patarėjas, p. 1, 5
Autorius: Justinas Adomaitis, data: 2006 07 15
Kitą savaitę pieno gamintojai sužinos, kokią kainą už liepos 1-15 d. pristatytą žaliavą jiems sumokės pieno perdirbimo įmonės. Nors pieno pirkimo-pardavimo sutartys pasirašytos visiems metams, birželio mėn. ūkininkai paštu gavo pasirašyti savo partnerių raštus, jog nuo liepos 1 d. už pieno kilogramą jiems bus mokama 3-8 et mažiau. Esą tai susiję su Europos Komisijos nutarimais ir mūsų valdžios rekomendacijomis.
Veiverių sen. (Prienų r.) stambaus pieno ūkio savininkė Vida Butkevičienė sakė nepasirašiusi atsiųstojo rašto, jog sutinka gauti už pieną mažesnę kainą, tačiau kaip bus iš tikrųjų - dar nežinia.
Nepasirašė tokių "dokumentų" daugelis stambių ūkių šeimininkų iš Kėdainių, Raseinių, Klaipėdos, Telšių ir kitų rajonų. Viena klaipėdietė ūkininkė, paskambinusi į Telšius, telefonu buvo patikinta, jog mažinti kainą pieno perdirbėjams leidusi tarpininke įvardyta Žemės ūkio ministerija.
Skaitytojams priminsime, jog iš tikrųjų Žemės ūkio ministerijoje birželį vyko pieno gamintojų ir perdirbėjų susitikimas, dalyvaujant ŽŪM vadovams bei atsakingiems pareigūnams.
Remiantis ŽŪM informacija, Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis susitikime teigė, jog įmonės iš atskirų gamintojų ir kooperatyvų superka tokį pieno kiekį, koks nurodytas partnerių sutartyse. O gamintojai vasarą dažnai siūlo parduoti didesnį pieno kiekį, negu numatyta sutartyse, ir prašo mokėti už jį tokią pat supirkimo kainą, kokia buvo mokama žiemą. Pasak R. Krasuckio, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, sezoniškumas didesnis ir superkamo pieno kiekis vasarą išauga apie 1,6 karto (ES vidutiniškai - 1,2 karto).
Pienininkų asociacijos "Pieno centras" direktorė Irma Pilipienė pastebėjo, kad pagrindinis būdas mažinti pieno tiekimo sezoniškumą išlieka kainų diferencijavimas. Ji pabrėžė, kad šiuo metu produktų pardavimo rinkos perdirbėjams nėra palankios, nes labai mažėja subsidijos už eksportą į trečiąsias šalis. Pasak jos, subsidijos sūriui ir sviestui, palyginti su 2004 m., sumažėjo 27 proc., grietinei - 40 proc., o subsidijos lieso pieno miltams apskritai panaikintos. "Visoje Europoje žaliavinio pieno kaina mažėja, todėl tikėtis, kad supirkimo kainos augs, būtų labai drąsu", - svarstė I. Pilipienė.
AB "Rokiškio sūris" direktorius Antanas Trumpa akcentavo, kad labai netikėta žinia perdirbėjams buvo Europos Komisijos birželio 15 d. nutarimas nuo liepos 1 d. mažinti subsidijas sūriams, todėl jie prašo savo partnerių - pieno tiekėjų - sutikti su įmonės siūlymu nuo liepos 1 d. mokėti už pieną 2-3 ct/kg mažiau, negu buvo numatyta pirkimo-pardavimo sutartyse.
Pieno gamintojų atstovai susitikime teigė, jog visos perdirbimo įmonės lyg susitarusios ūkininkams daro spaudimą mažinti supirkimo kainą net iki 10 ct/kg. Pasak Žemės ūkio rūmų atstovo Andrejaus Stančiko, jo žiniomis, perdirbėjai smulkiesiems moka 40 ct/kg, stambiesiems 55-72 ct/kg.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos perdirbėjai perka pieną Latvijoje ir ten moka didesnę kainą, o jau pagamintus produktus Latvijos rinkoje parduoda pigiau negu Lietuvoje. Galbūt taip siekiama konkuruoti su Latvijos pieno perdirbimo įmonėmis ir tai daroma Lietuvos pieno tiekėjų sąskaita.
ŽŪM pareigūnas R. Krasuckis informavo, kad šiemet per pirmuosius keturis mėnesius iš Latvijos, Estijos, Vokietijos įvežta 23,9 tūkst. t pieno. Vien tik iš Latvijos įvežta 21 tūkst. t, kurio vidutinė kaina - 99 ct/kg, iš Vokietijos - 2,41 po 97 ct/kg, iš Estijos - 774 t po 89 ct/kg. Gegužę importuota dar 9,5 tūkst. t žaliavinio pieno.
A. Trumpa patvirtino, kad įmonė siekia įsitvirtinti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje. Pasak jo, jeigu tiekėjų netenkina supirkimo kainos Lietuvoje, jie žaliavinį pieną taip pat gali vežti į kitas šalis.
Susitikime AB "Rokiškio sūris" vadovas teigė, jog sutartys su pieno gamintojais yra šventas dalykas ir jų laikomasi besąlygiškai. Tačiau, pasak A. Trumpos, sutartyse įrašytas punktas, jog abiejų šalių susitarimu kainą galima keisti. AB "Rokiškio sūris" direktorius pasiūlė išeitį - bendrovė galinti kasdien supirkti po 1001 "viršsutartinio" pieno, mokėdama už bazinių rodiklių pieno kilogramą po 60 et, jei tik jis bus tinkamos kokybės ir pristatytas į įmonę. Be to, įmonės vadovas pareiškė esąs pasirengęs metams pasibaigus pasidalyti su žemdirbiais tą pelno dalį, kuri susidarys, jei įmonės veiklos pelningumas viršys 5 proc.
Spaudoje skelbiama, jog vienos pieno gamintojų partnerių įmonės - AB "Pieno žvaigždės" pelnas, lyginant su 2005 m., per šių metų pirmąjį pusmetį išaugo 20,5 proc. - nuo 206,4 mln. Lt iki 248,7 mln. Lt, 44 proc. visų šių metų pirmojo pusmečio pardavimų sudarė eksporto pajamos.
Birželį, lyginant su 2005 m. tuo pačiu laiku, bendrovės "Pieno žvaigždės" pardavimų pajamos išaugo 21,9 proc. - nuo 39,3 mln. Lt iki 47,9 mln. Lt. Eksportas per 2006 m. pirmąjį pusmetį siekė 110 mln. Lt, o pardavimai Lietuvoje -138,7 mln. Lt. Kaip skelbia oficialieji informacijos šaltiniai, 2005 m. AB "Pieno žvaigždės" uždirbo 15,294 mln. Lt grynojo pelno ir pasiekė 446,331 mln. Lt pardavimų.
AB "Žemaitijos pienas" pirmąjį pusmetį uždirbo 1,163 mln. Lt neaudituoto konsoliduoto grynojo pelno, o bendrovės konsoliduotos pajamos siekė 88,345 mln. Lt. Kaip teigia oficialieji informavimo šaltiniai, "Žemaitijos pieno" bendrovė 2005 m. uždirbo 9,839 mln. Lt grynojo pelno - 56,1 proc. daugiau nei 2004 m. 2005 m., palyginti su 2004 m., bendrovės pajamos išaugo 8,8 proc. - iki 369,153 mln. Lt, o grupės - 9,2 proc. 7 iki 369,25 8 mln. Lt. 2006 m. "Žemaitijos pieno" įmonė planuoja pardavimus padidinti maždaug 6 proc. - iki 390 mln. Lt, o investicijoms skirti 25 mln. Lt.
Pajamomis nesiskundžia ir kiti pieno perdirbimo įmonių vadovai. Tačiau kai iš Telšių, Rokiškio, Marijampolės ar Varėnos jie suvažiuoja į Vilnių, ministerijos kabinetus paverčia "raudų siena".
O nuo karščių suplukęs, žiemai pašarus ruošiantis žemdirbys verkti neturi laiko. Todėl ir už pieną gaus mažiau.


Išgelbėtų savidraudos fondas?, Ūkininko patarėjas, p. 1, 5
Autorius: Valerija Valančienė, data: 2006 07 15
Įsivyravus karštiems ir sausiems orams, Žemaitijos sodus ir pasėlius puola kenkėjai bei ligos, smarkiai senka vandens telkiniai, didėja gaisrų tikimybė, o svarbiausia - gresia badas gyvuliams ir milžiniški nuostoliai ūkininkams.

Išbandymų dienos ir naktys

Prispausti problemų Kretingos r. ūkininkai susitiko su rajono valdžios vyrais. Meras Valerijonas Kubilius, jo pavaduotojas Juozas Mažeika bei administracijos direktorius Valerijonas Černeckis išklausė žemdirbių skundų apie katastrofišką padėtį. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos skyriaus tarybos nariai domėjosi, ar savivaldybė iš biudžeto negalėtų pagelbėti nuo stichijos nukentėjusiems žemdirbiams. Ūkininkai kreipsis į rajono tarybą su prašymu atleisti juos nuo žemės mokesčio. Pasak jų, tai būtų nedidelė, bet vis šiokia tokia paspirtis nuo praėjusio pavasario jau trečią kartą įvairiomis gamtos stichijomis bandomiems ūkininkams.
Apie javų ir rapsų pasėlius meras sakė: "Kai šernas eina per kviečių lauką, šie jam vos papilvę siekia. Tad iš tokių pasėlių nėra ko tikėtis gero derliaus". Žiemą Kretingos r. ūkininkams iššalo daugiau kaip 4 tūkst. ha žieminių javų ir rapsų pasėlių, o į jų vietą pavasarį at-sėtos vasarinės kultūros merdi nuo sausros.
Kalbėta ir apie tai, kaip reikės apsirūpinti sėkla. "Sėklos įmonės siūlo įvairiausių veislių, tik kaip tie ūkininkai jas įpirks, kai jau kelintą kartą per metus patiria tokių didelių nuostolių. Kuo mums blogiau, tuo sėklas siūlančios firmos labiau rankas trina", - pastebėjo rūdaitiškis ūkininkas Stasys Sandaras. Jis agitavo imti kreditus ir įsigyti trąšų, nes pakilus dujų kainai šoktelės trąšų kaina.
Sunkiai verčiasi ir gyvulininkystės ūkių šeimininkai. Ganyklos - išdegusios, pašarų atsargų paruošta labai nedaug, atolas visiškai neželia. Galvijus tenka šerti žiemai paruoštais pašarais. Pieno ūkių savininkai priversti vos vaškinės brandos sulaukusius javus pjauti ir šerti gyvuliams arba gaminti šienainį.
Susitikime svarstoma galimybė steigti savidraudos fondą. Ūkininkai mano, kad būtų logiška nuo kiekvieno deklaruoto pasėlių hektaro mokėti atitinkamas įmokas, o iš surinktų lėšų būtų galima mokėti kompensacijas nuostolių patyrusiems žemdirbiams. S. Sandaro teigimu, daugelyje šalių - Prancūzijoje, Danijoje, Belgijoje rūpesčiai baigėsi, sutvarkius pasėlių draudimo sistemą.

"Rezultatai - kaip ant delno"

Apie sausros padarytus nuostolius paklaustas Kretingos ir Klaipėdos r. ūkininkaujantis Virginijus Čėsna griebėsi už galvos. Jo pasėliai pernai labai nukentėjo nuo liūčių, šią žiemą iššalo beveik 1 tūkst. ha žieminių javų ir rapsų. Iššalusius pasėlius atsėjo vasariniais rapsais (apie 470 ha), vasariniais kviečiais (beveik 400 ha) ir miežiais (90 ha). "Vasariniai rapsai, nors ir trąšų, ir mikroelementų buvo naudotos pakankamai nemažos normos, per sausrą jie tiesiog "sulindo" atgal į žemę", - rodydamas vos ūkininko kelius siekiančius ir tik po kelias ankštarėles užauginusius rapsus kalbėjo V. Čėsna. Ūkininkas vardijo, kiek ir ko "atidavė" pasėliams: "Prieš sėją patręšiau azofoska, po to - NPK trąšomis, paskui purškiau mikroelementais, kuriuos naudojau kartu su herbicidais, purškiau per lapus karbamidu ir fungicidais. Rapsų pasėlyje naudojau insekticidus. Kaskart purkšdamas vis dėdavau mikroelementų. Ir va rezultatai - kaip ant delno", - liūdnai šyptelėjo V. Čėsna.

Ir Skuode situacija tragiška

Skuodo r. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimvydas Daukšas dabartinę žemės ūkio situaciją apibūdino vienu žodžiu: "Tragiška".
Stambus ūkininkas Vidmantas Doniela priminė, jog skuodiškiai nuo sausros nukentėjo ir pernai. "Mes bandėme ieškoti pagalbos praėjusią vasarą, bet užėjus smarkioms liūtims tos mūsų problemos "nuskendo", nesulaukėm jokios kompensacijos už sausros padarytus nuostolius. Šiuos metus jau galima pavadinti tiesiog bibliniais sausros metais. Nuo pat sėjos pas mus lijo tik vieną dieną apie kokias dvi valandas. Augalus dar šiek tiek nuo visiškos pražūties gelbsti molio žemės, jei ne, būtų visiška netektis", - pasakojo pašnekovas. V. Donielos nuomone, šiemet rapsų derlius bus itin menkas, nes šie augalai užaugino mažai ankštarų, grūdų jose nedaug, be to, jie labai mažyčiai. Šiems augalams labai reikia drėgmės dygstant ir žydint, o jos nebuvo visai. Dėl sausros neveiksmingi nei naudoti herbicidai, nei azotinės trąšos. "Jeigu pavyktų vasarinių rapsų prikulti 0,8 t/ha, būčiau labai laimingas", - sakė ūkininkas.
Prakalbus apie pasėlių draudimą, V. Doniela savidraudos fondui pritartų, bet mano, jog privalomasis draudimas nėra reikalingas. Ūkininkas, anot jo, turi sugebėti iškęsti gamtos kaprizus, be to, iš anksto pasiruošti: reikia stengtis anksti pasėti grūdines kultūras, įsigyti geras sėjamąsias, prisivoluoti pasėlius... Užuot skyrus didžiules lėšas draudimui, jas geriau investuoti į ūkį. "Ūkininkavimas tuo ir įdomus, kad kiekvieni metai būna skirtingi, jei visi metai būtų labai geri, nereikėtų įdėti jokių pastangų. O tokiais ekstremaliais metais, juolab kad yra biudžeto perteklius, Vyriausybė turėtų rasti galimybę ūkininkams padėti. Visos ES valstybės, esant ekstremalioms situacijoms, gelbsti savo ūkininkus. Manau, kad ir mūsų valdžia tu retų parodyti dėmesį kaimui", - sakė V. Doniela.
Aleksandrijos seniūnijos (Skuodo r.) ūkininkas Adomas Statkus, didelio pieno ūkio savininkas, sausros padarinius irgi pajuto "savo kailiu". Tenka sukti galvą, kuo šerti 100 melžiamų karvių bandą. "Pjoviau avižas ir vežiau į aptvarą karvėms, bet ir tos taip suskrabusios nuo sausros, kad gyvuliai nebenori ėsti, sužėriau nuo praėjusių metų likusias pašarų atsargas, o dabar jau tenka ardyti žiemai paruoštus šienainio ritinius. Atolai neželia, kukurūzai visai baigia išdegti, iš ko reikės raugti silosą?" - retoriškai klausė A. Statkus.


Ar aš turtinga?, Ūkininko patarėjas, p. 2
Autorius: Kazimiera Prunskienė, Žemės ūkio ministrė, data: 2006 07 15
Neseniai žurnalistai paklausė, kokių turtų esu užgyvenusi? Išvardijau tąkart visas savo gėrybes, tačiau klausimas niekaip nepalieka, kirba galvoje, netgi naujų atsiranda.
Taigi ar aš esu turtinga? Žinoma, net labai. Visų pirma ministro alga tikrai ne pati mažiausia, badu jokiu būdu nenumirsi. Nors, kita vertus, išlaidų irgi pakanka: tai priėmimas, tai svečiai, tai jubiliejus, tai šventė - ir ne tik artimųjų, progų netrūksta, o juk nenueisi tuščiomis, o juk neapsirengsi bet kaip.
Esu turtinga mėgstamu, rezultatyviu darbu, į kurį galiu su malonumu panirti, kartais net gaila būna, kad reikia ir pamiegoti. Darbas, kaip dabar madinga sakyti, "užveda", todėl atiduodu save be gailesčio. Turtinga esu dukromis, kurių butai tame pačiame Vilniaus penkiaaukštyje, tad susitinkame vos ne kasdien; sūnumi, su šeima įsikūrusiu netoli mano tėviškės, šalia Labanoro girios. Džiaugiuosi vaikais, anūkais. Nors mano pačios šeimyninis gyvenimas, deja, nebuvo labai sėkmingas, tačiau tai patirtis, kuri taip pat turtas. Dar didžiuojuosi savo sodyba, tiksliau - gimtine, per kurios slenkstį pirmuosius žingsnius į pasaulį žengė ir mano mama. Šiais metais pakeičiau stogą, išmūrijau naują krosnį, atnaujinau pirtelę, kai kurias namo dalis.
Visi žinome dainos žodžius: neturėk šimto pinigų, bet turėk šimtą draugų. Taip, tai teisybė, nors, kita vertus, geriau turėti ir viena, ir kita. Kuo daugiau aplink mus turtingų žmonių, tuo geriau visiems, nes sukuriamos darbo vietos, didėja valstybės biudžetas, išmokamos didesnės pensijos ir taip spiralė sukasi vis aukštyn.
Kartais galvoju, kada žmogus pradeda jaustis turtingas? Kai turi tūkstantį, milijoną, o gal šimtą milijonų? Ar norėčiau turėti milijoną? Žinoma, kas nenorėtų. Tačiau ką reiškia būti turtingam: kiek galima turėti namų - du, tris, gal kokią senovinę pilį, automobilių - tris, penkis, penkiolika, atostogauti - kur nors pasaulio pakraščiuose, na, dar galima turėti lėktuvą, laivą, žirgyną, kokią salą. Daug galima turėti. Aš, suprantama, nekalbu apie verslą, turiu galvoje buities poreikių tenkinimą. Taigi kiek reikia turėti? Ar kuo daugiau turėdamas būsi laimingesnis?
Kas vaikystėje nesvajojo suvalgyti krūvos saldainių ar tortų, išragauti visus pasaulio limonadus? Tai atrodydavo kaip didžiausia laimės išraiška. Laikui bėgant, galimybėms keičiantis, tos geidžiamos gėrybės virsta kur kas realesniais dalykais. Arba nevirsta. Prisimenu vaikystės pasaką. "Gyveno nelaimingas karalius. Jam išpranašavo, kad apsivilkęs laimingo žmogaus marškiniais pats tokiu tapsiąs. Po ilgų ieškojimų žygūnai surado laimingą, bet vargšą žmogų. Atidavė žmogus paskutinius marškinius su džiaugsmu, sakydamas, kad jis dar laimingesnis, galėdamas padėti kitam". Tokios pasakos nuo mažų dienų suformavo savus laimės kriterijus ir nevartotojiškus prioritetus.
Negaliu neprisiminti šiame kontekste kai kurių mūsų sportininkų, kurie net rinktinėje nebesutinka ginti Lietuvos sportinės garbės. Ir dėl ko? Prisimenu A. Sabonio skausmo iškreiptą veidą, vardan Lietuvos žmonių džiaugsmo rizikuojantį net ne milijonais, o gal visa savo karjera? Neabejoju, A. Sabonis tada buvo laimingas, nes atidavė save, savo žaidimu padarė laimingus kitus, o dabar yra turtingas, nes žmonės tai prisimena.
Neturtingas tas, kuris nesidalija. Patarlė sako: "Kiek atiduosi, tiek tavo". Tik supratę tiesą, kad būti turtingam - tai dalytis, yra laimingi. Ir visiškai nesvarbu, kiek ir ką atiduosi. Kuo "bagotas", kaip sakoma: žiniomis, geru žodžiu, vadyba, sugebėjimais, pinigais, patarimu, - tuo ir dalykis. Turtingiausias pasaulio žmogus Bilas Geitsas dešimtimis milijardų aukoja fondams, o Endriu Karnegis (Andrew Carnegie) yra pasakęs: "Kas miršta turtingas - miršta gėdingai".
Taigi ar esu turtinga? Žinoma, net labai, bet ne materialine prasme. Ir geriausiai tai pajuntu tėviškėje, prie srauniai apie sodybą gurguliuojančio upelio. Prisimindama pirmas eilėraščio eilutes "Mano tėviškė - mėlyno Nemuno vingis", pagalvoju, kad mažoji vaikystės upė Kiaunė ir yra mano "Nemuno vingis", išvedęs į pasaulį ir iki šiol kiekvieną savaitgalį suteikiantis jėgų ir energijos visos savaitės darbui. Tuo ir turtinga, ko pasisemiu iš upelio, seno namo, nuoširdžių, dorų žmonių ir visa širdimi atiduodu - darbu, gebėjimais, žiniomis.


Kokie pinigai ir kokie pavojai laukia ūkininkų 2007-2013-aisiais?, Ūkininko patarėjas, p. 2
Autorius: Gintaras Visockas, data: 2006 07 15
Pagal kokius principus gyvenimas plėtosis Lietuvos kaime 2007-2013 metais? Kokios žemės ūkio sritys mūsų šalyje bus laikomos prioritetinėmis po penkerių, aštuonerių metų? Ar Lietuvos ūkininkai sugebės konkuruoti su kolegomis iš Europos Sąjungos, su ūkininkais iš Brazilijos, Kinijos, Indijos artimiausioje ateityje?
Į šiuos žurnalistų klausimus vakar Vilniaus "Novotelio" viešbučio konferencijų salėje atsakinėjo Žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė, ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Zablockis, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vedėja Erika Ribašauskienė ir Nacionalinės mokėjimo agentūros Vilniaus kaimo plėtros programų departamento direktoriaus pavaduotoja Erika Viltrakienė.
Pokalbio "Kaimo plėtros planas - atgimstančio kaimo ženklai" metu išsamiai pasakota, kaip, kodėl, kokiomis priemonėmis žadama kurti modernesnį, pažangesnį, prasmingesnį gyvenimą provincijoje, kiek paramos tikimasi gauti iš Europos Sąjungos, kokie pavojai laukia mūsų ūkininkų, stiprėjant konkurencijai ir globalizacijai. 2007-2013 m. kaimo plėtros strategija bei Lietuvos kaimo vizija 2013-aisiais turi keturias svarbiausias kryptis. Tai žemės, maisto, ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumo didinimas, aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas, gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas bei "Leader" programa, kuria siekiama skatinti bendruomeniškos veiklos kūrimąsi, plėtrą kaime.
Prioritetinės Lietuvos 2007-2013 m. kaimo plėtros fondo finansavimo sritys - žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas bei aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas. Šioms sritims bus skiriama po 43 ir 40 proc. fondo lėšų. Išskirtiniai Lietuvos kaimo vizijos 2013 m. aspektai - išplėtota infrastruktūra, alternatyvaus verslo pagalba susiformavusi saugi ir palanki kaimo aplinka žmonėms dirbti, ilsėtis bei akivaizdus kaimo demografinės situacijos gerėjimas. O pagerėjus demografiniams rodikliams bus užtikrintas ne tik darbo vietų skaičiaus augimas, bet ir kaime dirbančių bei šeimas kuriančių jaunų žmonių pagausėjimas.
Nuo 2007-ųjų bus siekiama kuo greičiau sukurti pažangius, į rinką orientuotus šalies žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektorius bei stiprų bendruomeniškumo jausmą.


Atsižvelgta į skundus dėl beakcizių degalų, Ūkininko patarėjas, p. 2
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 15
Žemės ūkio ministerija gauna nemažai skundų, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos apskričių teritoriniai skyriai vėluoja išduoti korteles beakciziams dyzeliniams degalams įsigyti. Taip pat skundžiamasi, kad neteisingai skaičiuojami gyvuliai, skiriant žemės ūkio subjektams beakcizius dyzelinius degalus.
Rajonuose kilus nesklandumams, žemdirbiai kviečiami kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų skyrius, esančius apskrityse, o dėl neteisingai nurodyto pasėlių ploto - į Nacionalinės mokėjimo agentūros Rinkos reguliavimo programų departamento Tiesioginės paramos skyriaus Išmokų administravimo poskyrio vyriausiąją specialistę Enriką Žitkuvienę (tel. (8-5) 252 6808). Dėl neteisingai nurodyto gyvulių skaičiaus ūkininkai raginami kreiptis į aptarnaujantį veterinarijos gydytoją, savo rajono savivaldybės teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), taip pat į Žemės ūkio informacijos ir verslo centro Gyvulių registro skyriaus vadovę Ramunę Adomonienę (tel. (8-5) 266 0624) arba šio skyriaus vadovo pavaduotoją Rolandą Mikaliūną (tel. (8-5)266 0623). Žemės ūkio ministerija dar kartą primena, kad nustatant pievų ir ganyklų plotą, kuriam pagal naująją beakcizių degalų įsigijimo tvarką, įsigaliojusią nuo liepos 1 d., gali būti skirta po 120 l/ha, skaičiuojami tik tie gyvuliai, kurie birželio 30 d. priklausė ūkininkui, įregistravusiam ūkį, ir partneriui, sudariusiam su juo jungtinės veiklos sutartį. Žemdirbiai, iki šių metų liepos 1 d. perėmę ūkį ir nedeklaravę pasėlių, negalėjo įsigyti beakcizių dyzelinių degalų. O nuo liepos 1 d. numatyta, kad ūkio perleidėjo jau įsigytas ir perėmėjui leidžiamas įsigyti beakcizių degalų kiekis gali būti sumuojamas. Pavyzdžiui, ūkininkas, jau išnaudojęs 30 proc. beakcizių dyzelinių degalų kvotos, ūkį perleido savo sūnui. Šis dar galės įsigyti likusius 70 proc. gazolino, nors pasėlius deklaravo jo tėvas.
Išsamesnius paaiškinimus teikia apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniai skyriai arba Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Alvidas Devenis (tel. (8-5) 239 1083).


Senuose vienkiemiuose - naujas gyvenimas, Ūkininko patarėjas, p. 4
Autorius: Valerija Valančienė, data: 2006 07 15
Pravažiuojant Skuodo r. Klauseikių kaimą, žvilgsnį traukia statybos.
Jauni ūkininkai Karolina ir Povilas Mitkai stato naują gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Įsikūrę Karolinos senelių sodyboje, prie seno močiutės tvartelio lipdė priestatus, kad tilptų vis didėjanti karvių ir prieauglio banda. Naudojasi Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano (KPP) priemonės "Standartų laikymasis" Pieno ir Nitratų direktyvų parama, yra kooperatyvo "Lietuviškas pienas" nariai.

Vienkiemius "prikelia" dvyniai

Karolina užaugusi Kaune, bet visas vasaras praleisdavo pas močiutę Klauseikiuose. Ji svajojo kada nors gyventi kaime. "Su pasididžiavimu sakydavau draugams, kad atostogausiu kaime", - pasakojo Karolina.
Povilas kilęs iš gretimo Jedžiotų kaimo, kur dabar ūkininkauja jo brolis dvynys Petras su šeima. Senus melioratorių ne-nukeldintus vienkiemius Jedžiotuose ir Klauseikiuose dvyniai Povilas ir Petras prikelia naujam gyvenimui.
Petras su žmona Aušra dabar rekonstruoja tolėliau nuo jų sodybos esančią karvidę. Ketina įsirengti pieno bloką, melžimo aikštelę, silosinę, mėšlidę. O kol kas gyvuliai "išmėtyti" trijose vietose.
Karolina juokauja, jog pasak kaimynų, Povilas ir Petras jau gimę žinojo, kad bus žemdirbiai. Dar tebegyvendami pas tėvus broliai patys augino bulves, bulius, užsidirbdavo savų pinigų.
Apsigyvenę Klauseikiuose, iškart nekibo ūkininkauti. Turėjo porą karvių, kurias padovanojo Karolinos močiutė ir Povilo mama. Apšilę kojas, prieš devynerius metus, ėmė plėsti ūkį. "Močiutė perleido mums savo 12 ha žemės, paskui vyro tėvai, pasinaudoję KPP priemonės "Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas" parama, ūkį irgi atidavė sūnums. Dar šiek tiek žemės nuomojam", - aiškino K. Mitkuvienė.

Pienininkystė turi senas tradicijas

Kodėl abu broliai pasirinko pieno ūkius? Nes šį darbą geriausiai išmanė, o gal matė perspektyvą. K. Mitkuvienė, baigusi Veterinarijos akademiją, dabar susigundė įgyti magistrės laipsnį. "Visada labai patiko arkliai, bet supratau, kad su jais "nieko neprasuksi", kiaulininkystės perspektyvos irgi nedžiugino, tad ėmėme didinti karvių bandą", - kalbėjo pašnekovė. Skuodo r. pienininkystė turi senas tradicijas.
Dabar ūkyje - 34 melžiamos karvės ir tiek pat prieauglio. Auginti pasilieka tik telyčaites, buliukus parduoda. Samdo porą darbininkų. Pašarų ruošimo techniką perka pasitarę su brolio Petro šeima. Tai savotiškas šeimyninis technikos kooperatyvas.
Sulaukė Mitkai paramos ir iš Kaimo rėmimo fondo Pieno programos. Tai buvo labai gera paspirtis ūkiui vystyti. O kaip sakė Skuodo Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimvydas Daukšas, šia parama sėkmingai pasinaudojo dar 28 jų rajono ūkininkai.
Plėsti savo ūkių nei Povilas, nei Petras artimiausiu laiku neketina. Pasinaudoję Pieno direktyvos parama, įsirengė šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį pieno bloką, pasidarė artezinį gręžinį ir dabar įgyvendins tos pačios KPP paramos priemonės Nitratų direktyvą.
Karolina prisipažino labai laukianti, kol bus pastatytas ir įrengtas naujasis namas, nes senoji močiutės troba jau greitai "švęs" šimtmetį.

Dėl sausros nesukaups pašarų atsargų

Mitkai gyvulių pašarui augina ir apie 20 ha grūdinių kultūrų. "Tie javai - tikras vargas. Dar šiemet žiema pasitaikė nedėkinga, tad apie 50 proc. žieminių javų iššalo", - tarstelėjo Povilas. Turi pasisėję ir mišinio, kuris esant sausrai gelbės karves nuo bado. Nerimastingai ūkininkai spėlioja, kokių atolų sulauks. Kai taip karšta, jie ne tik neauga, bet baigia visai išdegti. Neaišku, kaip bus ir su pašarų atsargomis žiemai. Gink, Dieve, kad tik nereikėtų parduoti kelių karvių. Ketina iš Liepojos pirkti cukrinių runkelių, pernai pirko apie 100 t, labai pasiteisino.
Ruošdami pašarus žiemai, Mitkai pasiskaičiavo, kad pigiausia - raugti silosą į kaupą. Samdyti ritininį presą - per didelė prabanga. Šerti žiemą karves iš rulonų - labai patogu, bet tokio pašaro savikaina pakankamai aukšta.
Į ateitį Karolina ir Povilas žvelgia optimistiškai. "Pats sunkiausias - kūrimosi laikotarpis. Kai pasistatysime tvartą, įsirengsime gyvenamąjį namą, atiduosime paimtas paskolas, gyvenimas turėtų stabilizuotis. Svarbiausia - kad būtų sveikatos. Nes jei per daug dejuosi, tada ir bėda bus", - sakė pašnekovai.

Gerbiami skaitytojai,
Nuo šiol kiekvieną mėnesį Jums pristatysime po keletą sėkmingai Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano (KPP) parama pasinaudojusių ūkininkų ir kiekvieną mėnesį išrinksime geriausią sėkmės istoriją. Mėnesio nugalėtojui įteiksime prizų su KPP simbolika.


Pieno supirkimo punktuose - mėginių falsifikavimas, Ūkininko patarėjas, p. 5
Autorius: Elena Nalivaikienė, data: 2006 07 15
Per pirmąjį pusmetį Pieno arbitražo komisija išnagrinėjo 30 pieno gamintojų skundų dėl pieno sudėties rezultatų. Pasitvirtino 21 skundas.
Daugiausia skundų dėl pieno sudėties rezultatų anuliavimo Pieno arbitražo komisiją pasiekė iš Kauno ir Šiaulių apskričių ūkininkų ir iš tų, kurie parduoda pieną AB "Pieno žvaigždės" ir AB "Rokiškio sūris".
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojo ir Pieno arbitražo komisijos pirmininko Egidijaus Šimonio, pieno gamintojai skundžiasi ir dėl pieno supirkimo punktų vedėjų darbo. Komisija šiais metais išnagrinėjo keturis tokio pobūdžio skundus ir anuliavo 127 tyrimų rezultatus (neanuliavo - 19 rezultatų). Išsiaiškinus priežastis, kurios turėjo įtakos pieno sudėties rezultatams, teritorinės maisto ir veterinarijos tarnybos už pieno supirkimo taisyklių pažeidimus skyrė septynias pinigines baudas, keturioms pieno supirkėjoms sustabdė kvalifikacinio pažymėjimo, suteikiančio teisę imti pieno mėginius, galiojimą.
Ūkininkai vis dažniau naudojasi nemokama VĮ "Pieno tyrimai" telefono linija ir greičiausiu bei patogiausiu būdu išsako savo pretenzijas. Visi užregistruoti skundai perduodami Pieno arbitražo komisijai, kuri nedelsdama pradeda tyrimą.
Ne visada pieno sudėties tyrimų rezultatai anuliuojami. Ūkininkų prašymai nepatenkinami ir kai tyrimo metu išsiaiškinama, kad neteisingai paimti mėginiai, netinkamai plaunami ir dezinfekuojami pieno indai ir kita įranga, negydomos ar netinkamai gydomos sergančios karvės, nesubalansuotas šėrimo racionas. "Pasitaiko atvejų, kai į arbitražo komisiją kreipiamasi dėl pieno sudėties tyrimų anuliavimo, o tyrimo metu paaiškėja, kad ūkininkas nedalyvavo imant pieno mėginį. Be to, ne visada pieno gamintojai laiku kreipiasi į arbitražo komisiją, nesinaudoja jiems suteikta teise pasilikti atsarginį mėginį, kurio ištyrimas laboratorijoje padėtų sprendžiant ginčus tarp gamintojo ir supirkėjo", - sako E. Šimonis.
Pieno arbitražo komisija nagrinėja ir iš VĮ "Pieno tyrimai" gautą informaciją apie nustatytus netipinius pieno tyrimų rezultatus, neteisingai paimtus ar falsifikuotus mėginius, pažeistas konteinerių plombas. Per šį pusmetį gauti ir ištirti aštuoni tokie pranešimai. Arbitražo komisija išanalizavo pieno mėginių falsifikavimo atvejus, anuliavo jų tyrimų rezultatus ir pieno gamintojai nepatyrė nuostolių. "Išnagrinėjus šiuos pranešimus, atlikus pieno supirkimo punktų patikrinimą ir nustačius, kad mėginiai buvo falsifikuoti, arbitražo komisija anuliavo 114 pieno tyrimų dėl inhibitorinių medžiagų rezultatų. Už pieno mėginių falsifikavimą sustabdytas kvalifikacinių pažymėjimų, suteikiančių teisę imti mėginius, galiojimas ir taikytos piniginės baudos", - tvirtino E. Šimonis.
Pavyzdžiui, iš AB "Rokiškio sūris" Kovų pieno supirkimo punkto buvo atvežtas konteineris su devyniais pieno mėginiais, juos ištyrus visuose rasta inhibitorinių medžiagų. Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai patikrinę punktą nustatė, kad supirkėja L. Valinčienė falsifikavo mėginius.
Ukmergės rajono maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos specialistai patikrino AB "Rokiškio sūris" filialo "Ukmergės pieninė" Laumėnų pieno supirkimo punktą. Išaiškėjo, kad vedėja S. Plėnienė taip pat falsifikavo mėginius. Už pažeidimus supirkėjoms teks papildomai išklausyti pieno supirkėjų kvalifikacijos kursus ir sumokėti po 100 Lt baudą.
Į "Pieno tyrimai" laboratoriją iš ŽUK Europienas Grinaičių pieno supirkimo punkto buvo atvežtas konteineris su 80 pieno mėginių. Ir visuose juose nustatyta inhibitorinių medžiagų. Supirkėja E. Martišauskienė atsisakė paaiškinti, kodėl pieno mėginiai buvo falsifikuoti. Tikrinimo metu išaiškėjo ir daugiau pieno supirkimo taisyklių pažeidimų - supirkėja neinformuoja gamintojų apie tyrimų rezultatus, punkte nepildomi reikalingi dokumentai, nėra konteinerių priėmimo ir atidavimo apskaitos. Už šiuos pažeidimus supirkėjai sustabdytas kvalifikacinio pažymėjimo galiojimas.
Iš AB "Vilkyškių pieninės" Lomių pieno supirkimo punkto į laboratoriją atvežti 23 mėginiai pieno sudėčiai tirti. Nustatyta, kad 11 gamintojų pieno sudėties rodikliai labai panašūs, o dviejuose indeliuose pieno visai nebuvo, tik vandenyje ištirpinta konservanto tabletė. Punkto vedėjas A. Steigvilas negalėjo paaiškinti, kaip indelyje atsirado vanduo. Už pažeidimus A. Steigvilui teks pakartotinai išklausyti kvalifikacijos kursus.
Iš AB "Vilkyškių pieninė" Degučių pieno supirkimo punkto atvežti 49 pieno mėginiai. Iš jų 25 - su inhibitorinėmis medžiagomis. Punkto vedėjai R. Miščiokaitienei surašytas administracinio pažeidimų protokolas, skirta piniginė bauda.
Prienų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba už nustatytus pažeidimus anuliavo pieno supirkimo punkto veterinarinį numerį Prienų rajono AB "Pieno žvaigždės" filialo Kauno pienas priklausančiam Paverknių pieno supirkimo punktui.
Pieno gamintojams primename, kad jie būtų atidūs ir dalyvautų pieno mėginių paėmimo metu, pasirašytų pieno mėginių paėmimo tyrimams aktą ir stebėtų, ar teisingai supirkėjas užplombuoja pieno mėginių lagaminą (kaip nurodyta Pieno supirkimo taisyklėse).
Iškilus klausimams dėl pieno mėginių ėmimo tvarkos, pieno tyrimų rezultatų ar atsiskaitymų už parduotą pieną ar kilus įtarimams dėl supirkėjų nesąžiningumo, kreipkitės į Pieno arbitražo komisijos specialistus telefonu (8-37) 314 339 Kaune arba VĮ "Pieno tyrimai" nemokamu telefonu (8-800) 555 45, arba VMVT nemokamu telefonu (8-800) 404 03.


Nustatytas didžiausias įsigyti žemės plotas, Ūkininko patarėjas, p. 6
Autorius: "ŪP" informacija, data: 2006 07 15
Į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę galės pretenduoti profesinių bei praktinių įgūdžių turintys asmenys, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtins, kad pretendentas neteršia aplinkos, laikosi higienos taisyklių ir rūpinasi gyvūnais. Valstybės parama bus teikiama įsigyjant ne daugiau kaip 300 ha žemės ūkio paskirties žemės.
Tai numatyta užvakar, liepos 13d., Seimui pataisius Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą. Pataisoms pritarė 74 parlamentarai, 3 prieštaravo, 23 susilaikė.
Įstatymas taip pat nustato maksimalius iš valstybės įgyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotus: asmenys galės įsigyti tiek žemės, kad bendras jos plotas būtų ne didesnis nei 300 ha, o vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės plotas - ne didesnis nei 500 ha. Šie apribojimai netaikomi, kai žemė paveldima ar atkuriamos nuosavybės teisės į ją.
Jeigu jaunesni nei 40 metų ūkininkai, vienerius metus ir ilgiau dirbantys žemės ūkio paskirties žemę, už sklypą sumoka iš karto, ne aukcione nupirktos žemės kainai ateityje bus taikomas 0,6 koeficientas (vietoj 0,5). Tuo atveju, kai jaunasis ūkininkas žemės sklypą perka išsimokėtinai, sklypo rinkos kainai bus taikomas 0,75 koeficientas. Jeigu jaunųjų ūkininkų, pirmą kartą įregistravusių valdą, perkamam sklypui taikomas rinkos kainą mažinantis koeficientas, uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija šiems asmenims nesuteikiama.


Nėra būdų gamtos stichijai įveikti, Ūkininko patarėjas, p. 1, 7
Autorius: Polikarpas Ragožis, data: 2006 07 15
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija aptarė dėl šalyje vyravusių karščių susidariusią padėtį, didinančią gaisrų bei kitų nelaimių grėsmę, ir kreipėsi į visus šalies gyventojus, kviesdama griežtai laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių.
Tuo tarpu sausra nusekino šalies upes ir upelius taip, kad Nemunas nebepamaitina Kuršių marių ir į jas plūstelėjo jūros vanduo. Žuvininkystės ūkiuose ėmė dusti žuvys, kyla ligų protrūkio grėsmė.

Šalčių ir karščių metai

Ką ir besakyti, keistas ir nenuspėjamas mūsų šalies klimatas. Niekas nesitikėjo, kad šiemet bus tokia šalta besniegė žiema ir ilgas, šalnų lydimas pavasaris. Daugelyje vietų iššalo žiemkenčiai, o pavasarinės šalnos pakando vasarojų, pakenkė sodams. Tokių gamtos išdaigų dažnai pasitaiko. Ir jokie sinoptikai kol kas negali nuspėti, kokie bus metai, niekam nepavyksta susekti klimato kaitos dėsningumų, o gal jų iš viso nėra.
Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, žemiausia oro temperatūra - 42,9 laipsnių užregistruota 1956 m. vasario 1 d. Utenoje, o žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra - 16,4 laipsnių 1987 m. sausį Dūkšte, storiausia sniego danga - 94 cm buvo 1931 m. kovo mėn. Laukuvoje.
Šiemet po ilgo, sauso ir šalto pavasario pradėjo atšilti birželį. Pirmojo vasaros mėnesio antrojo ir trečiojo dešimtadienių oro temperatūra 2-4 laipsniais viršijo vidutinę daugiametę, dienomis oras įkaisdavo iki 25-31°C. Kritulių kiekis tuo metu sudarė tik 20-60 proc. vidutinio daugiamečio kiekio. Liepos pradžioje sausra įsivyravo jau didesnėje šalies dalyje. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje oro temperatūra naktimis siekė 15-20, o dienomis - iki 33 laipsnių.
Nors dar nepasiektas aukščiausios oro temperatūros rekordas (37,5°C 1994 m. liepos 30 d., Zarasai), tačiau ilgokai užsitęsusi kaitra ir sausra pridarė nemažai žalos žemės ir miškų ūkiui.

Gaisras - miško žūtis

Įsivyravus karštiems ir sausiems orams miškuose susidarė palankios sąlygos kilti gaisrams. Aukščiausios (penktos) klasės miškų gaisringumas apėmė beveik trečdalį šalies teritorijos. Generalinės urėdijos duomenimis, per keturias poilsio dienas (liepos 6-9 d.) kilo daugiau kaip 50 miško gaisrų 40 ha plote. Iš viso nuo metų pradžios gaisrų metu išdegusio miško plotas siekia beveik tūkstantį hektarų. Pasak generalinio urėdo Benjamino Sakalausko, pusę minėto ploto sudaro Kuršių nerijoje kilęs gaisras, visiškai sunaikinęs mišką. Kitų gaisrų metu apdegė paklotė, medžių žievė. Po tokių gaisrų išlieka tik dalis medžių.
"Paskutiniais duomenimis, gaisrų kilimo priežastys tokios pačios. Jei pavasarį žolės deginimu siekiama pagerinti žemės agrarinę būklę ir ji padegama sąmoningai, tai šiuo metu miškuose gaisrai kyla dėl neatsargaus gyventojų elgesio su ugnimi. Mes nutarėme, kad Šiaulių miške gaisras kilo nuo uogautojo numestos neužgesintos nuorūkas. Kitose vietose, kur įsikuria poilsiautojai, miškas įsiliepsnoja nuo nuskriejusios toliau kibirkšties ar palikto be priežiūros laužo", - "ŪP" aiškino gaisrų kilimo priežastis gen. urėdas.
Prevencinėms priemonėms ir gaisrams gesinti kasmet išleidžiama po 2 mln. Lt, o štai šiemet jau prireiks dvigubai daugiau lėšų. Gen. urėdo B. Sakalausko duomenimis, šalies miškuose įrengta 120 gaisrų stebėjimo bokštų, sudaryta 50 budėtojų komandų, kurios aprūpintos automobiliais su visa šiuolaikine gaisrų gesinimo įranga, nors nė vienoje Europos Sąjungos šalyje miškininkai gaisrų negesina. Tuo užsiima specialiosios priešgaisrinės apsaugos tarnybos.
Savaime suprantama, didesnių gaisrų savo jėgomis miškininkai nepajėgūs užgesinti. Visuomet į gaisravietes atskuba Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesių komandos, savivaldybių priešgaisrinės bei kitos civilinės saugos tarnybos, o kai gaisras apėmęs didžiulį plotą - ir kariškiai su sraigtasparniais.
Miškai kenčia ne tik nuo gaisrų, bet ir nuo drėgmės stokos. Sausros kenksmingos jau ir taip džiūstantiems ąžuolynams bei eglynams. Nusilpusius medžius apninka kenkėjai ir įvairios ligos.
Sausros padarytus nuostolius skaičiuoja ir medelynai. Nuo karščių nukentėjo šiemet išdygę medžių daigai - sėjinukai. Bet, gen. urėdo įsitikinimu, miško sodmenis galima apsaugoti nuo sausros, įsirengus modernų medelyną. Šiuo metu visuose medelynuose įrengtos didesnės ar mažesnės lietinimo sistemos.

Žuvininkų nerimas

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dėl užsitęsusių sausų karštų orų smarkiai nuseko vidurio ir Vakarų Lietuvos upės. Liepos 10 d. Jūroje ties Taurage, Bartuvoje ties Skuodu, Upitoje ties Eidukais, Minijoje ties Kartena vandens lygis buvo žemesnis už gamtosauginį. Na, o Kuršių marių vandens lygis nukrito žemiau Baltijos juros lygio ir sūrus vanduo pradėjo tekėti į marias. Žuvys ėmė trauktis į Kaliningrado pusę.
Kritiška padėtis dėl kaitros susidarė tvenkiniuose. Juose vandens lygis sumažėjo iki 20 cm, o vanduo kai kuriuose tvenkiniuose įšilo iki 25-27 laipsnių.
Šiuo metu šalyje tvenkinių žuvininkyste užsiima 18 bendrovių ir apie 50 ūkininkų. Tvenkinių, kuriuose auginamos žuvys, bendrasis plotas - apie 8,5 tūkst. ha.
Didžiausias žuvininkystės ūkis - AB "Raseinių žuvininkystė". Bendrovės generalinis direktorius Česlovas Kenstavičius "ŪP" sakė, kad per 40 metų, kai jis dirba žuvininkystėje, niekada nebuvo susidūręs su tokia padėtimi. "Iš tvenkinių tik balos liko. Žuvys iškišusios nosis gaudo orą, nes deguonies tvenkinių dugne likę tik 0,2 proc. Į vandenį pilame kalkių, nors jos ir labai brangios. Iš vieno tvenkinio perpumpuojame vandenį į kitą, kad tik tas žuvytes išgelbėtume. Prašiau Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, kad nors truputį paleistų vandens iš saugyklų. Bet tiek, kiek davė, mūsų žuvų neišgelbės, o saugykla sklidina. Kasdien surenkame iškilusias negyvas žuvis. Tokių iki liepos 13 d. pririnkome 10 tūkst., bendrasis jų svoris - 1,5 tonos. Šiuo metu negalime žuvų šerti, tad jų priesvoris bus labai mažas", - "ŪP" bėdojo gen. direktorius Č. Kenstavičius.
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Akvakultūros ir vidaus vandenų skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Janėnas nerimauja ir dėl žuvivaisos, ypač šaltavandenių žuvų - upėtakių. Upės nusekusios, o vanduo pernelyg įšilęs. "Trumpas lietus nieko nereiškia. Vanduo tuojau pat susigeria į perdžiūvusią žemę. Reikia tiek lietaus, kad pakiltų vandens lygis upeliuose", - sakė L. Janėnas. Tačiau didžiausią nerimą jam kelia tvenkinių padėtis, kuriai pagerinti reikia tik lietaus ir nieko daugiau. "Kad nors 5 cm tvenkiniuose pakiltų vanduo, šiaip taip išsiverstume. Bet tai priklauso nuo Dievo malonės", - sakė Č. Kenstavičius.
Iš tikrųjų Valstybinė ekstremalių situacijų komisija neatvėsins oro, nepadaugins vandens, jai tik rūpi, kad kuo mažiau būtų nelaimių. Todėl tik akcentavo būtinybę imtis visų priešgaisrinės saugos priemonių, stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių tarnybų, spręsti savivaldybių ugniagesių komandų stiprinimo klausimą.
Tad kol kas nėra būdų, kaip pažaboti stichiją. Nors kai kur tai bandyta padaryti. Pavyzdžiui, pernai gegužės 9 d., švenčiant 60 pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, virš Raudonosios aikštės Maskvoje susitelkusius debesis išblaškė į orą pakelti lėktuvai ir parado metu nelijo.


Į laukus - su tvarkingu purkštuvu, Ūkininko patarėjas, p. 7
Autorius: Justinas Adomaitis, data: 2006 07 15
Dievogalos (Kauno r.) kaimo ūkininkas Antanas Juočionis savo sodyboje priiminėjo svečius. Čia vyko lauko diena - seminaras "ES reikalavimai šiuolaikiniams purkštuvams ir jų paruošimas techninei apžiūrai".
A. Juočionio ūkis pasirinktas neatsitiktinai. Daugiau kaip 400 ha dirbantis ūkininkas gražiai sutvarkė iš tėvų paveldėtą sodybą, nusipirko du purkštuvus: vieną 600 kg ir kitą 2,5 t talpos bei 24 m užgriebio pločio.
Pasak LŽŪKT Kauno biuro specialisto Dariaus Aleknavičiaus, rajone yra apie 500 ūkininkų, kurie laukams tręšti, javams nuo ligų ir kenkėjų purkšti turi purkštuvus. Per sezoną ūkininkas su jais į laukus išvažiuoja 5-6 kartus. - Kombainą naudoju keletą savaičių, purkštuvus - 5 mėn. per metus, - sakė ūkio šeimininkas A. Juočionis.
Kauno r. žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika pastebėjo, kad pagal ES reikalavimus purkštuvai turi būti sertifikuoti, kas treji metai jiems būtina atlikti techninę apžiūrą.
Dalis rajono ūkininkų įsigiję naujus, dalis - naudotus purkštuvus. Dirbdamas su netvarkingu purkštuvu ir tikrintojų užkluptas ūkininkas rizikuoja netekti 10 proc. ES išmokų už pasėlius.
Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inspektorė Regina Vilimienė pusšimčiui Kauno r. ūkininkų papasakojo apie ES reikalavimus šiuolaikiniams purkštuvams, komentavo jų kontrolės tvarką. Apie purkštuvų parengimą techninei apžiūrai kalbėjo Valstybinės mašinų bandymų stoties (VMBS) specialistai Algirdas Bunevičius ir Juozas Tvardauskas. Seminaro dalyviams buvo pasakojama apie purkštuvų sistemas, apie sausrų nualinto javų laukų priežiūrą.
LZŪKT Kauno r. augalininkystės konsultanto D. Aleknavičiaus nuomone, šiųmetė sausra šiek tiek "sutaupė" purkštuvų naudojimą: dėl drėgmės trūkumo javai mažiau serga grybinėmis ir kitomis ligomis, tačiau derlius vis viena bus prastas.
Praktinė seminaro dalis vyko A. Juočionio sodybos kieme prie dviejų purkštuvų. VMBS specialistai patikrino ūkininko turimos technikos būklę, nurodė, kokius purkštuvų mazgus reikia ypač stropiai prižiūrėti. Per dieną jų įmonės specialistai gali patikrinti 4-5 ūkininkų purkštuvus. Lauko dienos ūkio šeimininkui A. Juočioniui buvo įteikti pažymėjimai, kad abu purkštuvai techniškai tvarkingi. Kita apžiūra bus privaloma tik po trejų metų.


Ėriškiečių ąžuolas, Ūkininko patarėjas, p. 14
Autorius: Povilas Kancė, data: 2006 07 15
Jei tokių žmonių Lietuvoje būtų daugiau..., Valstietis, p. 3
Autorius: Povilas Kancė, data: 2006 07 15
Alfonsas Giedraitis - veiklos žmogus, savo gyvenimą paskyręs žemei, ją dirbantiems žmonėms. Sunkiausia - darbo pradžia, kaip jis sako, buvo Ėriškiuose.
Apaugusi krūmokšniais, pelkėta, laukų pakraščiai nusėti akmenimis. Tokia čia buvo žemė. Atskiri žemės plotai tuomet sudarė valdas kolūkio, kuriam pradėjo vadovauti A. Giedraitis, Anykščių krašto tremtinių sūnus.
Pirmieji darbo metai buvo skirti žemei kultūrinti. Vyko užpelkėjusių plotų melioracija, vienkiemių nukėlimas.
Ar nejaučia Alfonsas Giedraitis graužaties, prisiminęs vienkiemių likvidavimą?
- Tuomet kitos išeities nebuvo. Gautas finansavimas buvo skirtas melioracijai spartinti, turėjome žmones iš vienkiemių perkelti į gyvenvietę. Žinoma, vertinant dabartiniu požiūriu, buvo galima kai ką geriau suplanuoti. Bet ir šiandien ėriškiečiai, atgavę nuosavybėn geresnį plotą, nesiveržia įsikurti vienkiemyje, - sako Alfonsas.
A. Giedraičio veikla žemės ūkyje susijusi ir su pagalbinio verslo pradžia. Ūkio žmonės iš nurašytų žvejybos tinklų pradėjo siūti maišus, o jiems realizuoti rado plačią rinką. Toks verslas liaudies kontrolieriams prilygo nusikaltimui, tad jie surengė ne vieną patikrinimą. Nors gautų pajamų už tą verslą iššvaistymo ar grobstymo nenustatė jokia komisija, A. Giedraitį už tai du kartus svarstė Respublikinis liaudies kontrolės komitetas. Priimtas nutarimas buvo griežtas - pasmerkti kolūkio praktiką. Pagrasino net prokuratūra.
Tačiau netrukus ūkyje prasidėjo gyvulininkystės komplekso statyba, tuometės respublikinės valdžios ir spaudos ūkio vadovas už tai buvo pagirtas, ir kontrolės komiteto grasinimai tuo baigėsi.
Tarybiniais metais Ėriškiai garsėjo ne tik sukultūrintais laukais. Čia buvo gerai įrengtos mechaninės dirbtuvės, kuriose dirbo ir pirmasis respublikoje ūkio inžinierius.
Ėriškių ūkis išsiskyrė stambiu mechanizuotu gyvulininkystės kompleksu, kuriame tilpo visi galvijai. Ėriškiečiai didžiavosi gražiai tvarkoma gyvenviete. Žemdirbių poilsiui ant užtvankos kranto buvo įrengta svetainė su suomiška pirtimi.
Atkūrus nepriklausomybę viskas sugriuvo lyg kortų namelis. Ūkių reorganizavimas skaudžiausiai palietė Ėriškius. Kolūkis reorganizuotas į 49 technologinius kompleksus.
Labiau ūkio išdraskyti nebuvo įmanoma, - įsitikinęs A. Giedraitis, Atgimimo metais buvęs Lietuvos sąjūdžio suvažiavimo dalyvis, Žemdirbių sąjūdžio vadovas.
Taip Ėriškiuose atsirado dvi žemės ūkio bendrovės - Ėriškėlių ir Ėriškių. Pirmajai atiteko visas pagrindinis turtas, o antroji turėjo pradėti nuo nulio.
- Kol jie tą turtą pravalgė, mes buvome pastumdėlių vietoje. Atsistoti ant kojų buvo labai sunku.
Bet A. Giedraičio perspektyvios įžvalgos ir čia pranoko lūkesčius. Savininkų žemės masyvus bendrovė konsolidavo nuomos pagrindu, ir laukuose vėl subangavo javai. Kasmet jų plotai plėtėsi. Vėliau pasėliams atsirado vietos ir šernų sudarkytuose bei piktžolėmis apaugusiuose dirvonuose Barklainių pamiškėje. Tai buvo bankrutavusios bendrovės ganyklos, kurių sklypai grąžinti savininkams.
Su dideliu širdies palengvėjimu tų sklypų savininkai, neturėdami sąlygų patys ūkininkauti, išnuomojo žemę Ėriškių bendrovei. Mechanizatoriai po pirmojo suarimo išvežė iš tų laukų krūvas akmenų, juos ir šiandien Panevėžio miesto gyventojai dar gabena statyboms.
Taip pamažu Ėriškių bendrovė atkuto, o jų kaimynai - Ėriškėlių bendrovė, valdžiusi pagrindinį turtą, bankrutavo. Ėriškiečiai supirko visus jų pajus ir pasijuto tikri šeimininkai nuo Ėriškių iki Barklainių.
Šiemet bendrovė deklaravo 2739 ha pasėlių. 1500 ha grūdinių kultūrų (pusė to ploto - salykliniai miežiai, kita pusė - kviečiai), 840 ha žieminių rapsų, 260 ha cukrinių runkelių. Ėriškiečiai atsisakė auginti linus.
Bendrovė turi keturis šiuolaikinius kombainus. Sutvarkė technikos kiemą, įrengė mechanizatoriams pirtį ir baseiną. Paruošti grūdų ūkio sandėliai gali sutalpinti gausų derlių.
Ar ėriškiečiai šiandien jaučia valdžios paramą?
Alfonso Giedraičio veidas apsiniaukė.
- Taip nesirūpinti eiliniu žmogumi, kaip dabar yra Lietuvoje, vargu ar kitoj šaly kur surasi. Neturime galimybės susitikti su valdžios atstovais. Labai gerai būtų, jei premjeras turėtų išsilavinusį, žemės ūkio reikalus išmanantį specialistą, su kuriuo galėtum kalbėtis, įrodinėti. Tokio žmogaus nėra. Reikia eiti pas Kazimierą Prunskienę. Bet ir jos interesai kartais būna kiti. Taip šiandien kaip kas išmano, taip save ir gano.
Ar nekelia ėriškiečiams rūpesčių Panevėžio rajone įsisteigusi bendrovė "Landvesta", užsimojusi pigiai supirkti savininkų žemes?
- Žemės ūkio verslui žemės dabar niekas neperka. Perka, kad galėtų brangiau parduoti. Nemanau, kad Ėriškiuose tokie supirkinėtojai turės pasisekimą. O jei kas ir parduos, vis tiek supirkėjai žemės turės išnuomoti mums. Jie juk jos nedirbs.
Tiesa, A. Giedraitis pripažino, kad ir gerai besitvarkančių rajono žemės ūkio bendrovių pajai yra supirkti. Viena paskutiniųjų juos pardavė stipria laikyta Žibartonių bendrovė. Žmonių pajus supirko Panevėžio "Linas agro", kurios pagrindiniai akcininkai - žinomų panevėžiečių vaikai.
Laiko laikrodis A. Giedraičiui jau atskaičiavo aštuoniasdešimt vienerius. Buvęs Seimo narys, dabar Panevėžio rajono tarybos ir komiteto narys dar aktyviai dalyvauja įvairių komisijų veikloje - nestokoja sumanymų. Džiaugiasi, kad gyvenvietė pradeda atsigauti. Sutvarkytas vandentiekis, paremontuotos gatvelės. Pro bendrovės vadovo kabineto langą matyti bokštas gražios bažnytėlės, kurios remontui irgi skirta lėšų. Renovuoti kultūros namai, juose vos sutilpo ėriškiečiai, susirinkę pasiklausyti Ryčio Cicino koncerto. Paremontuotas medicinos punktas. Liko tik mokyklos problema: kaip ją išsaugoti, kad liktų pagrindinė, nes mažėja besimokančiųjų.
Bet tądien A. Giedraitį (neseniai mirė jo žmona) kaip tik pradžiugino vaikai.
- Atvyko iš Panevėžio duktė su anūkais, atvažiavo traktoriukas ir sodybos kiemą taip gražiai sutvarkė, kad net ašara per skruostą nuriedėjo. Per daug žmogus čia įaugi, - pasakė.
Kiemas A. Giedraičiui priminė artėjantį 51-ąjį rugpjūtį, kai jis atvyko į Ėriškius ir lyg ąžuolas tvirtai čia įleido šaknis.


Klausiate? Atsakome., Ūkininko patarėjas, p. 14
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 15
Klausiate? Atsakome., Valstiečių laikraštis, p. 2
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 15
Gaunu paramą pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę "Standartų laikymasis". Įgyvendinu Nitratų direktyvą ir norėčiau pakeisti tam tikras numatytas investicijas. Kokie dokumentai yra reikalingi, norint tai padaryti?
Investicijų plane numatytos investicijos gali būti keičiamos kitomis tinkamomis investicijomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos atsiuntus motyvuotą prašymą, prie kurio būtų pridėtas komercinis pasiūlymas naujai investicijai. Jeigu įsigyjamų prekių, paslaugų, darbų vertė būtų didesnė nei 10 tūkst. eurų, tokiu atveju turėtų būti pristatyti 3 komerciniai pasiūlymai. Specialistas, gavęs Jūsų prašymą, informuos, ar galite keisti investicijas.


Prezidentas patvirtino keturioliktosios Vyriausybės sudėtį, Valstiečių laikraštis, p. 3
Autorius: VL, Eltos inf., data: 2006 07 15
Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį dekretu patvirtino keturioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtį-
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo teikimą, valstybės vadovas patvirtino naująjį ministrų kabinetą.
Pagal dekretą teisingumo ministru skiriamas Petras Baguška, finansų - Zigmantas Balčytis, socialinės apsaugos ir darbo - Vilija Blinkevičiūtė, susisiekimo - Algirdas Butkevičius, kultūros - Jonas Jučas, aplinkos - Arūnas Kundrotas, ūkio - Vytas Navickas, krašto apsaugos - Juozas Olekas, žemės ūkio - Kazimira Danutė Prunskienė, vidaus reikalų -Raimondas Šukys, sveikatos apsaugos - Rimvydas Turčinskas, užsienio reikalų - Petras Vaitiekūnas, švietimo ir mokslo - Roma Žakaitienė.
Sprendimą dėl naujosios Vyriausybės sudėties Prezidentas V.Adamkus priėmė po pokalbių su visais kandidatais į ministrus, kuriems buvo išsakytos svarbiausios jų laukiančios užduotys ir Prezidento keliami tikslai.


Šalinamos kliūtys beakciziams dyzeliniams degalams įsigyti, Valstiečių laikraštis, p. 3
Autorius: ŽŪM inf., data: 2006 07 15
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pastaruoju metu gauna nemažai skundų, kad Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniai skyriai vėluoja išduoti korteles beakciziams dyzeliniams degalams įsigyti. Taip pat skundžiamasi, kad neteisingai skaičiuojami gyvuliai, skiriant žemės ūkio subjektams beakcizius dyzelinius degalus.
ŽŪM, siekdama, kad kortelės degalams būtų išduodamos" operatyviau ir kad būtų sparčiau taisomos klaidos, padarytos kortelėse dėl dyzelinių degalų kiekio, prašo netikslumus pastebėjusių žemės ūkio subjektų kreiptis:
• dėl neteisingai nurodyto pasėlių ploto - į NMA Rinkos reguliavimo programų departamento Tiesioginės paramos skyriaus Išmokų administravimo poskyrio vyriausiąją specialistę Enriką Žitkuvienę, tel. (8 ~ 5) 252 6808;
• dėl neteisingai nurodyto gyvulių skaičiaus - į Jus aptarnaujantį veterinarijos gydytoją. Jei šis negali Jums padėti, tuomet prašytume kreiptis į savo rajono savivaldybės teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Jei ir teritorinė VMVT neišsprendžia problemos, reikėtų kreiptis į Žemės ūkio informacijos ir verslo centro Gyvulių registro skyriaus vadovę Ramunę Adomonienę, tel. (8 ~ 5) 266 0624, arba šio skyriaus vadovo pavaduotoją Rolandą Mikaliūną, tel. (8 ~ 5) 266 0623.
ŽŪM dar kartą primena, kad, nustatant pievų ir ganyklų plotą, kuriam pagal naująją beakcizių degalų įsigijimo tvarką, įsigaliojusią nuo liepos 1 d., gali būti skirta po 120 l/ha, skaičiuojami tik tie gyvuliai, kurie birželio 30 d. priklausė ūkininkui, įregistravusiam ūkį, ir partneriui, sudariusiam su juo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.


Sausra varo žemdirbius į neviltį, Valstiečių laikraštis, p. 1, 6
Autorius: Nijolė Petrošiūtė, data: 2006 07 15
Lašai žemės nepasiekė

Kaip didžiausio išganymo visi, o ypač šali| žemdirbiai laukė praeitą sekmadienį sinoptikų pažadėto lietaus. Ir tikrai: į antrąją dienos pusę ėmė būriuotis debesiukai, kurie, iš viršaus pamatę iki raudonumo išdegintą žemę, iš graudulio bandė pravirkti.
Ir tuomet kai kurių Žemaitijos vietovių žmonės galėjo stebėti įdomų reiškinį: iš viršaus tarsi ir lijo, bet vandens lašai, žemės nepasiekdami, lengvu rūkeliu vėl kilo į viršų. Tiesiog išgaravo bekrisdami. Iki šiol tokį reiškinį lietuviui buvo tekę matyti nebent svečiose šalyse, kuriose šiuo metu irgi pragariškai svilina. Kaip pranešė ELTA, Ispanijoje vandens atsargos jau sumažėjo iki kritinės ribos ir išdžiūvo kone visi vandens telkiniai, nes čia lietaus nebuvo nuo sausio. Šimtų milijonų eurų nuostolius jau skaičiuoja ūkininkai Italijoje. Vandens naudojimas ribojamas Prancūzijoje, Anglijoje (ypač jos pietryčiuose). Nuo sausros vėl kenčia Portugalija ir t.t.
Mūsų šalies gyventojai irgi baigia pamiršti, kada lijo, o ypač Žemaitijoje. Vandens stygių šio regiono gyventojai pradėjo jausti jau praeitą rudenį, sausas buvo ir šiųmetis pavasaris, o dabar užsibuvę alinantys karščiai degina visas žemdirbių viltis ir jų triūsą.

Mažas ir susitraukęs

Kaip "Valstiečių laikraščiui" pasakojo Kelmės rajono žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Juozas Rimkus, gero derliaus tikėtis jau būtų naivu, nes grūdai susitraukė vos javams pradėjus plaukėti. Ypač liūdna padėtis esanti su vasarojais, kurių šiemet mūsų laukuose yra daugiausia, nes praeitą žiemą labai daug kur iššalo žiemkenčiai. Juos teko atsėti vasarinėmis kultūromis.
Šiaulių rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras sakė, kad ypač prastai yra su vasariniais rapsais, kurie susitraukė vos spėję pražysti. Šiaulietis ūkininkas Jonas Vizgirdas kalbėjo, jog rapsus, jei norėsi nuimti, teks tiesiog skuste skusti - tokie jie trumpučiai. Bet tą daryti kažin ar leisią akmenukai, kurie iš rapsų laukų itin kruopščiai nebūna išrankiojami.
Pasak A.Bezaro, įsiviešpatavusi kaitra šiemet labai paankstins javapjūtę. Kai kuriuos plotelius jau dabar beveik galima pjauti.

Trenkė per smegenis

Akmenės rajono žemės ūkio skyriaus vedėjos Julijos Juškienės teigimu, sausra ne tik sunaikino derlių, bet ir "trenkė per smegenis" žemdirbiams. "Kad šiemet derliaus nebebus - faktas. Jei kokį grūdą kuris dar ir nukuls, jis bus prastos kokybės, nestandartinis ir pigus. Tuo tarpu mūsų žmonės būsimą derlių jau yra užstatę už trąšas, chemikalus, degalus ir t. t. Ūkininkai jau šiandien mato, kad jie, net ir visą derlių atidavę, su firmomis nebeatsiskaitys. Ir jiems darosi baisu: skola didžiulė, o jai padengti derliaus neužtenka. O ir visas žemdirbio gyvenimas yra nuolatinė psichologinė įtampa, nes jis yra visiškai priklausomas nuo gamtos kaprizų", - kalbėjo J.Juškienė. Kartu J.Juškienė sakė, kad šiemet labai nepalankios sąlygos buvusios ir augalams purkšti, nes, trūkstant ore drėgmės, jis buvęs labai neefektyvus.

Nebus ir šakniavaisių

Jei dar keletas tokių dienų, prapuls ir runkeliai. "Žiūrėkit, taip lapai vagose sukritę - graudu žiūrėti. Juos geras lietus dar išgelbėtų, bet tokio derliaus, kokio tikėtasi, tikrai nebebus. Arba pažiūrėkit į bulves. Jau runda. Pamėginau kerą pa-krapštinėti - tarsi išvirusios. Taigi užpilk spirgiukų ant dirvos ir turėsi gatavai iškeptą kugelį", - liūdnai juokavo Šiaulių rajono Kairių ūkininkė Rūta Grinienė. O jos vyras dar pridūrė: "Vietoj spirgų gali koloradus panaudoti. Matai, kas darosi? Jokie purškimai nebepadeda, dėl kaitros chemikalai tapo nebe-veiksmingi, tad vabalus nors samčiu semk".

Su žalienomis - tragiška

Pakruojo rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis sako, kad pati prasčiausia padėtis esanti su žalienomis, nors pabalo vos išplaukėję javai, linai gal tik trečdalį savo galimo ūgio tepasiekė ir t. t. Negana to, kad ir taip žolės šiemet buvę labai skystai, gal tik trečdalis įprastinio kiekio, dabar ir atolo nebebūsią. Po šienapjūtės pievos tiesiog išdegė. "Net gerai turi pasižiūrėti, ar čia nupjautos ražienos, ar pieva. Tokiu laiku jau vešlus atoliukas būdavo pažėlęs, o dabar tik ražienų stagarai raudonuoja. Tad ganyti gyvulių nėra kur, o pašarų taip pat nėra, nors ūkininkams jau dabar tenka gyvulius žiemos atsargomis šerti. Tai - katastrofa", - sakė J.Pupinis. Tas pačias dejones girdėjome ir kituose rajonuose. Pasak kelmiškio J.Rimkaus, šienas šiemet išdžiūvo stačias, o atolas užmiršo želti.

Išgaravo pienas

Pašarų stygius opiausia problema tapo ir vienam stambiausių Pakruojo rajono ūkininkų Jonui Jurgeliūnui iš Meldinių. "Mūsų karvės jau trečia savaitė kaip tvarte - čia joms dabar geriau. Šaltam žiemojimui pritaikyti mūsų tvartai yra vėsūs, karvės laikomos palaidos. Bet problema su jų šėrimu. Iš pavasario du kartus nuganėme tam skirtus plotus, o atolas neželia. Buvau prisėjęs vienmečių svidrių, tai dabar jas pjaunu iš šeriu. Bet nežinau, ką reikės į tranšėją dėti".
J.Jurgeliūnas sakė, kad per karščius gerokai sumažėjo pieno. Anksčiau per dieną jo fermoje melždavo 2,5 tonos, o dabar nė dviejų neištempia, nors jo karvės dar karališkai gyvena. Tuo tarpu kiti kaimiečiai, savo karvėms neturį tokių sąlygų, sako, kad saulė jau visą pieną iš karvių išgarino, jos baigia užtrūkti.
Riedėdamas Lietuvos keliukais, pastarosiomis dienomis labai daug kur gali pamatyti karvių su skarelėmis, lapų vainikais.

Trūksta vandens

Kaimuose jau ima trūkti vandens. Laimė, sakė A.Bezaras, kad mūsų ūkininkai jau yra prakutę ir turi artezinius šulinius. Antraip jie nebeturėtų kuo gyvulių girdyti. Kūdros - išdžiūvusios, kanalai - kaip išlaižyti, o prie didesnių telkinių su technika neprivažiuosi, aplinkosaugininkai už pakarpos ima. Nebent vogčiom kada prisitaikai. Ant Žemaitijos kalvelių jau ėmė trūkti vandens ir gyventojų šuliniuose.
Liepsnoja miškai ir durpynai
Šiaulių apskrityje prie sausros dar prisidėjo ir miškų bei durpynų gaisrai. Pirmasis gaisras kilo prie Rėkyvos ežero. Didelis vėjas bemat ugnį išnešiojo po 20 ha plotą. Nors gaisro gesinti buvo pasitelktas net Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, ugnis teberusena iki šiol, nes ji "sulindo" į durpingą dirvožemį, tad ugnies židinys bus gyvas ilgai.
Gesinant gaisrą prie Rėkyvos, buvo gautas pranešimas, kad dega Dučių miškas netoli Linkuvos (Pakruojo r.) Čia ugnis irgi siautėjo 20 ha plote. Vos tik prigesina ją, vėjas vėl įpučia. Ugniagesiai sako, kad sausros metu apskrityje trigubai padaugėjo gaisrų.
Šalies ūkininkai sakosi nesitikį, kad valstybė ieškos būdų, kaip kompensuoti gamtos atneštus nuostolius.


Jaunasis ūkininkas už ES paramą įsigijo traktorių ir plūgą, Valstiečių laikraštis, p. 6
Autorius: Arvydas Jockus, data: 2006 07 15
Ūkininkas Paulius Butkus iš Karklotės kaimo (Batakių sen., Tauragės r.) šį sezoną dirba su nauja technika. Pasinaudodamas ES parama, jis įsigijo 160 AG traktorių "John Deere" 6920 ir "Kuhn" penkių korpusų plūgą "VariMaster".
Sutartimi su Nacionaline mokėjimo agentūra P. Butkus įsipareigojo įgyvendinti projektą "Specializuoto augalininkystės ūkio kūrimas ir vystymas" pagal paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.1-02-05/7/0002 it Nr. BPD 2004-EZUOGF-4.2-02-05/7/0014. Naujai vakarietiškai technikai įsigyti jam pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonę "Investicijos į žemės ūkio valdas" kompensuojama 180009 Lt projekto išlaidų (arba 65 proc.). Iš jų 120192,01 Lt - ES struktūrinio fondo, 59816,99 Lt - Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Pagal priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" P.Butkui kompensuojama 86320 Lt. Iš jų 64740 Lt - ES struktūrinio fondo, 21580 Lt - Lietuvos valstybės biudžeto lėšos.
Ir traktorių, ir plūgą P. Butkus pirko iš UAB "C. Olsen Baltic". Jam pasirodė tinkamas šios bendrovės siūlomos technikos kokybės ir kiiinos santykis. "Ūkis nėra mažas, tad ir technikos reikėjo galingesnės. Arimas yra ūkininkavimo pagrindas, todėl pirmiausia įsigijau plūgą, o 160 AG traktorių visur galėsiu panaudoti", - sako ūkininkas.
Pardavėją paskatino pasirinkti ir tai, kad "C. Olsen Baltic" teikia kokybiškas serviso paslaugas. "Pagal serviso kokybę "C. Olsen Baltic" šiandien nematau analogo. Į bendrovę galima kreiptis bet kuriuo metu, savaitgaliais, po darbo valandų - "trukdyti" bet kuriuo klausimu. Visada gausi kompetentingą atsakymą, o bet kuris gedimas bus operatyviai pašalintas", - teigė ūkininkas.
Antrus metus ūkininkaujantis 22 metų P.Butkus turi 230 ha augalininkystės ūkį (160 ha nuosavos žemės), augina javus ir rapsus. Kitos nuosavos technikos jaunas ūkininkas kol kas neturi, tačiau jam padeda savo 930 ha augalininkystės ūkį turintis tėvas Mindaugas Butkus. "Tėvas daug padeda - ir technika, ir žiniomis", -prisipažįsta jaunasis ūkininkas.
"Jam vienam, aišku, sunku, - sūnui pritaria M. Butkus. - Juk naujam ūkiui reikia milžiniškų investicijų: ir kombaino, ir žemės dirbimo technikos, ir sėjamosios, ir grūdų sandėlių. Nuo nulio pradėjęs viso to greit neįsigysi".
Tačiau tėvo ir sūnaus ūkiniai santykiai pagrįsti ekonomine logika. "Pernai už visus darbus net nuomos mokestį ėmiau. Pinigus reikia skaičiuoti, kitaip arba aš bankrutuosiu, arba jis. Turime rasti optimalų sprendimą. Mūsų santykiai ir komerciniai, ir kartu tėviški. Dirbame lygiagrečiai, vienas su kitu nekonkuruojame, tik padedame", - aiškina nuo 1992 m. ūkininkaujantis M. Butkus.
Nuo vaikystės tėvo ūkyje dirbęs Paulius niekad nesibodėjo žemės ūkio darbų. "Man patinka, tai kodėl nepasirinkti tokio kelio?" - savo pašaukimu neabejoja Paulius.
Ūkininkas prisipažįsta, kad be ES paramos nebūtų ryžęsis pirkti tokios brangios kokybiškos technikos. "Būčiau pirkęs pigesnę", - sako jis.
Nauja technika ūkininkas patenkintas. Dirbęs su įvairiomis rusiškomis mašinomis jis gerai mato naujo traktoriaus privalumus. Sovietinės mašinos ūkininkui asocijuojasi su vibracija, triukšmu, dulkėmis, darbas jomis labai išvargindavo. "Šiandien net sunku rasti žmogų, kuris liptų į tokią mašiną, nebent pats liptum", - sako ūkininkas. "John Deere" traktoriuje komfortas nepalyginamas, afrikinius karščius darbymečiu padeda ištverti kondicionierius. "Valdymas paprastas, per dieną mažai nuvargsti. Traktorius gerokai našesnis", - vardija ūkininkas, {gyvendindamas projektą, P. Butkus sukūrė vieną darbo vietą. Jo ūkyje nuo šiol dirba mechanizatorius.
Jaunasis ūkininkas nestovi vietoje - jeigu pavyktų įsigyti žemės, norėtų ūkį išplėsti iki 600 ha. Ūkio krypties jis keisti neketina. "Gyvulininkyste užsiimti būtų sunku, trūksta žinių, praktikos, o augalininkyste užsiimu ne vieni metai", - sako Paulius.
Jaunasis ūkininkas ne tik dirba, bet ir studijuoja. Šiemet jis neakivaizdiniu būdu baigė Lietuvos žemės ūkio universiteto Inžinerijos vadybos specialybės trečią kursą.


Odė bebaigiančiai išnykti kultūrai, Valstiečių laikraštis, p. 9, 10
Autorius: Nijolė Petrošiūtė, data: 2006 07 15
Tytuvėnuose (Kelmės r.) vėl šurmuliavo nacionalinė šventė "Linas 2006".

Pirmoji dalis: šventiškoji

Vėl gaudė senoviniai ragai ir būgnai, dailios raganaitės, įsijautusios į savo ritualinį šokį, nepajuto kaip šventinės aikštės viduryje atsidūrė, o kretingiškis teatras ant kojūkų paskelbė ne tik šventės, bet ir lino amatų mugės pradžią.
Į šventę prigužėjo daug ne tik gražių, bet ir svarbių svečių, tokių kaip žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, Seimo narys Artūras Paulauskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas, Austrijos ambasadorė Lietuvoje, beje, itin besidominti mūsų lino tradicijomis ir netgi ketinanti tokių švenčių delegacijomis su mūsų šalimi keistis. Buvo daug ir kitokių ministerių, verslininkų, prekybininkų - visokių ponų. Nuo jų neatsiliko ir meniškoji tautos dalis: aktorius Tomas Vaisieta vaižgantiškai porino "Lino darbų pasaką", Kelmės skardžiabalsiai "Lino Lietuvą" apdainavo, etnografiniai kolektyvai "Lino pasaka", "Patrepsėlis", "Gludas" ir kt. lino kančią į šokį įaudė, o Gelgaudiškio bočių draugijos ansamblis su būgnų kvartetu TABA linamynį "darė".
Prie audimo staklių palinko go-go lino raganaitės, kurios paskui visus nuvedė prie Lino laumių trobelės pasakų ir legendų pasiklausyti, mįslių apie liną minti. O kai prasidėjo didysis madų tautinis šou paradas "Panelė Lina", tai visos moterys ir panelės ar į jas dar tik priaugančios tirpte ištirpo. Beje, tirpo visomis prasmėmis, nes svilinant kone 35 laipsnių karščiui madingiausia buvo vieno ir to paties trumpo siūlo suknelė. Per tą karštį net Rolandas Janavičius ne visus savo gerbėjus prie scenos išlaikė, dauguma žiūrovų jo dainų klausėsi po krūmais sukritę. Net šventės premjeroje "Lėlės ir žmonės", kurioje Kauno muzikinio teatro solistai bei Šiaulių "Avilio" teatro artistai bei lėlės atliko J.B. Pergolesi "Tarnaitė ponia", ne visi išsėdėti pajėgė, nors saulė jau buvo visai prie horizonto. Ir "Žalvarinio" atliekamą "lino mūką" visi suplukę klausėsi.

Antroji dalis: kasdieniškoji

Bet tikroji "lino mūka" buvo išguldyta pradžių pradžioj, kai prie apskritojo stalo (kol prekybininkai drobes rideno, kol dainininkai balsus stygavo bei šokėjai padus pustė) susirinko visi tie, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su mūsų šalies linininkystės problemomis. Kaip kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Zablockis, mūsų šalyje beužauginama vos ketvirtadalis ilgojo pluošto linų, o visą kitą kiekį tenka įsivežti iš kitų šalių. Tokią situaciją, P.Zablockio nuomone, lėmė keletas veiksnių: stojant į ES buvo labai žemas linų derlingumas ir todėl išsiderėta labai maža parama, be to, sakė, nepalanki linams situacija klostėsi visoje pasaulio rinkoje. Esą nusistovėję nenormalūs santykiai tarp augintojų, perdirbėjų, tekstilininkų bei prekybininkų. Esą nenormalu, kai šiandien yra 11 linų pirminio perdirbimo įmonių, tuo tarpu pagal užauginamą linų kiekį jau užtek- tų ir vienos. Prastai esą ir tai, kad iki šiol nėra išspręstas pavaldumo klausimas: augintojų problemos priklauso Žemės ūkio ministerijai, o perdirbėjų - Ūkio. Kalti esą ir linų augintojai, neturį geros linų apdorojimo technikos ir per tai sugadiną linų pluoštą.
Išgirdusi tuos priekaištus, šoko viena stambiausių šalies linininkių Ramutė Vaitekūnienė iš Pakruojo rajono. Sakė, nenusišnekėkit, ponai ministeriai, ir nevaidinkit, jog nežinot, kodėl linininkystė Lietuvoje atsidūrė ant išnykimo slenksčio. "Mes mokame linus ir auginti, ir nuimti juos sugebame, ir technikos tam turime, o jei reikės ir dar galime turėti, tačiau ką jūs padarėte su išmokomis? Kol už toną mokėjote po 3,5 tūkst. litų, tol linų netrūko, jie geri buvo ir net dėl jų kvotų pešėmės. Paskui padarėte, kad būtų mokama po 1,5 tūkst., mes dar auginome. Bet kai beliko 587 litai už ha, tai ir linų laukuose nebeliko. Argi nematote: pernai šalyje buvo 3800 ha linų, o šiemet neliko nė trečdalio - 1100. Nors realiai nė tiek nėra. Atmerkit akis, ponai, nes ilgai užmerktomis akimis vis tiek neišbūsite, o kai atsimerksite, galite linų visai nepamatyti."
Panašiai kalbėjo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas J.Jagminas: "Turi keistis Vyriausybės požiūris, nes tai praktiškai numarinta ūkio šaka, o mes vis vaidiname, jog kažką darome. Ir kalbos iš tribūnų nepadės: jei žmogui apsimokės, jis augins, jei ne, tai - ne, net jei ir po tris paskaitas per dieną apie linus skaitytumėte".
Po tokios kalbos į atlapus kibo J.Jagmino pirmtakas Gintautas Kniukšta, primindamas, jog būtent prie dabartinės valdžios linų kainos šitaip nėrė žemyn. Nors čia pat buvę ūkininkai sakė, jog linams visos valdžios per daug geros nebuvusios, nes viską reikėję išsimušinėti, ir tai darę toli gražu ne už dyką.
Dėl linų ateities didelės baimės akys buvo ir "Audėjo" generalinio direktoriaus Jono Karčiausko, ir Kauno technologijos universiteto doc. Dainoros Gruzdienės, ir Upytės eksperimentinio ūkio direktoriaus Andriaus Zalatoriaus, ir tautodailininkės Birutės Mickevičienės, ir Smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovo Eduardo Šablinsko, ir Šiaulių moksleivių namų rūbų modeliavimo, konstravimo ir siuvimo vyr. mokytojos Alės Marytės Jaraminienės bei kitų kalbėtojų, kurie išsakė daug minčių, kaip gelbėti situaciją. Bet kartu baimintasi, kad nenutiktų taip, kaip šventėje suvaidintame modernizuoto žemaičių teatro spektaklyje "A mon saka?" Ar pokalbio dalyvių balsas bus išgirstas? Renginio sumanytoja ir organizatorė Janina Liniauskienė sako, jog priversią išgirsti.


Nepateikus dokumentų - galima prarasti paramą, Valstiečių laikraštis, p. 15
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 15
Norėtume priminti vyresnio amžiaus žemdirbiams, kurie gauna paramą pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano (KPP) priemonę "Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas", kad iki 1 m. rugpjūčio 1 d. paramos gavėjai turėtų pateikti kasmetinius prašymus, kuriuos įvertinus bus apskaičiuota parama už 2007 m.
Nepateikus šių dokumentų, parama už ateinančius metus nebus mokama.
Šią paramą gaunantys žemdirbiai taip pat turėtų įsidėmėti, kad kartu su kasmetiniais prašymais reikia pristatyti dar dvi pažymas:
• apie valstybinio socialinio draudimo išmokas;
• apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius.
Jei paramos gavėjas prašo kompensacinio priedo už išlaikomą sutuoktinį, jis turėtų nepamiršti pateikti ir sutuoktinio vardu išduotą pažymą apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius.
Kasmetinius prašymus reikia pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kontrolės departamento teritoriniam skyriui pagal paraiškos pateikimo vietą. Prašymo formą galima gauti NMA teritoriniuose skyriuose bei internetinėje svetainėje www.nma.lt.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad pateikus klaidingus duomenis ar pirmą kartą nustačius faktą apie paramos gavėjų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą išmokos būtų sumažinamos nuo 5 iki 20 proc., o padarius pažeidimą antrą kartą paramos mokėjimas būtų visai nutraukiamas.
Dar kartą primename, kokius įsipareigojimus prisiima žemdirbiai, gaudami paramą pagal KPP priemonę "Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas":
• Paramos gavėjai gali pasilikti vieną melžiamą karvę, o likusias turi parduoti arba kitais būdais perleisti (dovanoti, perrašyti) per 3 mėnesius nuo informacinio laiško iš NMA išsiuntimo dienos. Pasiliktosios vienos karvės bei jos atsivesto prieauglio pardavimas nelaikomas grįžimu į prekinę žemės ūkio gamybą. Paramos gavėjai už pasiliktosios karvės atsivestą prieauglį paramos gauti negali;
• Tuo atveju, jei parama skiriama už įsipareigotus perleisti žemės plotus, paramos gavėjai žemę turi perleisti (parduoti arba dovanoti) per 3 mėnesius nuo informacinio laiško iš NMA išsiuntimo dienos pagal žemės sandorius, įformintus pagal teisės aktų reikalavimus paraiškoje nurodytam perėmėjui. Žemės sandoriui įvykus, NMA reikia atsiųsti žemės dovanojimo, pirkimo - pardavimo sutarčių kopijas, kurios turi būti patvirtintos notaro arba NMA Kontrolės departamento teritorinio skyriaus spaudu. Tuo tarpu žemės perėmėjas NMA turi pateikti žemės nuosavybės dokumentus (kopijas) apie perimtus žemės plotus, t. y. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus;
Po paramos patvirtinimo paramos gavėjai bei jų sutuoktiniai negali užsiimti prekine žemės ūkio gamyba ir kreiptis dėl paramos pagal kitas ES ir valstybės paramos priemones (tiesiogines išmokas už gyvulius. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, KPP priemonę "Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais", kitas investicines programas ir pan.).


Ignalina atšventė 140-ąji gimtadienį, Valstiečių laikraštis, p. 19
Autorius: Lina Kovalevskienė ir Bernardas Šaknys, data: 2006 07 15
Liepos 7-8 dienomis Ignalinoje vyko nepaprastai graži 140-ojo miesto gimtadienio šventė, kuria džiaugėsi ignaliniečiai ir gausybė svečių iš Lietuvos ir kitų kraštų.

Ignalinai linkėta tapti kurortu

Oficialioji šventės dalis prasidėjo šv. Mišiomis bei sakralinės muzikos koncertu. Vėliau savivaldybės didžiojoje salėje įvyko iškilmingas savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas, žemės ūkio ministrė Kazimiera Danutė Prunskienė, Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis, kiti garbūs svečiai, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Baltarusijos oficialių delegacijų nariai.
Pasveikinęs miesto svečius, posėdžio dalyvius, meras Bronis Ropė apžvelgė Ignalinos istoriją, svarbiausius šių dienų darbus ir ateities tikslus. Svečiai pasidžiaugė gražėjančia Ignalina, palinkėjo jai kuo greičiau tapti kurortine vietove, o vėliau - ir kurortu. Visi posėdžio dalyviai prisiminimui gavo po naują žurnalistės M.Marcinkevičiūtės knygą "Ignalina: sportas ir turizmas".
"140 m. miestui reiškia jaunystę, veržlumą, kurio čia tikrai nestinga..." - sakė žemės ūkio ministrė K.D. Prunskienė. Valstiečių liaudininkų sąjungos vardu rajono vadovams ji įteikė padėką už gerą darbą, Ignalinos savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui -ministerijos padėką už ekologinių ūkių plėtrą, taip pat simbolinį ministerijos medalį už turizmo vystymą, regiono plėtrą.
Kūno kultūros ir sporto departamento Kūno kultūros strategijos skyriaus vedėja kraštietė Milda Laurutėnaitė merui B.Ropei įteikė departamento generalinio direktoriaus A.Raslano savivaldybei skirtą padėkos dovaną už nuoširdų bendradarbiavimą plėtojant kūno kultūrą ir sportą Lietuvoje.
Pasak posėdyje kalbėjusio Turizmo departamento direktoriaus A.Lukoševičiaus, Ignalinos krašte - daugiausia Lietuvoje kaimo turizmo sodybų, o miestas keičiasi ir gražėja taip sparčiai, kad kartais yra lyginamas net su Druskininkais. Direktorius užtikrino, kad departamentas rems Ignalinos siekius plėsti turizmą ir tapti kurortu. Kraštietė, Kultūros ministerijos vyr. specialistė Irena Seliukaitė pasidžiaugė gimtojo krašto kultūra, etninėmis vertybėmis ir palinkėjo ateityje atidaryti Ignalinoje modernų, naują žvilgsnį turintį muziejų.

Meilės miestui himnas

Šventės metu buvo apdovanoti labiausiai nusipelnę ignaliniečiai, oficialiai atidaryta rekonstruota Laisvės aikštė, paleistas fontanas, atidengta speciali atminimo lentelė Ignalinos draugystę su kitų šalių miestais simbolizuojančiame ąžuolų skverelyje. Jubiliejui sukurtas istorinis miuziklas "Ignas ir Lina" nuostabia muzika ir dainomis perteikė miesto vardo atsiradimo istoriją. Pjesė miuziklui parašyta pagal Ignalinos miesto vardo atsiradimą aiškinančią legendą. Joje pasakojama apie nelaimingą, dievų ir žmonių prakeiktą bei Perkūno Ilgio ežere paskandintą kunigaikščio Budrio dukters Linos ir kryžiuočių belaisvio Igno meilę. Sakoma, kad ji nemirtinga, ežero šlaite trykšta skaidriu šaltinėliu, Linos ašaromis vadinamu. Kai tarp gražiųjų ežerų ir kalvų atsirado nedidelis miestelis, žmonės jį pavadino Ignalina, kad amžiais minėtų tą nepaprastą Igno ir Linos meilę. Miesto jubiliejaus šventei legenda pateikta nauja menine forma. Na, o finalinę miuziklo dainą, kurią atliko vieni geriausių Ignalinos krašto dainininkų, galima pavadinti nuostabiu meilės Ignalinai himnu.

Prisiminta senoji Ignalina

Liepos 8 d. miesto svečiai traukiniu atvyko į senąją Ignaliną. Tai buvo simboliška maždaug 20 min. trukusi smagi kelionė. Juk miesto istorijos pradžia prasidėjo nuo geležinkelio. Taigi geležinkelio stotyje atvykusius ir pasitiko senoviniais drabužiais pasipuošę meras ir miesto seniūnas su žmonomis, Ignalinos ir užsienio svečių meno kolektyvai, miestelėnai. Šventės šeimininkai ir drąsesnieji svečiai važiavo dar nematyta transporto priemone - sustoję dideliame pintame krepšyje. Spalvingos eitynės traukė į atgaivintą turgaus aikštę, kur šurmuliavo amatininkai, liaudies meistrai, seniūnijų kiemeliai, buvo kalami šventės pinigai ir kepama kiaušinienė iš 1000 kiaušinių.
Jubiliejui skirti renginiai vyko ir miesto aikštėje, vasaros estradoje bei paplūdimyje - įvairių žanrų muzikos koncertai, sporto ir žūklės varžybos, jau sutemus - fakyrų pasirodymai, nuostabūs fejerverkai, putų šou ir diskoteka. Nedidelę programą-prisistatymą parengė Ignalinos krašto vilniečių klubas. Kraštiečiai taip pat prisidėjo organizuojant dailininkų plenerą. Meras B.Ropė padėkojo septyniems dailininkams, savaitę laiko gyvenusiems ir kūrusiems Ignalinoje. Jie miestui dovanojo septynis čia nutapytus paveikslus.
Šventė pasibaigė. Ignaliniečiai, išlydėdami svečius, kvietė atvykti į 145-ąsias miesto gimtadienio metines su viltimi, kad Ignalina bus dar gražesnis ir jaukesnis Rytų Lietuvos miestas.
"Viskas praėjo puikiai. Renginių dalyviai ir svečiai turėjo progos išvysti, kaip pasikeitė Ignalina, kaip ji išgražėjo. Tai buvo mano siekis, kurį įvykdyti padėjo ne tik savivaldybės darbuotojai, bet ir visi ignaliniečiai bei rajono gyventojai", - po šventės "Valstiečių laikraščiui" sakė Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.
Patenkintas šventės vyksmu buvo ir Ignalinos miesto seniūnas Valentinas Rumbutis. Jis prisiminė, jog šiam įvykiui pradėta ruoštis dar prieš Naujuosius metus. Tada miesto centre elektros stulpus papuošė Ignalinos krašto simboliai -lelijos. Tokios pat neoninės lempos pakabintos ir visoje Vilniaus gatvėje. Miesto jubiliejaus naktį įžiebus visas "lelijas", ne vienas, gėrėjęsis šiuo reginiu, nuoširdžiai sakė: "Ignalina - gražiausia Lietuvos lelija".
Gražiausia, nes tvarkoma mylinčių savo miestą žmonių, puoselėjama išmintingų vadovų. Kaip sakė šventėje dalyvavęs VL Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas: "Ignalina kaip miestas gražus savo jaunyste ir dorų žmonių darbais!"


Didžiųjų miestų spauda


Bananai Lietuvoje - brangiausi Europos Sąjungoje, Klaipėda, p. 5
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 15
Birželį kilogramas bananų Lietuvos prekybos centruose kainavo vidutiniškai 5,99 lito - daugiausiai visose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Latvijoje ir Estijoje šie vaisiai kainavo maždaug 40 proc, Lenkijoje - perpus pigiau, pranešė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
Nors pastaruoju metu bananų kaina ES šalyse ima pamažu augti, mūsų šalyje kilogramas jų birželį kainavo 9,31 proc. daugiau nei Amsterdame, 7,73 proc. daugiau nei Stokholme, 1,53 proc. daugiau nei Berlyne.
Lietuvoje per metus suvalgoma iki 20 tūkst. tonų bananų, visi jie atgabenami iš Pietų Amerikos. Daugiausiai bananų šalyje nuperkama vasario ir kovo mėnesiais.
Pernai birželį bananai Lietuvoje buvo pasiekę rekordinę 7 litų kainą.


Rajonų spauda


Didžiausias Bendruomenės Pasiekimas - Savas Kampas!, Auksinė varpa, p. 2
Autorius: R. Kvedarienė, data: 2006 07 12
Taip sakė Kauksnujų kaimo bendruomenės pirmininkė Aida Daknienė, džiaugdamasi, kad tuolaik susikūrusios minėtosios organizacijos aktyvistams užteko ryžto pasirūpinti, kad ji turėtų savo pastogę, nes, iširus vietos žemės ūkio bendrovei, tenykščiai gyventojai nebūtų turėję nė kur susirinkti. Dabar gi jiems priklauso salė buvusiose ūkio mechaninėse dirbtuvėse, kurią nusipirko patys, susidėję po 10 litų (kai kas davė ir daugiau).
Tiesa, formalumams (šias patalpas persiregistruojant) dar nematyti galo, nes įstrigo su žemės nuosavybės įteisinimu, be to, triskart daugiau išlaidų, negu pati salė, kainavo jos "elektros ūkio" performinimas bendruomenės vardu! Ačiū, kad tam skyrė lėšų rajono savivaldybė; tuo tarpu likusius pinigus bendruomenės aktyvas tebespaudžia saujoj žemės sutvarkymui, nes visatai irgi kainuos!
Rūpesčių daug, tačiau tokios patalpos šio atokaus rajono kaimo žmonėms buvo verkiant reikalingos. Ir ne tik susirinkimams rengti, bet ir mirusiems sodiečiams šarvoti. Todėl Lapgirio ūkininkė Eliutė Palujanskienė padovanojo kilimą ir užuolaidas; Kutaičiuose gyvenantis Petras Augė padarė šarvojimo "stalą", iš pernai gautų NVO fondo lėšų nupirktos medžiagos patalpų remontui.
Iš kitų reikšmingesnių bendruomenės darbų pirmininkė minėjo pernykštį pušaičių sodinimą šalia jų kaimą kertančio kelio, kuris netikėtai nuėjo vėjais!
-Taip ir nutirpo širdis pamačius, kad mūsų pasodinti medeliai supleškėjo kartu su uždegta žole, - apmaudavo A. Daknienė, nes pušaičių buvo pasodinta gana daug - apie 300, o jų už "ačiū" davė čia užaugęs, o dabar Aukštelkėj gyvenantis Vygantas Šimkūnas.
Ypač dėl to išgyveno medelių sodinimo talkoje dalyvavę kaimo vaikai-juk perniek nuėjo jų nuoširdžios pastangos pagražinti gimtąjį kaimą.
Šiai bendruomenei vadovaujanti jauna moteris neslėpė ir to, jog pirmaisiais jos veiklos metais žmonės yra pastebimai priblėsęs - tarsi viską organizuoti turėtų ji viena, beje, dabar jau turinti ir tiesiogines - Lygumų seniūnijos socialinės darbuotojos - pareigas. (Kai kūrėsi bendruomenė, trijų vaikų mama Aida dar nedirbo niekur).
Ar kauksnujiečiai dalyvaus šiemet Klovainiuose vyksiančioje rajono bendruomenių šventėje, A. Daknienė sakė dar nežinanti, kadangi pernykšte jie šiek tiek nusivylę. Ir pirmiausia todėl, kad buvo leista už bendruomenes žaisti ir ne jų nariams, kad ne vienu atveju komandų garbę gynė moksleiviai, su kuriais vyresnio amžiaus jų bendruomenės atstovai nebesiryžo stoti į kovą, nors važiuodami buvo pasiruošę dalyvauti visose varžybose.
-Mūsų bendruomenėje palyginti nedaug dirbančių žmonių, todėl nieko gero neprisiduriame ir iš tų dviejų procentų pajamų mokesčio, - neslėpė pirmininkė, dėl to savotiškai pavydėdama kaimynams šukioniečiams, kurių bendruomenės gretose - nepalyginamai daugiau turinčiųjų darbą.
O lėšų reikia kur bepasisuktum - net ir vienos dienos ekskursijai surengti, kurios visi tikriausiai labai norėtų.
Dėl to, kad iki galo dar neįteisino įsigyti patalpų nuosavybės, Kauksnujų bendruomenė šiemet negalėjo dalyvauti žemės ūkio ministerijos skelbtame projektų konkurse. Užtat parengė projektą su Šukionių mokykla kaimo vaikams užimti.


Kaimo naujienos: Už padėką - bučinys!, Auksinė varpa, p. 2
Autorius: P. Kvedarienė, data: 2006 07 12
Praėjusį šeštadienį Budraičiuose (Kelmės raj.) vykusioje Lino šventėje Žemės ūkio ministerijos padėkomis už pastangas auginti linus buvo apdovanoti Balsių kaimo ūkininkai - tėvas ir sūnus Vaitekūnai. Jas balsiečiams įteikė pati žemės ūkio ministrė K. Prunskienė, kuriai Vaitekūnas vyresnysis vikriai pakštelėjo į ranką.


ES miškų valdymo praktika vertinga Lietuvai, Būdas žemaičių, p. 9
Autorius: Dr. Danutė Budreikaitė, data: 2006 07 14
ES neturi bendros miškų politikos, nors yra viena didžiausių miško produkcijos gamintojų, prekiautojų ir vartotojų pasaulyje. Miškininkystėje ir su mišku susijusiose pramonės šakose dirba apie 3,4 milijonai žmonių. Iš viso miškai ir kitokia miškinga žemė užima apie 160 milijonų hektarų arba 35 proc. ES žemės ploto. ES miškams, kurių 60 proc. yra privatūs, būdinga didelė rūšių, dydžio, nuosavybės struktūros ir socialinių — ekonominių sąlygų įvairovė.
Bendros ES miškų politikos nebuvimas aiškinamas nevienodu turimu miškingu plotu, taip pat skirtingu valstybinių ir privačių miškų plotų santykiu atskirose ES narėse ir pan. Pavyzdžiui, 10 naujųjų valstybių narių turi daugiau valstybės valdomų miškų nei penkiolika senųjų narių.
Lietuvoje 50 procentų miškų yra valstybiniai, 33 proc. privatūs ir 17 proc. rezervuota nuosavybės teisių atkūrimui. Miškų administravimo sistema išties sudėtinga. Lietuvos valstybinių miškų valdymas patikėtas Aplinkos ministerijos Miškų departamentui bei Generalinei miškų urėdijai. Privačių miškų kontrolė patikėta tos pačios ministerijos regioniniams aplinkos apsaugos departamentams, kurie yra pavaldūs Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai. Valstybiniuose miškuose dirba 3000 darbuotojų, o privačius kontroliuoja tik 120 pareigūnų. Įvertinant neadekvatų miškų valdymą, taip pat atotrūkį tarp medienos augintojų ir perdirbėjų, kyla klausimas, ar ne geriau būtų, jei Respublikos valstybiniai miškai būtų patikėti administruoti savarankiškai miškų ministerijai, kuri anksčiau atliko tokią funkciją.
Daugiafunkcinis miškų vaidmuo ir svarba visuomenės raidai paskatino 1998 m. sukurti ES miškininkystės strategiją. Strategijos įgyvendinimui Komisija šiuo metu rengia veiksmų planą, kurio tikslas — valstybių narių miškų ūkio politikos ir Bendrijos įvairių su miškų ūkiu ir miškininkyste susijusių politikos aspektų koordinavimas.
ES miškininkystės strategijoje teigiama, kad valstybės narės nustato miškų politiką, tačiau ES gali padėti įgyvendinti tvarų miškų valdymą pasinaudodama savo bendrosiomis politikomis. Vienu Bendrijos tikslu taip pat turėtų būti valstybių narių geros miškininkystės praktikos sklaida. Tobulinant Lietuvos miškų valdymo politiką labai praverstų Europos Komisijos bei kitų valstybių narių miškų valdymo geros patirties pavyzdžiai.


Įvykių kaleidoskopas: Išgąsdino, Būdas žemaičių, p. 4
Autorius: Pagal BNS, DELFI pranešimus parengė Vilma Klimavičiūtė, data: 2006 07 14
Lietuvos grūdų perdirbėjai skuba sudarinėti sutartis su grūdų augintojais dar neprasidėjus javapjūtei, nes baiminasi, kad dėl ūkininkų skatinimo auginti javus, tinkančius biokurui gaminti, ar pašarinius grūdus, gali pritrūkti grūdų.
Dėl tos priežasties ūkininkai plėšomi į priešingas puses - maistiniams grūdams keliami vis aukštesni kokybės reikalavimai, o techninių bei pašarinių kultūrų augintojus perdirbėjai ragina paisyti tik kiekybės.


Prezidentas patvirtino ministry kabinetą, Gimtasis Rokiškis, p. 7
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 13
Prezidentas Valdas Adamkus vakar susitiko su devyniais kandidatais į ministrus. Po susitikimų jis pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino keturioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtį.
Aplinkos ministru patvirtintas socialdemokratas Arūnas Kundrotas, finansų ministru - socialdemokratas Zigmantas Balčytis, krašto apsaugos ministru - socialdemokratas Juozas Olekas, kultūros ministru - liberalcentristas Jonas Jučas, socialinės apsaugos ir darbo ministre - socialdemokrate Vilija Blinkevičiūtė, susisiekimo ministru - socialdemokratas Algirdas Butkevičius, sveikatos apsaugos ministru - Rimvydas Turčinskas, švietimo ir mokslo ministre - socialdemokrate Roma Žakaitienė, teisingumo ministru - Pilietinės demokratijos partijos atstovas Petras Baguška, užsienio reikalų ministru - ambasadorius Petras Vaitiekūnas, ūkio ministru - valstiečių liaudininkų atstovas Vytas Navickas, vidaus reikalų ministru - liberalcentristas Raimondas Šukys, žemės ūkio ministre - valstiečių liaudininkų vadovė Kazimira Prunskienė.


Ketvirtadalis lietuvių rinkimuose paremtų Valdą Adamkų, Gimtoji žemė, p. 5
Autorius: Aistė Ivoškutė, data: 2006 07 13
Prieš porą metų valstybės vadovu antrąkart tapusiam Valdui Adamkui pavyko atkurti pakirstą piliečių pasitikėjimą Prezidento institucija. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" duomenimis, buvusio šalies vadovo Rolando Pakso apkaltos laiku - 2004 m. balandį - net 54 proc. lietuvių teigė šia institucija nepasitikintys, ja pasikliovė vos 23 proc. gyventojų. 2004 liepą, išsyk po pirmalaikių rinkimų, Prezidentu pasitikėjo jau 45 proc, o nepasitikėjo tik 25 proc. lietuvių. Po metų - 2005-ųjų birželį - pasitikinčių buvo 57 proc, nepasitikinčių - 18 proc. Šie pasitikėjimo rodikliai per pastarąjį laiką esmingiau nepakito: 2006-ųjų birželį Prezidentu pasitikį teigia 58 proc, negalį pasitikėti - 19 proc. gyventojų.
Pastebėtina, kad didelė visuomenės dalis neatsimena arba nenori atsiminti, už ką balsavo 2004 metų Prezidento rinkimuose. Pilietinės visuomenės instituto užsakymu 2006 m. gegužę "Vilmorus" atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad 58 proc. lietuvių šiandien sakosi balsavę už V. Adamkų. Tuo tarpu rinkimų rezultatai rodo, kad taip balsavo tik 27 proc. balso teisę turinčių piliečių, arba 52 proc. visų balsavusiųjų.
Rinkimuose nedaug V. Adamkui nusileidusią Kazmierą Prunskienę dabar pripažįsta savo balsais parėmę tik 17 proc. lietuvių. Iš tiesų, už ją prieš dvejus metus balsavo 25 proc. visų arba 47 proc į rinkimus atėjusių piliečių. Nors rinkimuose nedalyvavo net 48 proc. balso teisę turinčių lietuvių, tačiau rinkimus ignoravę teigė tik 15 proc. respondentų.
Tai, kad daugiau nei pusė lietuvių sakosi prieš porą metų balsavę už V. Adamkų, rodytų, jog dauguma piliečių remia dabartinį prezidentą. Tačiau Pilietinės visuomenės instituto ekspertai pastebi, kad ši parama nėra nuosekli. Mat atsakydami į klausimą, už ką balsuotų, jei Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai vyktų dabar, tik 22,6 proc. respondentų atsakė, kad paremtų V. Adamkų. Didelė dalis lietuvių savo balsus būtų linkusi atiduoti kitiems galimiems lyderiams. Už Dalią Grybauskaitę teigė balsuosiantys 14,5 proc, už R. Paksą -12,9 proc, už Viliją Blinkevičiūtę - 12,6 proc, už Artūrą Paulauską - 7,3 proc, už Petrą Auštrevičių - 6,5 proc, už K. Prunskienę - 6,3 proc. piliečių. Kitus politikus savo balsais sakėsi paremsią mažiau nei 5 proc. respondentų: Viktorą Uspaskich - 3,8 proc, Andrių Kubilių - 2,8 proc, Viktorą Muntianą - 2,5 proc, Algirdą Brazauską - 2 proc, Vytautą Landsbergį - 1,6 proc.
Pilietinės visuomenės instituto ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarp trijų gausiausių, parlamentinių partijų lyderių ir šių partijų narių Lietuvos visuomenė šiandien neįžvelgia galimų kandidatų i valstybės vadovus.
Ryškesnių valstybės lyderių tarp politikoje aktyviau nedalyvaujančių žmonių piliečiai teigia taip pat nematą: ambasadorių Vygaudą Ušacką Prezidento rinkimuose paremtų -1,7 proc, o Konstitucinio Teismo pirmininką Egidijų Kūrį - 1,2 proc. lietuvių.
Dažniausiai už V. Adamkų balsuosiantys sakėsi piliečiai iki 39 metų amžiaus (28,4 proc. iki 29 metų ir 30,9 proc. 30-39 metų), moksleiviai, studentai (34,6 proc), didžiųjų miestų (Vilniaus - 24,3 proc, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio -36,4 proc.) gyventojai, Tėvynės Sąjungos (33 proc.) rėmėjai. Mažiausiai V. Adamkaus šalininkų esama tarp 50-69 metų amžiaus piliečių (50-59 m. - 14,9 proc; 60-69 m. - 15,5 proc), rusų kilmės lietuvių (4,3 proc), kaimo gyventojų (17,8 proc), Valstiečius liaudininkus (10,7 proc), Darbo partiją (15,3 proc), Naująją sąjungą (15,4 proc.) ir Liberalų demokratų partiją (15,4 proc.) remiančių respondentų.
Už D. Grybauskaitę dažniausiai teigė balsuosiantys vyresni -60-69 metų amžiaus lietuviai (21,7 proc.), žmonės, turį aukštąjį išsilavinimą (24,4 proc), nebalsuojantys Seimo rinkimuose (17,2 proc), remiantys smulkias partijas (17,6 proc.) ar dar nežinantys už ką balsuoti (17,7 proc). Mažiausiai D. Grybauskaitės rėmėjų yra tarp gyventojų iki 29 metų amžiaus (7,2 proc), lenkų kilmės lietuvių (3,8 proc), Liberalų demokratų (5,1 proc.) ir Darbo partijos (6,3 proc.) rėmėjų.
Už nušalintą prezidentą R. Paksą daugiausiai balsuotų rusų (32,9 proc.) ir lenkų (44,2 proc) kilmės lietuviai, Darbo partijos (25,7 proc.) bei Liberalų demokratų partijos (64,1 proc.) rėmėjai. Mažiausiai šalininkų R. Paksas turi tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių (4,9 proc), lietuvių kilmės piliečių (8,4 proc), Tėvynės sąjungos (1,4 proc.) ir Naujosios sąjungos (3,8 proc.) rėmėjų.


Daugėja norinčiųjų lankyti kursus, Gimtoji žemė, p. 2
Autorius: "G.ž." inform., data: 2006 07 13
Ukmergės technologijų ir verslo mokykla nuo 2003-ųjų organizuoja norinčiųjų ūkininkauti kursus. Pasak jų vadovės Audronės Guzevičienės, iki šių metų liepos pradžios juos baigė net 473 ukmergiškiai, širvintiškiai, jonaviškiai, keletas anykštėnų. Keturių savaičių užsiėmimai kiekvienos grupės nariams kasdien vykdavo po 8 valandas, per kurias Janina Kazėnienė, Zofija Zakarauskienė, Edita Čėsnienė, Vincas Cicelis, kiti mokyklos dėstytojai klausytojus išsamiai supažindindavo su augalininkystės, gyvulininkystės, mechanizacijos, statybų, ekonomikos, kitais ūkininkavimo pradmenimis. Išklausiusieji visą mokymų programą turėjo laikyti egzaminus, išlaikiusieji gavo atitinkamus pažymėjimus, suteikiančius teisę įregistruoti savo ūkius ir pradėti ūkininkauti. A. Guzevičienė sakė, kad šįmet buvo ypač daug norinčiųjų lankyti minėtus kursus. Buvo sukomplektuotos net šešios grupės, kuriose - daugiau kaip po 30 sodiečių. Pažymėjimus gavo 207 būsimi ūkininkai. Keturių grupių klausytojams 70 procentų išlaidų už mokymą padengė Žemės ūkio ministerija.


Tikrinama, ar pieno ūkiai atitinka ES keliamus reikalavimus, Gyvenimas, p. 3
Autorius: Reda Gundorinienė Prienų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr.vet.gydytoja inspektorė, data: 2006 07 15
Vadovaujantis LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m.vasario 12 d. įsakymu Nr.88, nuo 2002 metų buvo tikrinami ūkiai, gaminantys ir parduodantys pieną pieno perdirbimo įmonėms ar tiesiogiai vartoti, dėl atitikimo Europos Sąjungos Tarybos direktyvoms 92/46 EEB, nustatančioms sveikatos taisykles žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno pagrindo produktų gamybai ir tiekimui į rinką keliamiems reikalavimams. Pereinamasis laikotarpis, skirtas įgyvendinti veterinarijos reikalavimu, pieno ūkiams suteiktas iki 2007 m. sausio 1 d.
Vadovaujantis LR VMVT 2006 m. kovo 22 d. direktoriaus įsakymu Nr.Bl-233 "Dėl pieno ūkių patikrinimo 2006 m." iki šių metų spalio 15 d. turi būti patikrinti visi pieno ūkiai, turintys pieno pardavimo kvotas. Šiais metais patikrinus ūkius, duomenys apie^ kiekvieną pieno ūkį bus suvesti į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro kompiuterinę duomenų bazę. Patikrinimus atliks privatūs veterinarijos gydytojai savo aptarnaujamose teritorijose. Už pieno ūkio patikrinimą ir akto surašymą dalį išlaidų privatiems vet. gydytojams sumoka VMVT, kitą dalį išlaidų turi sumokėti pats pieno gamintojas.
Ūkiams, kurie nebus patikrinti ir kurių duomenys apie atitikimą ES reikalavimams nebus suvesti į ŽUIKVC duomenų bazę, negaus pieno pardavimo kvotų ir negalės parduoti pieno.


Prienų rajono bendruomenės respublikiniame sąskrydyje, Gyvenimas, p. 9
Autorius: Loreta Jakinevičienė Prienų bendruomenės pirmininkė, data: 2006 07 15
Liepos 1-2 dienomis buvusio Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtinėje, Užulėnio kaime, Ukmergės rajone, vyko Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis, skirtas LR Žemės ūkio rūmų 80-mečiui. Į sąskrydį atvyko apie tūkstantis dalyvių. Su šūkiu "Susirinkti kartu - tai pradžia, pabūti kartu - tai pažanga, padirbėti kartu - tai sėkmė" pirmą kartą Prienų rajonui atstovavo ir Prienų rajono bendruomenių bei bendruomenių centrų atstovai iš Prienų miesto, Strielčių kaimo, Šilavoto. Renginyje taip pat dalyvavo ir Žemės ūkio rūmų Prienų skyriaus atstovė Inga Aliukoniene. Šio sąskrydžio organizatorė, Lietuvos kaimo bendruomenių asociacijos pirmininkė Guoda Burokienė sakė, kad pagrindinis sąskrydžio tikslas - vieni kitiems pasirodyti, pasidalinti patirtimi bei idėjomis, susirasti naujų draugų. Sąskrydžio dalyvius maloniai nustebino staigmena - Antano Smetonos "sveikinimas".
Visų atvykusių į šią šventę rajono kaimo bendruomenių atstovai, įsirengė savo rajono bendruomenes reprezentuojančius kiemelius, kuriuose buvo pateikta informacija apie rajono bendruomenių veiklą, eksponuojama įvairi bendruomenių atributika. Stalai buvo nukloti kiekvienam kraštui būdingais patiekalais bei gėrimais. Kiemelius lankė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė bei kiti garbingi sąskrydžio svečiai. Bendruomenių delegacijos taip pat lankėsi vieni pas kitus, dalinosi savo veiklos patirtimi, nuoširdžiai bendravo.
Vėliau buvo galima išvysti įspūdingus bei linksmus bendruomenių prisistatymus. Po išradingos prisistatymo programos savo pasirodymais šventės dalyvius, svečius net 4 valandas linksmino 17 kaimo kapelų.
Pasibaigus dalyvių kiemelių lankymui, prisistatymams, prasidėjo orientacinės varžybos "Kur mūsų vakarienė"? Šios originalios rungties dalyviams reikėjo susirasti renginio teritorijoje paslėptas bulves, sviestą, rugpienį, varškę. Kol buvo ieškomi vakarienės patiekalai, dalyvius linksmino "Žvaigždžių paradas".
bendruomenės viena kitai įteikė po suvenyrą. Mūsų rajono suvenyras nukeliavo į Biržų krašą, o Molėtų kraštą reprezentuojanti žuvis ir tautinė juostelė atkeliavo pas mus. Po atminimo dovanėlę kiekvieno rajono bendruomenių atstovams įteikė Lietuvos bendruomenių asociacijos pirmininkė Guoda Burokienė. Vakarop buvo uždegtas didžiulis laužas, apie kurį visi šoko ir dainavo.
Pasiruošimo šiam sąskrydžiui išties buvo daug. Gaila, kad renginyje negalėjo dalyvauti visų mūsų rajono bendruomenių nariai. Mes visi, kurie buvome šiame sąskrydyje, dar ilgai prisiminsime įdomią ir naudingą šventę ir nekantriai lauksime kitų metų. Įgijome naujos patirties, susiradome draugų ir bendraminčių.
Už pagalbą besiruošiant šiam sąskrydžiui norime padėkoti Prienų rajono savivaldybės merui Antanui Gustaičiui, administracijos direktorei Danutei Stankevičienei, Kultūros centro direktorei Zitai Kuzminskienei, Išlaužo seniūnijos kaimo bendruomenės pirmininkei Irmai Židonienei.


Vandens dar netrūksta, tačiau vidurvasarį karves gali tekti liuobti šienu, Kupiškėnų mintys, p. 1
Autorius: Eleonora Vaičeliūnienė, data: 2006 07 13
Pirmadienio popietę rajono padange nuslinkęs debesėlis kiek pakrapino laukus. Tačiau tie lietaus lašeliai išgaravo tą pačią akimirką. Todėl pasukus viešnagėn pas Keginių ir kitų vietovių sodiečius, kitokio pokalbio, negu apie juos varginančius karščius, ir negalėjo būti.

Pristigs žolės - duos šieno

Šiaip nemėgstantis bėdoti Puožo kaimo ūkininkas Stasys Šerelis pripažino, kad šie metai jų ūkiui - sunkūs. Turėjo atsėti žiemos šalčių sunaikintus žolynus, visus 70 hektarų žieminių rapsų, pusšimtį hektarų kviečių. Pasak pašnekovo, ankstyvesnės sėjos vasarojus, nors ir seniai lietaus gavęs, atrodo dar pusėtinai, tačiau pievos nuo sausros smarkiai nukentėjusios. Didelei galvijų bandai iki šiol teįstengta paruošti tik penktadalį reikiamo pašarų kiekio. Tačiau ūkininkas nėra garantuotas, kad turimas šienainis, šienas bus pajudintas tik gyvulius uždarius į tvartą. Dalį šių atsargų gali tekti sušerti dar liepą, kol bent kiek pašoks atolas, juk meteorologai pranašauja, kad orai atvės ir vis dėlto bus lietaus.
Pastaraisiais metais pieno ūkį plėtojantis ūkininkas S. Šerelis dar nenuogąstavo, jog dėl pašarų stokos gali tekti mažinti karvių. Vis dėlto esanti galimybė aprūpinti bandą pašaru, nes turi ne vieną šimtą hektarų javų, kurių dalį ir aukosiąs pašarui. Augalininkystės sąskaita gelbėsime pieno ūkį, - atskleidė jis numatytą išeitį iš nesitikėtos padėties spąstų. Sausra jau kirto ir per kišenę. Pastarosiomis dienomis pieno primelžiama net ketvirtadaliu mažiau, nes karvės nebepriėda kiek norėtų žolės ir yra alinamos karščio.
Tokia situacija, ką čia daugiau ir bepridursi, - dalijosi savo rūpesčiais su "Mintimis" vienas iš stambesnių rajono ūkininkų.
Pastaruoju meru S. Šerelio pieno ūkyje jau kone septyniasdešimt karvių. Su telyčiomis, veršiais ir veršeliais bandoje - 130 gyvulių. Pusės tūkstančio hektarų ūkį tvarkantis šeimininkas žiniasklaidai sakė, jog, iš pradžių užsiėmusi vien augalininkyste, pastaraisiais metais jo šeima su keliais pagalbininkais tvarkosi mišraus tipo ūkyje, o koks jis būsiantis tolimesnėje perspektyvoje, daug lems ir būsima žemės ūkio produkcijos gamintojo situacija.
Dabar vis dėlto labiau dėmesys sutelktas pieno ūkiui. Karvės kelinta žiema laikomos šalto tipo tvarte. Pagal pasirinktąją programą skirtos paramos lėšomis atnaujinta melžimo įranga, įrengtas vandentiekis, per trejus metus tikisi turėti ir visą technikos komplektą šienainiui ruošti. Šią vasarą vytintos žolės rulonavimo techniką dar tenka samdytis. Bet nepigus grėblys-vartytuvas jau įsigytas, ir inžinerinį išsilavinimą turintis ūkininkas S. Šerelis mano, kad turi neprastą daiktą.
Iki Žolinės dar yra laiko
Keginiuose gyvenantys Genovaitė ir Tautvilas Muntrimai sakė, kad vasarą, nors ir daugiau darbų, tačiau turi ir atokvėpio, nes Utenos kolegijoje verslo vadybą studijuojantis sūnus Dainius dabar atostogauja ir daug jiems pagelbsti.
Šeimininkas pridūrė, jog šioje vietovėje ir jo giminės šaknys, ir net pasididžiavo, kad Joniškio krašte gyvenančios uošvės garbingo jubiliejaus vaišėms bus jo darytas alus.
Dvidešimt penkiuose hektaruose jau visas dešimtmetis ūkininkaujantys Muntrimai sakė, jog šešioms karvėms žiemą išliuobti dar trūksta pašaro, tačiau iki Žolinės, su kuria seniau tik ir baigdavosi šienapjūtė, dar visas mėnuo ir tikriausiai pavyks šieno gyvuliams prirankioti.
T. Muntrimas neslėpė, jog yra pasipiktinęs pieno supirkėjų užmačia ir tokioje sunkioje kaimiečiams situacijoje už pieno kilogramą mokėti trimis centais mažiau. Apskritai pavienininkai kelių karvių laikytojai su pieno kainomis kelinti metai skriaudžiami. Apie pigesnį šią vasarą pieną, jo nuomone, neturėtų būti nė minties, nes ne tik su pašarais striuka, bet ir priežiūros rūpesčių apsčiai. Jų gyvuliams vanduo gabenamas iš prūdo, mažiausiai tris kartus per dieną reikia jo karvėms pasiūlyti.
Taip labai nebesiplėšo Panašūs rūpesčiai ir Muntrimų kaimynų - Reginos ir Juliaus Laužikų. Trys karvės, du veršiai, trys kiaulės, - apibūdino savo ūkį pastarieji keginiečiai.
Laužikai sakė, jog kiek atidėlioję savo apsisprendimą perleisti ūkininkavimą sūnui Dangiručiui, tačiau maną, kad dar bus suspėję pasinaudoti ES tokiam atvejui numatytomis išmokomis. Tad belaikys tik savo reikmėms reikalingą ūkelį. Buvusi ilgametė pradinių klasių mokytoja R. Laužikienė užsiminė, jog įpratinusi savo šeimą valgyti tik naminę duoną, todėl ją kepanti ir dabar. Duonutei kasmet augina ir keliasdešimt arų rugių. Sodybą puošti gėlėmis nuo seniai įpratusi moteris pridūrė, kad nepamiršta ir vaistažolių paruošti. Liepžiedžiai - tai iš savosiose sodybose, esančiose abipus kelio, brandžių šių medžių. Moteris sakė, jog šią vasarą tenka vandenį taupyti. Gyvuliams, augalams skirtas šulinys neretai papildomas atgabentuoju iš tvenkinio vandeniu. O kuris maistui - tai maistui.
Bulvės dar neišlėpusios Keginių vienkiemyje gyvenantys Vanda ir Alvydas Lazauskai pas juos lankantis užsiminė, jog sausringą vasarą nemažas jiems rūpestis - privežti gyvuliams vandens. Gabenasi jo net iš Naivių. Ūkininkas Jonas Žilinskas vandens iš giluminio šulinio nepardavinėja, tereikia tik atsiskaityti už vandeniui pompuoti sunaudojamą elektrą. Pasak Lazauskų, karštomis dienomis gyvuliams reikia daug vandens, viena telyčia ir šešis kibirus per vieną girdymą išgeria, ji užtat ir maukale vadinama. Kartu su dukters šeima gyvenanti Ona Šerelienė sakė, kad per savo amžiaus 83-ejus metus įsiminė įvairių vasarų, tačiau tokios, gamtą ir visa kas gyva alinančios kaitros ir sausros tikrai neprisimenanti. Tačiau moteris stebėjosi, jog ir tokiomis sąlygomis netoli sodybos augančios bulvės, pašariniai runkeliai dar nėra išleipę, matyt, palaiko gerai įtręšta žemė. Tik va, bulves kolorado vabalų lervos jau puola. Reikia jas nupurkšti.
A. Lazauskas sakė, kad nesąs kiek reikšmingesnis ūkininkas. Pagrindinė darbo jėga - traktorius MTZ-80, su kuriuo ir žemę įdirba, ir pievas nušienauja, ir viską susiveža. Jis manąs, kad ir šiemet šešioms karvėms ir dviem telyčiom per likusį vasaros laiką dar prirankiosiąs pašaro.


Paroda "AgroBalt2006" domisi užsienio šalių žemės ūkio ministrai, Kupiškėnų mintys, p. 7
Autorius: Žemės ūkio ministerijos informacija, data: 2006 07 13
Paroda "AgroBalt 2006" domisi užsienio šalių žemės ūkio ministrai, Giružis, p. 4
Autorius: Žemės ūkio ministerijos informacija, data: 2006 07 14
Paroda "AgroBalt 2006" domisi užsienio šalių žemės ūkio ministrai, Ukmergės žinios, p. 4
Autorius: Žemės ūkio ministerijos informacija, data: 2006 07 13
.m. rugsėjo 7-9 dienomis Šiauliuose vyks 15-oji tarptautinė specializuota žemės ūkio ir maisto pramonės paroda "AgroBalt 2006". Jos organizatoriai - LR žemės ūkio ministerija ir Vokietijos tarptautinis Heidelbergo mėsos ir maisto pramonės institutas IFWexpo Heidelberg.
Žemės ūkio ministerijoje šiuo metu intensyviai ruošiamasi šiai didelei profesionalų ir vartotojų šventei. Šiųmetės "AgroBalt 2006" prioritetas - žemės ir maisto ūkio technologinių naujovių bei kaimo regionų tolygios plėtros priemonių pristatymas.
Naujausiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, dalyvavimą parodoje jau patvirtino net 17 oficialių užsienio delegacijų, 11 iš jų vadovaus žemės ūkio ministrai. Tai rodo didelį susidomėjimą paroda ir jos metu vyksiančiu žemės ūkio ministrų forumu "Tolygi regionų plėtra -žemės ir maisto ūkio, kaimo vietovių sėkmingos plėtros pagrindas".
Oficialios delegacijos atvyksta iš Austrijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Turkijos, Vokietijos ir trijų jos žemių, Azerbaidžano, Baltarusijos, Rusijos ir trijų jos sričių Vyriausybės. Parodos atidaryme dalyvaus ir daugelio šalių nepaprastieji ir įgaliotieji ambasadoriai.
Oficialias delegacijas asmeniškai priims žemės ūkio ministrė prof, habil. dr. Kazimira Prunskienė. Susitikimų metu bus aptarti aktualūs bendradarbiavimo klausimai.


Prezidentas Valdas Adamkus patvirtino keturioliktosios Vyriausybės sudėtį, Kupiškėnų mintys, p. 7
Autorius: Prezidento spaudos tarnyba, data: 2006 07 13
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino keturioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo teikimą, valstybės vadovas patvirtino ministrų kabinetą, kuriame teisingumo ministru skiriamas Petras Baguška, finansų ministru - Zigmantas Balčytis, socialinės apsaugos ir darbo ministre -Vilija Blinkevičiūtė, susisiekimo ministru - Algirdas Butkevičius, kultūros ministru - Jonas Jučas, aplinkos ministru - Arūnas Kundrotas, ūkio ministru - Vytas Navickas, krašto apsaugos ministru - Juozas Olekas, žemės ūkio ministre - Kazimira Danutė Prunskienė, vidaus reikalų ministru - Raimondas Šukys, sveikatos apsaugos ministru - Rimvydas Turčinskas, užsienio reikalų ministru - Petras Vaitiekūnas, švietimo ir mokslo ministre - Roma Žakaitienė.
Sprendimą dėl naujosios Vyriausybės sudėties Prezidentas V.Adamkus priėmė po pokalbių su visais kandidatais į ministrus, kuriems buvo išsakytos svarbiausios jų laukiančios užduotys ir Prezidento keliami tikslai.
Prezidento dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.


Prezidentas patvirtino 14-osios Vyriausybės sudėtį, Marijampolės miesto laikraštis, p. 2
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 14
Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino 14-osios Lietuvos Vyriausybės sudėtį. Vadovaudamasis Konstitucija ir atsiževlgdamas į premjero Gedimino Kirkilo teikimą, valstybės vadovas patvirtino ministrų kabinetą, kuriame teisingumo ministru skiriamas "pilietininkas" Petras Baguška, finansų ministru - socialdemokratas Zigmantas Balčytis, socialinės apsaugos ir darbo ministre - socialdemokrate Vilija Blinkevičiūtė, susisiekimo ministru -socialdemokratas Algirdas Butkevičius, kultūros ministru - liberalcentristas Jonas Jučas, aplinkos ministru - socialdemokratas Arūnas Kundrotas, ūkio ministru - valstietis liaudininkas Vytas Navickas, krašto apsaugos ministru - socialdemokratas Juozas Olekas, žemės ūkio ministre - valstietė liaudininke Kazimira Prunskienė, vidaus reikalų ministru -liberalcentristas Raimondas Šukys, sveikatos apsaugos ministru - "pilietininkas" Rimvydas Turčinskas, užsienio reikalų ministru - Valstiečių liaudininkų partijos deleguojamas Petras Vaitiekūnas, švietimo ir mokslo ministre -socialdemokrate Roma Žakaitienė.
Sprendimą dėl naujosios Vyriausybės V.Adamkus priėmė po pokalbių su visais kandidatais į ministrus, kuriems buvo išsakytos svarbiausios jų laukiančios užduotys ir prezidento keliami tikslai.
Prezidento dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.


Ignalinos gimtadienis skendėjo žmonių, geros nuotaikos ir patirtų įspūdžių jūroje, Mūsų Ignalina, p. 1, 3-6
Autorius: Džordana Fraiceviciūtė, Astra Petkūnaitė, Jonas Baltakis, Kęstutis Žemaitis, Mamertas Krapauskas, data: 2006 07 11
Dvi dienas ir dvi naktis šėlo, griaudėjo, ugnimis žaižaravo, dainom ir šokiais aidėjo, alumi putojo, birželio karštyje maudėsi Ignalinos 140-asis gimtadienis. Kartu su ignaliniečiais uliojo daug garbių svečių iš Vilniaus ir užsienio. Mus pagerbė Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Januszas Skolimowskis, Baltarusijos ambasados patarėjas Vladimiras Voronkovičius ir net baltarusių parlamento deputatas bei Breslaujos rajono tarybos pirmininkas Romualdas Žurnia, Serocko burmistras Silvestras Sokolniokis, Biureno viceburmistrė Ingrida Koch, aplinkinių rajonų delegacijos ir daugelis kilų. Lenkai, čekai ir baltarusiai iš Breslaujos atsivežė ir savo saviveiklininkus.

Jubiliejinių iškilmių pradžia - Valstybės dieną

Šventinių renginių, skirtų Ignalinos 140-mečio jubiliejaus iškilmėms, maratonas prasidėjo ketvirtadieni, Mindaugo karūnavimo -Valstybės dieną. Paplovinio ežero pakrantėje, prie dailininkų Napoleono ir Gintaro Černių sukurtos Ignalinos legendos skulptūros vyko poezijos ir dainų popietė. Po to, kai rajono vicemeras Henrikas Šiaudinis padarė trumpą istorinę apžvalgą apie Mindaugo karūnavimo reikšmę Lietuvos valstybės istorijai, ežero pakrantėje suskambo dainos ir eilės, skirtos Lietuvai bei Ignalinai.
Svilinant vasaros saulei, žiūrovams teko slėptis medžių šešėliuose, bet jie negailėjo karštų plojimų miesto poetams už išraiškingus posmus, skirtus Ignalinai, o taip pat ir nuotaikingas dainas, sukurtas pagal jų tekstus.
Atmintyje įstrigo dainininkių Valentinos Sinkevič ir Jelenos Špakovos atliktas himnas "Gražioji mano Ignalina". Savo gimtajam miestui skirtas dainas taip pat dainavo Leta Kalinauskaitė, Kultūros centro vokalinis ansamblis (vadovė Loreta Kuksėnienė) ir jaunosios rajono gimnazijos dainininkės, vadovaujamos Irenos Cicėnienės.
Posmus, skirtus Ignalinai, skaitė Agota Ramutė Rimšelienė, Danutė Daukšienė, Pranas Kristanavičius, renginio vedėja Rimutė Skunčikienė ir eiliuotos Ignalinos legendos autorė Marija Čepulėnienė.
Daugiausiai žiūrovų aplodismentų susilaukė svečiuosna iš Vilniaus atvykęs Baltijos gitarų kvartetas. Tarp vilniečių Ievos Baltmiškytės, Sergejaus Krinicino ir Sauliaus Lipčiaus grojo ir legendos apie Ignaliną autorės M. Čepulėnienės anūkas Zigmas Čepulėnas. Jis sakė, kad kvartetas susikūrė vos prieš dvejus metus, bet jau spėjo išpopuliarėti ne tik tarp vilniečių. Dabar gitaristai ruošiasi tarptautiniam festivaliui ir tikisi jame patekti tarp laureatų.
Popietės metu šio renginio organizatoriai gėlių puokštes dovanojo ne tik poetams, dainininkams, bet ir dainos "Meilės miestas" teksto autorei M. Čepulėnienei bei muzikos kūrėjui Kęstučiui Ilgūnui.

Malda miestui

Penktadienį miesto jubiliejaus šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kuriose melstasi už ignaliniečius ir Ignaliną. Susirinko beveik pilna bažnyčia žmonių, garbūs užsienio svečiai ir senyvo amžiaus parapijiečiai. Tik jaunimo buvo vos keletas žmonių. Šv. Mišiose susirinkusių širdis džiugino Vidaus reikalų ministerijos vyrų choras "Sakalas", vadovaujamas maestro R. Markevičiaus. Po šv. Mišių vyrų choras bažnyčioje surengė koncertą, sveikino Ignalinos miestą, jo žmones. Bažnyčioje ilgai netilo plojimai.
Savo sveikinimą Ignalinai perskaitė Maltos ordino Biureno pagalbos tarnybos vadovas Frankas Janssensas, mums dar 1990 m. atidaręs duris į Vakarų pasaulį. Jis sakė dėkojęs Dievui už galimybę dalyvauti miesto šventėje. Miesto, kuris jo akyse per penkiolika bendradarbiavimo metų labai pasikeitė. "Matyt, Dievo valia tokia buvo, kad jau pirmomis Lietuvos nepriklausomybės dienomis aš atradau Lietuvą, o joje Ignaliną", - sakė F. Janssensas.

Iškilmingas rajono Tarybos posėdis

Jame dalyvavo visi 25 rajono Tarybos nariai, šventės svečiai, seniūnai, savivaldybės administracijos ir jos padalinių atstovai.
Jubiliejinį pranešimą apie Ignalinos istoriją, šiandienos darbus ir planus perskaitė rajono meras Bronis Ropė. Kalbėdamas apie ateities vizijas, meras akcentavo kurorto statuso, kurio Ignalina siekia, svarbą. Šis motyvas vėliau buvo daug kartų prisimintas kalbėjusių svečių.
Ignaliną su gimtadieniu ir ignaliniečius sveikino Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas bei žemės ūkio ministrė, Valstiečių liaudininkų partijos pirmininkė Kazimiera Prunskienė. Ji sakė, jog miestui 140 metų - pati jaunystė, o jai būdingas veržlumas ir energija, kurių nestinga rajono valdžiai. Užsiminė apie atominę energetiką, kurią Lietuvai, pasak K. Prunskienės, pavyks išsaugoti. Ministrė leido suprasti, kad merui B. Ropei atėjo laikas rūpintis ne vien rajono, bet ir visų Lietuvos regionų plėtra. Kaip žinia, mūsų merui 14-toje Gedimino Kirkilo Vyriausybėje siūlomas vidaus reikalų ministro portfelis. Išeis ar neišeis meras į ministrus, paaiškės jau šią savaitę.
Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Miškinis Ignalinai linkėjo kelių dalykų, tarp jų - gauti kurorto statusą bei tapti tikrąja įteisinta žiemos sporto sostine.
Valstybinio turizmo departamento direktorius Alvitis Lukoševičius teigė, jog Ignalina seniai yra turizmo simbolis. Jį plėtojant, čia daug padaryta, bet daug dar ir reikia padaryti. A. Lukoševičius žadėjo padėti mums pasiekti kurorto statusą.
Kraštietė, Kūno kultūros ir sporto departamento Strategijos skyriaus vedėja Milda Laurutėnaitė sakė, jog Ignalina jai pats gražiausias ir brangiausias kraštas. Džiaugėsi, kad rajone daug dėmesio skiriama sportui, plečiama jo įrenginių infrastruktūra, dauguma jų jau šiandien yra modernūs, šiuolaikiški, atitinkantys europinius standartus.
Kraštietė, Kultūros ministerijos vyr. specialistė Irena Sėliukaitė pastebėjusi, kad rajone klesti ir kultūra, pasigedo muziejaus. "Ignalinai jo reikia, bet gero, modernaus, o ne šiaip tik senų daiktų sankaupos", - sakė viešnia. Meras B. Ropė į pastabą atsakė, jog apie tai jau taip pat galvojama.
Lenkijos miesto Serocko burmistras (meras) Silvestras Sokolnickis džiaugėsi, kad likimas prieš 10 metų Varšuvoje lėmėjam susitikti su Broniu Rope. Ta pažintis vėliau išaugo į dviejų miestų draugystę, kuri sėkmingai plėtojama. "Kas dėl muziejaus, tai jo neturi ir Serockas, nors jam jau 900 metų. Todėl, manau, nuo šiol dirbsim viena linkme - mes ir jūs kursime savo miestų muziejus", -juokavo svečias.
Vokietijos Biureno miesto viceburmistrė Ingrida Koch sakė, jog Ignalinoje ji vieši pirmąkart, perdavė linkėjimus nuo biureniečių ir burmistro Volfgango Rungės. "Visu sužavėta Ignalinos gimnazija, Žiemos sporto centru, miesto aikšte ir jūsų gamta. Ir vaizdu į ežerą pro viešbučio langą. Tiesiog nuostabu. O kokią didžiulę pažangą Ignalina padarė nepriklausomybės metais, man pasakojo Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovas Frankas Janssensas, su jumis bendraujantis jau 15 metų",-sakė I. Koch.
Pats F. Janssensas merui B. Ropei ir vicemerui Henrikui Šiaudiniui Įteikė progines sidabrines euro monetas.
Ignaliną su jubiliejiniu gimtadieniu taip pat sveikino 520-ąsias metines švenčiančių Švenčionių meras Vytautas Vigelis, 500 metų jubiliejų švenčiančių Zarasų vicemeras Algimantas Dumbrava, Utenos apskrities viršininko pavaduotojas Vilius Cibulskas, Utenos rajono mero patarėjas, kraštietis poetas Petras Panavas. Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Januszas Skolimovvskis, Baltarusijos delegacijos nariai: Breslaujos rajono tarybos pirmininkas Romualdas Zurnia, Baltarusijos ambasados Lietuvoje patarėjas Vladimiras Voronkovičius, kiti svečiai.
Beveik visi sveikintojai atvyko su dovanomis, kurių posėdžio pabaigoje susikaupė nemaža šūsnis.

Apdovanoti 40 ignaliniečių

Po iškilmingo posėdžio ir nedidelio furšeto čia pat, savivaldybės fojė, posėdžio dalyviai išėjo į šurmuliuojančią, šventinėmis nuotaikomis alsuojančią Laisvės aikštę. Čia įvyko oficialus aikštės ir naujojo fontano atidarymas. Aikštę pašventino Ignalinos dekanas monsinjoras Ignas Jakutis, fontaną atidengė B. Ropė, Č. Juršėnas, K. Prunskienė ir miesto seniūnas Valentinas Rumbutis. Jie nutraukė nuo sustabdyto fontano simbolines juosteles ir statinys sutvisko vandens čiurkšlėmis.
Po šių oficialumų jubiliejiniais medaliais buvo apdovanoti užsienio svečių delegacijų vadovai bei savi renginių organizatoriai. Po to i sceną pakviesti 40 rajono įvairių profesijų ir užsiėmimų asmenų, kurie miesto 140-ųjų metinių proga už ilgametį nepriekaištingą darbą ir aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime apdovanoti jubiliejiniais medaliais ir mero dovanomis. Apdovanotųjų sąrašą atspausdinome praėjusio MI numerio spalvotame priede "Mūsų miestely: Ignalina". Tarp apdovanotųjų - gimnazistė, rajono mokinių asociacijos pirmininkė, "Mūsų Ignalinos" bendradarbė Simona Smirnovą. Apdovanotųjų vardu kalbėjo Ignalinos gimnazijos mokytoja Aldona Slidžiauskienė.

Scenoje - atgijusi Ignalinos legenda

Viena iš šventės kulminacijų penktadienį miesto aikštėje buvo muzikinės legendos "Ignas ir Lina" premjera. Miuziklo režisierė - Ingrida Gudonienė. Pagrindinius vaidmenis atliko gerai mieste žinomi dainininkai: Linos auklės - Aldona Čeponienė, Linos - Birutė Paukštienė, Igno - Gintautas Juodagalvis. Taip pat miuzikle dalyvavo ir Eglės Ragaišienės vadovaujamos "Lelijėlės" kolektyvo nariai, linkmeniškis Romas Vilutis. Įspūdingai atrodė riterių, apsirengusių viduramžių geležies šarvais, kovos scenoje, jų kalavijų džerzgesys. Džiugu, jog pirmą kartą mūsų miestiečiai pastatė miuziklą pagal miesto įsikūrimo legendą. Miuziklo finale skambėjo daina apie Ignaliną, kuri suvienijo visus ignaliniečius ir kėlė pasididžiavimą, jog gyvename tokiame gražiame mieste. Muzikos kokteilis
Vėliau scenoje pasirodė ne pirmą kartą Ignalinoje koncertuojantis "Trimito" pučiamųjų orkestras su solistais ir šokėjomis. Šis nuotaikingas, daug užsienio šalių apkeliavęs kolektyvas ritminga muzika neleido nuobodžiauti į Laisvės aikštę susirinkusiems žiūrovams. Juos Ignalinos scenoje pakeitė klasikos žvaigždės - "Trys panteros", džiuginusios klausytojo ausį puikiomis dainomis, linksmais dainų tekstais, moterišku žavesiu bei šokio judesiais.
Toliau scenoje šėlo linksmieji "Rondo". Jų dainos gerai žinomos tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus klausytojams, tad jau po pirmos dainos miesto aikštėje įsisuko šokio sūkuriai. Šventės metu viena iš vakaro vedėjų, aktorė Irena Kriauzaitė, šokdino susirinkusius ir kaip įmanydama bandė kelti visų nuotaiką.
Labiausiai buvo laukiama dainininko Alano Chošnau pasirodymo. Mergaitės, dar neprasidėjus koncertui, skandavo Alano vardą ir nekantraudamos jo laukė scenoje. Savo dainomis ir energija dainininkas įkaitino visą publiką. Prie scenos brovėsi panelės su gėlėmis ir pliušiniais žaisliukais, bet apsauga jų prie dainininko neprileido. Kaip ir įprasta, nuskambėjus paskutinei atlikėjo dainai, susirinkusieji nesiruošė jo taip lengvai išleisti ir prašė kartoti dainą. Kaip sakė pats Alanas: "Ko tik dėl jūsų nepadarysi". Atlikėjui baigus savo pasirodymą, visa minia skandavo padėkos žodžius.
Po Alano Chošnau koncerto scenoje pasirodė pirmasis ir vienintelis šalyje mušamųjų ansamblis "Vilniaus mušamieji" (vad. Pavelas Giunteris). Deja, Alano pasirodymas nustelbė jų koncertą. Tačiau pasiklausyti ir tokio stiliaus muzikos buvo norinčių.
Tą dieną scenoje buvo galima išgirsti ir pamatyti pačių įvairiausių dainavimo, atlikimo stilių. Šventės organizatoriai pasistengė, jog visų klausytojų muzikos skoniai būtų patenkinti.

Ugnies nakties simfonija

O po koncerto ant miesto savivaldybės stogo prasidėjo ugnies fiesta. Liepsnų liežuviai, pliūpsintys iš specialių įrenginių, laižė sutemas, fakyrais save vadinantys vilniečiai energingai žongliravo degančiais fakelais, tamsaus dangaus fone išgau-dami įspūdingas ugnies figūras. Po gana ilgai trukusių fakyrų ugningų triukų, Ignalinos dangų nušvietė fejerverkų gėlės. Jos tamsoje skleidėsi, sproginėjo, spragsėjo, suteikdamos gimtadieniui romantikos. Visi džiaugėsi, jog pirmasis šventinis vakaras truko visa valanda ilgiau, nei buvo numatyta.

Alinantis karštis sporto mėgėjų neišgąsdino

Ignalinos jubiliejaus dienomis savo jėgas išbandė ir įvairių sporto šakų mėgėjai. Ignalinos moksleivių namų sporto centro darbuotojai šeštadieni jiems surengė daug ir įdomių varžybų, kuriose galėjo dalyvauti įvairaus amžiaus dalyviai.
Anksčiausiai, kol dar oras nebuvo įkaitęs, prie Gavaičio ežero laimę išbandė meškeriotojai. Jų būrelis nebuvo gausus-tik 14. Bet užtat azarto tikrai nestigo. Tą-ryt sėkmė lydėjo vidiškietį policininką Sigitą Bielini, kurio laimikis siekė 925 g. Jis pagavo ir stambiausią žuvį - 250 g svėrusi lyną. Vos ne perpus mažesni laimiki sugavo žvejybos veteranas Jonas Šulga. Nedaug nuo jo atsiliko ir jauniausias meškeriotojas Vitalijus Rybakovas. Tarp vyrų laimę išbandė ir vienintelė moteris - Regina Januškevičienė, kuriai be konkurencijos atiteko jubiliejinis aukso medalis ir specialus prizas.
Kaip ir reikėjo tikėtis, įdomiausiai klostėsi varžybos miesto paplūdimyje. Čia pirmieji į startą stojo pirma kartą surengtų biatlo varžybų dalyviai, kurie privalėjo ne tik sparčiai bėgti paplūdimio žalios vejos ir asfalto takeliais, bet ir plaukti Gavio vandenyje.
Šioje neįprastoje ir sudėtingoje rungtyje, kai oras buvo Įkaitęs iki 35 laipsnių karščio, gausiausiai dalyvavo jauniausieji miesto gyventojai. Tarp dešimtmečių ir jaunesnių dalyvių greičiausiai 500 m bėgo ir 50 m plaukė Arminas Kardokas, trasoje sugaišęs beveik 6 min. Kiek vyresnio amžiaus grupės dalyvių rungtį laimėjo Laurynas Černiavskis. Vos akimirksniu jam pralaimėjo Aleksandras Sukovas ir Arnoldas Gasparavičius.
Trylikamečiai ir keturiolikmečiai dalyviai jau privalėjo ne tik bėgti 500 m. bet ir plaukti dvigubai ilgesni nuotolį nei jaunesni varžybų dalyviai. Tarp mergaičių šią užduotį greičiausiai atliko Gerta Satkevičiūtė, tarp berniukų - Šarūnas Rimšelis.
Jauniai bėgo ir plaukė dvigubai ilgesnę distanciją. Ją sėkmingiausiai Įveikė Aliona Sosunova ir Vitalijus Afanasjevas. Vyriausiųjų dalyvių grupėje startavo Lietuvos slidinėjimo čempionas ir pajėgus bėgikas Mantas Strolia. Jis 1,5 km distancijoje buvo gerokai atitrūkęs nuo varžovų ir atrodė, kad laimės varžybas. Tačiau plaukiant 200 m jį ne tik pasivijo, bet ir aplenkė plaukimo treneris Eugenijus Rakitinas, kuris ir pelnė aukso medali. Sidabras atiteko M. Stroliai, bronza - Gintarui Gruzdžiui.
Žiūrovai tikėjosi pamatyti įdomias valtininkų lenktynes, tačiau kažkodėl jose dalyvavo mažai patyrę valčių vairininkai, todėl įdomesnių dvikovų neišvysta. Tarp merginų nugalėtoja pripažinta Laura Meškauskaitė, o tarp vaikinų - Gediminas Juršėnas.
Jauniausieji šventės dalyviai rungėsi važiuodami triratukais ir dėliodami kaladėles.
Ilgiausiai paplūdimyje prakaitavo tinklininkai ir futbolininkai. Tarp 8 tinklinio komandų (3x3) sėkmingiausiai turnyrą užbaigė Eugenijaus Rakitino, Viktoro Cešulio, Karolio Andrijausko ir Edgaro Rastenio kvartetas, nepralaimėjęs nė vienerių rungtynių.
Mažojo futbolo (5x5) aikštelėje geriausiai sekėsi FC "Ignalina" komandai.
Gana atkakliai ir kovingai vyko krepšinio (3x3) varžybos Aukštaičių gatvės atviroje aikštelėje, kur jų dalyviai varžėsi vieno minuso sistema.
Jauniausių (iki 18 metų) dalyvių grupėje sėkmingiausiai rungtyniavo "Skėrių" komanda, kurios sudėtyje žaidė Justinas Račka, Marius Talijūnas, Ignas Žilėnas ir Edvinas Mikonis. Jie finale nesunkiai (10:4) nugalėjo "Viruso" krepšininkus.
Aštuoniolikmečių ir vyresnio amžiaus dalyvių grupėje varžėsi 8 komandos. Kaip ir tikėtasi, daug pranašesnė už varžovus buvo "Žiagų" komanda, kurioje rungtyniavo rajono rinktinės nariai Darius Bielinis, Mindaugas Ragauskas, Evaldas Gimžūnas ir Edvinas Čialutka. Jie finale aiškia persvara (14:6) įveikė "Prakaito" komandą ir pelnytai laimėjo aukso medalius. Bronza atiteko SCF komandai.
Kaip po miesto jubiliejui skirtų varžybų teigė Moksleivių namų sporto centro direktorius Jonas Paslauskas, varžybų organizatoriai kai kuriose rungtyse tikėjosi pamatyti gausesnį dalyvių skaičių, bet, matyt, karštas oras kai ką išgąsdino, o kiti varžybas stebėjo pasislėpę nuo saulės ir gurkšnodami gaivinančius gėrimus.

Į Švenčionėlius ir atgal

Šeštadienį ryte kelios su Ignalina draugaujančių miestų (Baltarusijos Breslaujos, Lenkijos Serocko ir Vokietijos Šiureno) delegacijos keliavo į Švenčionėlius. Ne dėl to, kad pasigrožėtų ten prieš 140 metų pastatyta geležinkelio stotimi. Tas užsienio svečius, žinoma, irgi domino, tačiau svarbiausias kelionės į kaimyninio rajono miestelį tikslas buvo... grįžti atgal į Ignaliną. Švenčionėliuose svečius pasitikęs LNK televizijos laidos "Dviračio šou" personažas Andžiejus, stoties perone linksmai pabendravęs ne tik su Ignalinos gimtadienio šventės dalyviais, bet ir su eiliniais Lietuvos geležinkelių keleiviais, išgirdęs traukinio signalą visus išrikiavo pirmajame stoties perone. Atvykus Ignalinos simboliu - lelijomis -papuoštam keleiviniam traukiniui, užsienio svečiai buvo pasodinti į specialiai jiems paruoštą ir papuoštą vagoną, kuriame 22 km kelionė į perpildytą Ignalinos stotį keleiviams tikrai neprailgo. Klausydamiesi Andžie-jaus lūpomis porinamos legendos apie Ignalinos įkūrimą, linksmos muzikos bei gurkšnodami Ignalinos balzamą, svečiai savo kelionės tikslą pasiekė labai greitai. Ten jų jau laukė praėjusio amžiaus pradžios rūbais pasipuošę Ignalinos miesto ir rajono vadovai su antrosiomis pusėmis bei didžiulis ignaliniečių ir miesto svečių būrys.
Valdžią vežė "kašike"
Sulipę į didžiausią Lietuvoje "kašiką" (jis prieš pusantrų metų buvo įtrauktas ir į šalies rekordų knygą), užsienio svečiai kartu su Ignalinos miesto ir rajono vadovais patraukė į miesto centrą. Eisenoje paskui "kašiką" žygiavo Ignalinos šokių ir dainų kolektyvai, užsienio šalių saviveiklininkų delegacijos, tiesiog ignaliniečiai. Kai kurie iš jų buvo apsirengę drabužiais, žmonių vilkėtais prieš šimtą metų.

Kermošiuje buvo visko

Šeštadienį, antrą Ignalinos gimtadienio šventės dieną, neseniai iš pagrindų atnaujintoje Laisvės aikštėje šurmuliavo mugė. Scenoje vienam po kito keičiantis kolektyvams iš Ignalinos, Čekijos, Baltarusijos ir Lenkijos, toje pačioje vietoje, kur prieš gerą pusšimtį metų vykdavo Ignalinos turgūs, vietiniai gyventojai ir miesto svečiai galėjo išbandyti savo derybinius sugebėjimus. Derėtis, kaip ir įprasta turguje, tądien teko visur - dvylikos rajono seniūnijų kiemeliuose buvo prekiaujama viskuo, ko tik akys ir alkanas skrandis geidė. Kiekvienas į kermošių užklydęs miestelėnas galėjo paragauti šviežių braškių ar ką tik išsukto medaus. Nebuvo problema ir paskanauti ką tik iš rūkyklos ištrauktų lašinukų ar skilandžio. Trumpai tariant, - kermošiuje buvo galima įsigyti beveik visko. Svarbiausia - už viską teko mokėti tik tiek, kiek leido kišenė. Neturint prie savęs skambančiųjų ar šlamančių, kermošiaus prekybininkų siūlomų gardėsių galėjai skanauti ir prie dūšios neturėdamas nė skatiko.

Kalėm Ignus

Beje, apie pinigus. Ignaliniečiai šįsyk netgi jų turėjo savų pasigaminę. Prie specialius Ignalinos gimtadieniui skirtus pinigus - ignus - kalusio kalvio buvo nusidriekusi nemaža smalsuolių eilutė. Juk bet kuriuo atveju pinigėlis, kad ir netikras, prisiminimus apie šventę tikrai atgaivins ir po metų, ir po kitų. Ignų, dar vadintų Ignalinos eurais, iš viso nukalta apie 400 vienetų. Šventės dalyviai ir svečiai taip pat galėjo pasimėgauti ir Ignalinos krašto vilniečių klubo į gimtąjį miestą atviliota atrakcija - savotišku tinkliniu "bučiumi", į kurį įlindęs po miesto aikštę galėjo pasiridinėti kiekvienas drąsesnis to panorėjęs smalsuolis. Čia pat aikštėje pastatytoje didžiulėje keptuvėje čirškėjo kiaušinienė su spirgais, kurios užteko visiems norėjusiems. Mat ji, sako, iškepta net iš tūkstančio kiaušinių...
Po Ignalinos draugų iš Baltarusijos, Čekijos ir Lenkijos koncerto, pasiklausę dar ir linksmos muzikikės ansamblio "Jonis" atliekamų smagių melodijų, vakarop ignaliniečiai suplūdo Į miesto estradą prie Ilgio ežero.

Vasaros estradoje dūkta šėlta iki pat aušros

Vakarėjant, šeštadieni minios žmonių traukė į miesto estradą. Srautas pasiruošusių linksmintis buvo tikrai didelis. Jau seniai ignaliniečiai nežibėjo tokiu aktyvumu miesto šventėse. Nereikia pamiršti, kad ši kartą Ignalinos jubiliejaus švęsti susirinko ne tik miestelėnai, bet ir turistai, atvykę pailsėti, o galbūt ir specialiai pasižiūrėti renginių. Nepažįstamas buvo kas penktas praeinantis veidas. Organizatoriai per tris šventines dienas paruošė išties spalvingą paletę renginių įvairioms amžiaus grupėms. Jaunimui pati linksmiausia diena buvo paskutinė. Ką reiškia vien tai, kad diskoteka tęsėsi iki trčios valandos ryto, o jaunimas (ir ne tik) linksminosi iki paskutinės dainos, ir jei būtų galėję, turbūt iš šokių aikštelės būtų nesitraukę dar ilgai.
O švenčių maratoną pratęsė baikeriai. Tiesa, juos pamatyti buvo kiek sudėtinga, nes žmonės kažkodėl žinojo apie skirtingas vietas, kur motociklininkai turėjo pasirodyti. O Ignalinos motociklininkų klubo "Pašėlęs greitis" nariai rodė šiurpą keliančius triukus. Kad būtų saugiau, reginį jo organizatoriai perkėlė net porą kilometrų už miesto (link "grybų" sankryžos). Tiesiog tam, kad šventė nevirstų netikėta nelaime.
Estrados scenoje šventę tęsė šokių studija "M", kurios vadovas ir steigėjas yra vaikinas, kilęs iš Ignalinos -Marijanas Staniulėnas. Grupėje šoka įvairaus amžiaus jaunimas. Įdomu tai, kad nepriklausomai nuo amžiaus ir nuo to, vaikinas ar mergina esi, visi jie tai darė labai profesionaliai. Šis klubas plečia modernaus šokio "Break dance" ir "Hip Hop" tradicijas. Į priekį pasižiūrėti plastiškai judančių vaikinų subėgo pulkas ignaliniečių. Kadangi klubas šoka labai sparčiai populiarėjančius šokius, tarp jaunimo susidomėjimas buvo didžiulis.
Toliau į sceną lipo kitas Ignaliną garsinantis kraštietis - Andrius Pauliukevičius, pasaulio fitneso čempionas. Visi vaikino raumenys, už kuriuos jis gavo čempiono vardą, tądien buvo rodomi prieš tūkstantinę ignaliniečių minią gyvai. Šalia scenos stovintis jaunimas vis dar nesitraukė, o studijos "M" pasirodymu ne itin aktyviai domėjęsi garbaus amžiaus miestelėnai, šįkart nuo A. Pauliukevičiaus nenuleido akių.
Į pop žvaigždžių koncertą atvyko mums gerai pažįstami, bene nepraleidžiantys nė vienos progos vasarą atvykti į Ignaliną - grupės "Pokeris" ir "Neo". Pirmiau koncertavęs "Pokeris" prieš Lietuvoje sparčiai populiarėjančios grupės "Neo" pasirodymą gerokai sušildė publiką, o "Neo" jau kėlė ignaliniečius nuo suolų ir neleido jiems atsisėsti visą koncerto laiką. Gerai žinomas grupės dainas šventės svečiai traukė kartu su "Neo" vaikinais.
Būta ir ne itin gražių dalykų. Vykstant M. Staniulėno šokių studijos "M" šokėjų pasirodymams, du neblaivūs jaunuoliai šalia scenos rodė savo "šou", tuo labai piktindami žiūrovus ir pačius šokėjus. Deja, neatsirado nė vieno šventės organizatoriaus, darbininko ar policininko, kurie būtų sutvarkę įsisiautėjusius ignaliniečius. Buvo tikra nepagarba ir patiems sau, ir svečiams.
O per pačią diskoteką neblaivus asmuo čia pat, šalia šokių aikštelės, šlapinosi. Nebuvo prižiūrėtojų, kurie butų sudraudę neblaivius, iššaukiančiai besielgusius asmenis.
Taip pat papiktino ir be įspėjimo netikėtai pasibaigusi diskoteka. Muzika buvo tiesiog nutraukta ir šokėjams neliko nieko kito, kaip tik eiti namo.
O putų šou, deja, pavirto greičiau į purvo šou. Susimaišiusios putos su smėliu virto tikra koše ir didžiuliu purvo klanu, kuriame linksmai dūko tik vaikai. Tik kažin, ar tokie žaidimai labai džiugino jų mamytes.
Žmonių šventėje beveik nesumažėjo iki pat pabaigos. Visi linksminosi, kol kojos pačios šoko. Kas dabar išdrįs sakyti, kad ignaliniečiai nemoka linksmintis?...


Žemės ūkis ir turizmas - iššūkis moderniai Europai, Mūsų laikas, p. 1, 6
Autorius: Projekto organizatoriai: Rasa Milkintienė. Michael Oberhaus, data: 2006 07 14
Mūsų šaunios grupės vykdytas kad išlaikyti projektas "Žemės ūkis ir turizmas - iššūkis moderniai Europai" buvo geras kelias į visapusišką tobulėjimą", - sako projekto dalyvė Justina Sidorevičiūtė.
"Projektas buvo sėkmingas. Jo dėka visi patyrėme gausybę nepamirštamų akimirkų. Ne tik pamatėme kitą šalį, patobulinome savo užsienio kalbos žinias, bet ir išmokome drąsiau kalbėti, įgijome įvairios patirties žemės ūkio ir turizmo srityse: sužinojome šį tą įdomaus apie vyną bei vynuogynus, išvydome didįjį Rhein'ą su pasakiško grožio pilimis, apsilankėme šiuolaikinėje fermoje, kur pamatėme modernią įrangą, stebėjome, kaip ja reikia naudotis. Supratome, karvių fermą dabar tikrai sunku - ir ten, ir čia, pas mus. Beje, pabuvojome ir žemės ūkio muziejuje", - patirtais įspūdžiais dalinasi projekto dalyvė Viktorija Jokubaitytė.
"Įgijau žinių apie žemės ūkį, pamačiau, kaip turizmas gali būti ir yra plėtojamas Mainz'o mieste. Mūsų vadovai buvo šaunūs, mes, manau, irgi buvom drausmingos, tad neliko nei vienos problemos be sprendimo. Taigi "all in all" - šis projektas buvo šaunus", - teigia jo dalyvė Monika Kniečiūnaitė. "Kalnuose pamačiau visai kitokį gyvenimą. Supratau, kiek daug galima padaryti Jurbarke ir jo rajone, kad čia galėtų klestėti žemės ūkis ir turizmas", - sako projekto dalyvė Renata Mankutė.
Tai - tik keletas minčių, išsakytų aštuonių Jurbarko merginų, š. m. birželio 13-23 d. vykdžiusių tarptautinį jaunimo mainų projektą "Žemės ūkis ir turizmas - iššūkis moderniai Europai" (vadovai - Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos mokytojai Rasa Milkintienė ir Michael Oberhaus drauge su partneriais iš Vokietijos, Mainz'o, Therezianum gimnazijos), remiamą Europos Sąjungos programos "Jaunimas" bei Lietuvos jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros.

Nuo ko viskas prasidėjo

Neformalių diskusijų ir pokalbių metu su draugais iš Vokietijos (buvusiais kolegomis iš Therezianum gimnazijos) apie žemės ūkį, jo būvį Vokietijoje ir čia, Lietuvoje, tuo pat metu lyginant turizmo išsivystymo lygį abiejose šalyse, kilo idėja apjungti tokias, rodos, nesuderinamas temas į vieną. Žinoma, palyginimui buvo pasirinkti Jurbarkas, Jurbarko rajonas bei pietų Vokietija. Išvyka
Merginos ir vadovai buvo apgyvendinti šeimose, autentiškoje vokiškoje aplinkoje.
Jurbarko rajonas turi tradicinį žemės ūkį ir geriausias sąlygas kaimo bei miesto turizmo vystymui, todėl projekto dalyvės džiaugėsi galimybe pažvelgti į Europos Sąjungos partnerių šalį ir palyginti sąlygas, kuriomis vystomas ir žemės ūkis, ir turizmas.
Po susipažinimo su privačia katalikiška Therezianum gimnazija bei senovės romėnų miestu Mainz'u, tris dienas projektas buvo tęsiamas pietų Vokietijoje, Alpėse, Allgau kalnuose. Čia 1400 metrų aukštyje jaunimas galėjo susipažinti su ekstremaliose sąlygose vystomu žemės ūkiu - modernia karvių ferma ir veikiančiu muziejumi-ūkiu.
Be eksponuojamos produkcijos ir veiklos informaciniuose stenduose stebėjimo jaunosios "ekspertės" galėjo pasitikrinti savo žemės ūkio vystymo žinias, išbandyti jėgas tradicinėje žemės ūkio veikloje - karvės melžime. Tiesa, melžti teko plastikinę karvę: jei melžiama buvo teisingai - "pienas" bėgo į šalia pastatytą kibirą, o jei ne - gaila... Patiems mažiausiems pasiūlyta atrakcija - šokinėjimas nuo šieno kaugės. Na, o jaunosios dalyvės galėjo pasidalinti mintimis su ūkininkais apie bendras žemės ūkio problemas, vienijančias Lietuvą ir Vokietiją. Jos susipažino su Vokietijos ūkininkams iškelta dar viena sąlyga - auginti gyvulius ir tuo pat metu saugoti gamtą bei jos resursus aukštikalnių lygumose.
Nepamirštamų įspūdžių paliko kopimas į kalnus.
Kalnuose merginos, koordinuojamos vadovų, tęsė Therezianum gimnazijoje pradėtą projektinį darbą.
Vyko ir darbas mišriose su partneriais grupėse, bendras kolektyvinis darbas su žaidybiniais elementais, mišrių grupių projektų pristatymas įsivaizduojamai "Jurbarko savivaldybės valdžiai", siūlant kaip vystyti turizmą Jurbarke ir visame mūsų rajone.
Grįžusios į Mainz'ą, jaunosios "ekspertės" įgijo patirties vynuogynuose, Rheinhessen rajone (kitas žemės ūkio aspektas - augalininkystė), kur sužinojo vynuogių auginimo subtilybes, išgirdo, kada ir kaip spaudžiamas skaniausias vynas, kaip jis tampa raudonu arba baltu, o kada - šampanu, taip pat perprato sulčių ir vyno ragavimo meną, sužinojo jų laikymo sąlygas. Po to Therezianum gimnazijoje, kompiuterių auditorijoje, vyko apibendrinamasis darbas, drauge su partneriais buvo aptarta, ką galima pritaikyti Jurbarke, Jurbarko rajone, kas jau yra padaryta ir Lt.
Turizmo vystymo pavyzdžių jurbarkietės rado Mainz'e, Rheingau slėnyje su gondolomis, nuostabiomis pilimis bei keliavimu laivu, taip pat kurortiniame Wiesbaden'e su karštais mineralinio vandens šaltiniais ir galimybėmis jo paragauti, taip pat įspūdingu Breitachklamm tarpekliu.
Jaunimo mainų projekto dalyviai nuolat ne tik stebėjo, bet ir lygino įvairios projektinės veiklos metu panašią aplinką ir sąlygas Vokietijoje su Jurbarku, Jurbarko rajonu.
Vokietijoje Rhein'as, kaip Lietuvoje Nemunas, yra didžiausia upė su puikiais slėniais. Prie Rheirfo įrengtos kavinukės, kioskeliai, kuriuose galima nusipirkti vaisvandenių ir ledų, yra paplūdimys, įvairios atrakcijos, skirtos tiek jaunam, tiek ir senam, o kam norisi ramybės - stovi suoliukai bei pavėsinės.
Jurbarkietės į turizmo apraiškas Vokietijoje žvelgė kritiškai, aptarė, kas yra teigiama, o kas - neigiama. Be to, viso projektinio darbo metu merginos rašė dienoraščius, naudojosi nešiojamaisiais kompiuteriais, dirbo tiek grupėmis, tiek individualiai. Kiekvienos dienos pabaigoje vyko projektinės veiklos ir savęs įsivertinimas.
Rugpjūčio 24-31 dienomis planuojama pradėti įgyvendinti naują projektą - "Europa yra čia! Kur jūs vykstate?". Jo dėka vasaros stovykloje "Kalbų tiltas 2" vėl bus aptariamos įvairios mūsų miesto bei rajono galimybės.


Puoselėjantys lino tradicijas rinkosi Tytuvėnuose, Mūsų laikas, p. 3
Autorius: ..Atrask spaudą", data: 2006 07 14
Puoselėjantys lino tradicijas rinkosi Tytuvėnuose, Penktadienio Žemaitis, p. 4
Autorius: "Atrask spaudą", data: 2006 07 14
Puoselėjamieji lino tradicijas rinkosi Tytuvėnuose, Šilalės artojas, p. 2
Autorius: "Atrask spaudą", data: 2006 07 14
Liepos 8 d. Tytuvėnuose vyko tradicinė nacionalinė šventė "Linas 2006". Vasaros karščiai išgąsdino lengvosios pramonės atstovus, susirinkę galėjo pasigrožėti daugiau parodiniais eksponatais, o prekiaujančių lino gaminiais nebuvo daug, tačiau garbingi renginio svečiai nepasididžiavo, jų buvo tikrai nemažai. Pastarieji sveikino puoselėjančius garbingas lino tradicijas, džiaugėsi, kad šiandien, ypač per tokius karščius, žmogus yra laimingas, galėdamas apsivilkti tikrus lino rūbus. Prašovė tie, kurie tikėjosi vietoje linu pasipuošti. Renginio organizatoriai, visus kvietę atvykti apsitaisius lino rūbais, ir patys vaikščiojo apsirėdę tik medvilniniais marškinėliais.
Šventės užkulisiuose netrūko specialistų diskusijų apie linininkystės plėtojimą ir apie ES paramą šiai šakai. Sveikindama sėkmingai baigusios pirmininkauti Europos Sąjungai Austrijos šalies pasiuntinį, dėkodama jo ekscelencijai Austrijos ambasadoriui už jo asmeninį indėlį plėtojant dviejų šalių partnerystę, Lietuvos žemės ūkio ministrė pasidžiaugė pono Švarcingerio ištverme. "Mums kartu tenka ekstremalių išbandymų metas... Štai per respublikinę Sartų šventę mus lydėjo ekstremalūs šioms vietoms šalčiai, dabar - nebūdingi Lietuvai karščiai", - sakė Kazimiera Prunskienė. Profesorė ambasadoriui įteikė rankų darbo staltiesę iš lietuviško lino.


Baigėsi pasėlių deklaravimas, Mūsų žodis, p. 2
Autorius: Tadas Batakis, data: 2006 07 14
Liepos 10 dieną baigėsi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui skirtas laikas. Šiais metais žemės naudotojai pateikė 4093 paraiškas. Prasideda kitas etapas - paraiškų patikros vietose. Labai svarbu tinkamai pažymėti laukų ribas, kad patikrą būtų įmanoma atlikti nedalyvaujant pareiškėjui.
Tiesioginių išmokų administravimo taisyklėse pasakyta: "Jei vientisas ganyklų (pievų), taip pat daugiamečių ganyklų (pievų) plotas naudojamas kelių asmenų, tai kiekvieno iš jų naudojamo ploto (lauko) dalis turi būti atskirta aiškiomis ribomis." Atskiro asmens naudojamo lauko dalies atskyrimu aiškiomis ribomis laikytini lauko kampiniuose ir tarpiniuose taškuose (priklausomai nuo lauko reljefo ir konfigūracijos) įkasti (įkalti) ilgalaikiai, stambūs, aiškiai matomi vienas nuo kito mediniai, betoniniai ar metaliniai stulpeliai (kad būtų galima matyti lauko ribą), taip pat atskiro asmens naudojamo lauko dalies atskyrimas kitu būdu (pvz., tvora, medžių arba krūmų eile ar pan.).
Primename, kad Agentūros tarnautojai, atliekantys patikras vietoje, aiškiomis ribomis nepažymėtų laukų nematuos ir žymės laukus kaip nerastus, o tokio lauko plotas bus laikomas niekiniu.
Praėjusiais metais buvo nesklandumų deklaruojant daugiametes žoles sėklai. Primename, kad pareiškėjai, 2006 m. deklaruojantys linus ir daugiametes žoles sėklai, turi būti atestuoti Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir įtraukti į atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą, dauginantys sėklą patys ar pagal auginimo sutartis. Auginimo sutartis, išsėtos sėklos sertifikatus ir jų kopijas ar etiketes bei sėklinių pasėlių aprobavimo aktus, išduotus Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos ir jų kopijas savivaldybei turi pateikti ne vėliau kaip iki 2006 m. rugsėjo 15 dienos. Pasėjus daugiamečių žolių sėklinius plotus 2006 m. be dengiamojo augalo, pateikiami išsėtos sėklos sertifikatai ir jų kopijos ar etiketės. Pareiškėjai, kurie negalės įvykdyti nustatytų reikalavimų, daugiamečių žolių sėklinius plotus savo reikmėms turėtų skubiai pakeisti į pasėlius kodu KT-1 (kiti žemės ūkio augalai).
Išsamesnę informaciją galima gauti Žemės ūkio skyriuje, tel. 70152 arba seniūnijose.


Naujosios Vyriausybės kontūrai, Naujos tėviškės žinios, p. 4
Autorius: Zenonas Mikalauskas, data: 2006 07 11
Valstybės dieną šiemet šventėme, turėdami du premjerus. Šias pareigas dar eina laikinasis premjeras Zigmantas Balčytis, o Seimas jau patvirtino naująjį - Gediminą Kirkilą.
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretą dėl G. Kirkilo paskyrimo Vyriausybės vadovu. Kai kurie politologai mano, kad tai - geras ženklas.
Seime už G. Kirkilo paskyrimą premjeru balsavo net 86 jo nariai -daugiau negu buvo galima tikėtis. "Už" balsavo ne tik koalicijos partneriai, bet ir Darbo partijos frakcijos nariai.
Balsavimo išvakarėse jie reiškė G. Kirkilui pretenzijas dėl jo aukštojo mokslo diplomo. Pretenzijos keistos, nes buvusio savo partijos vedlio diplomo tikrumu jie kažkodėl neabejojo. Turi Viktoras Uspaskichas tą diplomą ar ne, pasiklausius jo viešų kalbų į akis krito menka šio asmens elgesio kultūra. Oponentų užgauliojimai paslėpti jo išsilavinimo spragų negali. G. Kirkilo kalbos gali patikti ar nepatikti, bet niekas nepaneigs, kad kalba išsilavinęs, aiškiai ir nuosekliai reikšti mintis mokantis žmogus.
Kodėl "darbiečiai" pakeitė savo nuomonę, žino tik jie patys. Galimas daiktas, taip pasielgti juos paskatino supratimas, jog premjero kandidatūra bus patvirtinta ir be jų balsų. "Darbiečius" galima įtarti bet kuo, tik ne aritmetikos nemokėjimu. Balsuodami "už", jie tikriausiai investavo į ateitį, manydami, jog tai nebus užmiršta.
"Prieš" balsavo liberaldemokratai. Tokį savo žingsnį jie gali aiškinti kaip nori, bet tikrosios priežasties nepaslėps. Paksininkai bandė jungtis prie valdančiosios koalicijos, bet į ją nebuvo priimti.
Straipsnį, analizuojantį politinę krizę Lietuvoje, filosofas ir politologas Vytautas Radžvilas pavadino "Nomenklatūrinės politikos agonija" ("Baltijos kelias", Nr. 10). Agonija - dar ne mirtis. Bet įspėjimas apie pabaigą- ne už kalnų...
Dirbti taip, kaip dirbo Algirdo Brazausko Vyriausybė, G. Kirkilo vadovaujamas Ministrų kabinetas negalės. Pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje sudaroma mažumos Vyriausybė. Kokia nors Koalicijos, Politinė ar kitokia taryba svarbiausių sprendimų priimti negalės. Vyriausybės veiksmus teks derinti su Seimo frakcijomis, taip pat ir opozicinėmis.
Mažumos vyriausybė atsirasti galėjo, pasirašius susitarimą tarp socialdemokratų ir didžiausios opozicinės partijos - Tėvynės sąjungos. Konservatoriai įsipareigojo netrukdyti tokios vyriausybės sudarymui ir jos programos patvirtinimui. Socialdemokratai savo ruožtu pasižadėjo vyriausybę sudaryti be Darbo partijos ir liberaldemokratų atstovų.
Į naujosios Vyriausybės programą turi būti įtrauktos kai kurios Proveržio koalicijos nuostatos - dėl aktyvesnės kovos su korupcija, skaidraus ir viešo Europos Sąjungos lėšų skirstymo ir panaudojimo ir kitos. Opozicija turės įrankių Vyriausybės veiklai kontroliuoti. Jai atiteks Audito komiteto, Antikorupcijos bei Etikos ir procedūrų komisijų vadovų postai.
Atsisakoma nuo pat nepriklausomybės atkūrimo galiojusio principo, kai ta pati politinė jėga priimdavo sprendimus, organizavo jų vykdymą ir pati save kontroliavo. Česlovas Juršėnas mėgdavo sakyti: "Laimėję gauna viską..."
Darbo partijos atstovai jau primena, kad socialdemokratų ir konservatorių susitarimas - dar ne viskas. Komitetų ir komisijų pirmininkus skiria Seimas. Galimas daiktas, kad Darbo partijos frakcija pasiskelbs opozicine ir sau reikalaus šių postų.
Kokia bus naujojo Ministrų kabineto sudėtis? Kol kas ryškėja tik "kvotos": socialdemokratams turi tekti 7, valstiečiams liaudininkams - 3, liberalcentristams - 2, "pilietininkams" - 1 ministrų portfelis. Seimo pirmininko pareigos prilygintos 2 ministrų portfeliams.
G. Kirkilas sakė, kad savo postuose liks visi ministrai socialdemokratai, išskyrus Švietimo ir mokslo ministrą Remigijų Motuzą. Valstiečiai liaudininkai pareiškė, kad Kazimiera Prunskienė turi likti žemės ūkio ministrės poste, ūkio ministro pareigos atitekti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Vytui Navickui, vidaus reikalų- Ignalinos rajono merui Broniui Ropei.
Poste gali likti ir Vilija Blinkevičiūtė, iš Naujosios sąjungos perbėgusi pas socialdemokratus. Tokio "politinio turizmo" G. Kirkilas nepasmerkė. "Turistų" gali būti ir daugiau.
Darbo partijos ministrams pamainą rasti nebus sunku. Manau, kad blogesnių ministrų už Žilviną Padaigą ar Vladimirą Prudnikovą rasti neįmanoma.
Prezidento Valdo Adamkaus pozicija dėl ministrų nesikeičia. Jiems bus keliami aukšti dorovės ir moralės reikalavimai. Galima tikėtis, kad nomenklatūrinio principo -jei žmogus nenuteistas, neatsidūręs už grotų, tai gali būti ministru - bus atsisakyta.


Ketvirtadalis lietuvių ir šiandien Prezidento rinkimuose paremtų Valdą Adamkų, Savaitė, p. 1
Autorius: "Savaitės" inform., data: 2006 07 12
Prieš porą metų valstybės vadovu antrąkart tapusiam Valdui Adamkui pavyko atkurti pakirstą piliečių pasitikėjimą Prezidento institucija.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" duomenimis, buvusio šalies vadovo Rolando Pakso apkaltos laiku- 2004 m. balandį - net 54 proc. lietuvių teigė šia institucija nepasitikintys, ja pasikliovė vos 23 proc. gyventojų. 2004 liepą, išsyk po pirmalaikių rinkimų, Prezidentu pasitikėjo jau 45 proc, o nepasitikėjo tik 25 proc. lietuvių. Po metų- 2005-ųjų birželį-pasitikinčių buvo 57 proc, nepasitikinčių- 18 proc. Šie pasitikėjimo rodikliai per pastarąjį laiką esmingiau nepakito: 2006-ųjų birželį Prezidentu pasitikį teigia 58 proc, negalį pasitikėti - 19 proc. gyventojų.
Rinkimuose nedaug Valdui Adamkui nusileidusią Kazmirą Prunskienę dabar pripažįsta savo balsais parėmę tik 17 proc. lietuvių. Iš tiesų už ją prieš dvejus metus balsavo 25 proc. visų arba 47 proc. įrinkimus atėjusių piliečių. Nors rinkimuose nedalyvavo net 48 proc. balso teisę turinčių lietuvių, tačiau rinkimus ignoravę teigė tik 15 proc. respondentų.
Didelė dalis lietuvių savo balsus būtų linkusi atiduoti kitiems galimiems lyderiams. Už Dalią Grybauskaitę teigė balsuosiantys 14,5 proc, už Rolandą Paksą - 12,9 proc, už Viliją Blinkevičiūtę-12,6 proc, už Artūrą Paulauską- 7,3 proc, už Petrą Auštrevičių - 6,5 proc, už Kazimierą Prunskienę - 6,3 proc. piliečių. Kitus politikus savo balsais sakėsi paremsią mažiau nei 5 proc respondentų: Viktorą Uspaskich - 3,8 proc, Andrių Kubilių- 2,8 proc, Viktorą Muntianą - 2,5 proc, Algirdą Brazauską - 2 proc, Vytautą Landsbergį- 1,6 proc
Pilietinės visuomenės instituto ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarp trijų gausiausių parlamentinių partijų lyderių ir šių partijų narių Lietuvos visuomenė šiandien neįžvelgia galimų kandidatų į valstybės vadovus.


"Čečeta" neparduota, Savaitė, p. 5
Autorius: "Savaitės" inform., data: 2006 07 12
Bandymas parduoti bankrutavusią mėsos perdirbimo įmonę "Čečeta" - kol kas nesėkmingas - į pirmąsias varžytines neatvyko nė vienas pirkėjas.
Pradinė turto pardavimo kaina -10 milijonų litų. "Čečetos" skolos - apie 18 milijonų litų, balansinė turto vertė -apie 13 milijonų litų. Iš viso pretenzijas yra pareiškę beveik 100 kreditorių. Didžiausias - Nacionalinė mokėjimo agentūra. "Čečeta" buvo gavusi 4,2 milijono litų SAPARD paramą.
"Čečeta"bankrutavo praėjusių metų pabaigoje. Modernų mėsos perdirbimo cechą statyti pabaigusi bendrovė nepajėgė įveikti finansinių sunkumų. Laiku neatsiskaičius su kreditoriais buvo užblokuotos įmonės sąskaitos, sustabdyta gamyba.
Kitos "Cečetos" turto varžytinės turėtų įvykti šį mėnesį.


Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių dėmesiui, Savaitė, p. 3
Autorius: Marijampolės AVMI Akcizų administravimo skyrius, data: 2006 07 12
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad nuo šių metų liepos 1 dienos žemės ūkio veiklos subjektams (ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems) akcizais neapmokestinami dyzeliniai degalai gali būti parduoti tik pagal leidimus, išduotus nuo šių metų liepos 1 dienos.
įsigaliojus Atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių pakeitimui, visi dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, įsigijimo leidimai, išduoti iki šių metų liepos 1 dienos, nebegalioja.
Primename, kad leidžiamų įsigyti akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų kiekis nuo šių metų liepos 1 dienos skaičiuojamas pagal deklaruotuose žemės ūkio naudmenų plotuose auginamų augalų rūšis.
Išsamesnę informaciją galite rasti interneto svetainėje adresu: www.vmi.lt.


Informacija apie degalus, naudojamus žemės ūkyje, Savaitė, p. 3
Autorius: Marijampolės AVMI Akcizų administravimo skyrius, data: 2006 07 12
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) parengė leidinį "Žemės ūkio veiklai skirtų dyzelinių degalų akcizų lengvata". Jį galima rasti VMI prie FM interneto svetainėje (www.vmi.lt), Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų administravimo skyriuje, Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio teritoriniuose skyriuose; savivaldybių Žemės ūkio skyriuose.


G. Kirkilas pristatė Seimui savo Ministrų kabinetą, Šviesa, p. 2
Autorius: ELTA, data: 2006 07 15
Būsimasis keturioliktosios Vyriausybės vadovas G. Kirkilas teigia, kad naujos programos esmė yra trys pagrindiniai stulpai -švietimas, socialinė apsauga ir sveikatos apsauga. "Toliau yra žinių ekonomika, ekonomikos augimas. Taip pat yra išvardinta visa eilė problemų - migracija, socialinė atskirtis, investicijos", -sakė G. Kirkilas, apibūdindamas planuojamą pateikti Seimui Vyriausybės programą. Kalbėdamas apie būsimos Vyriausybės artimiausius darbus, G. Kirkilas sakė, kad turėtų būti priimtas sprendimas dėl euro, tai yra, kada mes deklaruojame savo siekį prisijungti prie euro zonos.
G. Kirkilas tikisi, kad jau kitą antradienį Seimas balsuos dėl jo pateiktos Vyriausybės programos patvirtinimo.
Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį dekretu patvirtino keturioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtį. Pagal dekretą, teisingumo ministru skiriamas Petras Baguška, finansų ministru - Zigmantas Balčytis, socialinės apsaugos ir darbo ministre
- Vilija Blinkevičiūtė, susisiekimo ministru - Algirdas Butkevičius, kultūros ministru - Jonas Jučas, aplinkos ministru - Arūnas Kundrotas, ūkio ministru - Vytas Navickas, krašto apsaugos ministru - Juozas Olekas, žemės ūkio ministre - Kazimira Danutė Prunskienė, vidaus reikalų ministru -Raimondas Šukys, sveikatos apsaugos ministru - Rimvydas Turčinskas, užsienio reikalų ministru - Petras Vaitiekūnas, švietimo ir mokslo ministre - Roma Žakaitiene.
Liepos 4 d. Seimas pritarė Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytai socialdemokrato Gedimino Kirkilo kandidatūrai į Ministro Pirmininko postą. Už tai, kad jis formuotų naująją, 14-ąją, šalies Vyriausybę, balsavo 85 Seimo nariai, 13 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė.
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turi pristatyti Seimui savo sudarytą ir Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikti svarstyti jos programą. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą.
Jeigu Vyriausybės programai nepritarta arba ji grąžinta Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turi būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.


Sausra ir ugnis parodo įstatymų spragas, Šviesa, p. 6
Autorius: Vincas Kriščiūnas, data: 2006 07 15
Iš pravažiuojančio automobilio elegantiškai švystelėta nuorūka ar degtukas, iškylautojų sukurtas lauželis gali pavirsti didžiuliu miško gaisru ir milžiniškais nuostoliais. Valstybinėse urėdijose sukurta nemenka ir brangiai kainuojanti priešgaisrinės miškų saugos sistema. Tuo tarpu privačių miškų savininkai nė piršto nepajudina dėl nuosavo turto apsaugos, nė cento nemoka už tai, kad ir jų privačią nuosavybę saugo tos pačios valstybinių urėdijų priešgaisrinės tarnybos.

Iš trisdešimties metrų aukščio stebėjimo bokšto, pastatyto ant kalvos, atsiveria Jurbarką supančių miškų vaizdas.
Liepos 10-oji turėtų būti ypatinga diena. Mat pagal seną liaudišką meteorologinę patirtį, jeigu tą dieną lyja, tai lietūs gali nesiliauti septynias savaites. Tas pats ir apie sausrą...
Praėjusi liepos dešimtoji atnešė karščius per 30 laipsnių, beveik akimirksniu išgarinusi nedrąsų lietų. Tik vietomis debesys rimčiau palaistė ištroškusią žemę, bet tvyrantiems karščiams nesunku drėgmę išgarinti iš pievų ir miškų.
Meteorologai labai atsargiai kalba apie lietų, greičiau visus ramina apie netrukus atvešiantį orą. Todėl važiuodami keliais per miškus, jau matome įspėjimus apie padidėjusį gaisrų kilimo pavojų. Maždaug 60 proc. šalies miškų jau paskelbta penkta - aukščiausia miškų gaisringumo klasė. Tuomet miške lankytis draudžiama.
Jurbarko miškų urėdijoje, pasak urėdo pavaduotojo miškininkystei Edmundo Mačiežos, gaisringumo pavojus kol kas ketvirtosios kategorijos, nors 60 proc. urėdijos miškų sudaro sausros metu ypač degūs spygliuočių medynai, jaunuolynai. Juose jau dabar gaisringumas pasiekė kritinę ribą. Bendrą statistinį rajono miškų vertinimą iškreipia mišrūs ir drėgnesni miškai rytinėje rajono dalyje ir Eržvilko krašte.
Urėdijos techninio padalinio specialistas Algimantas Mačiulis, atsakingas už miškų priešgaisrinę apsaugą, juokauti nelinkęs, tačiau jo požiūriu, keista, kai tame pat miško masyve, tik esančiame Tauragės savivaldybės teritorijoje, jau paskelbta penkta gaisringumo klasė, o peržengus ribą į mūsų rajoną - tik ketvirtoji. "Kita vertus, mums nuo to ne geriau, visuose trijuose priešgaisriniuose stebėjimo bokštuose ne mažiau atsakingai dirba žmonės, - patikino A. Mačiulis, - o nuo 5 vai. ryto savo teritorijas apžiūri eiguliai, girininkai, su nuolatiniu jauduliu dėl galimų gaisrų dirbantys visą dieną. Kai tokia sausra, visiems nelengva, paprasta smulkmena, ne-atsakintas poelgis gali sunaikinti dešimtmečių darbą". Pasak A. Mačiulio, miškų apsaugos sistemai urėdijoje dabar labai atsakingas laikas, kurį sušvelninti gali tik gausesnis lietus.
Kiekvienoje girininkijoje yra specialiai iškasti priešgaisriniai vandens telkiniai, šiam tikslui panaudojami ir natūralūs vandens ištekliai: ežerai, upeliai prie jų įrengus patogius privažiavimus ir vietas vandeniui paimti. Kelią į kiekvieną tokią vietą jau rodo specialiai pastatytos informacinės rodyklės.
Pavojingiausią padėtis - Kalvelių girininkijoje. Čia, suderinus su Viešvilės rezervato administracija, numatytos dvi vandens paėmimo vietos iš Viešvilkos upelio, priešgaisrinis vandens telkinys yra netoli girininkijos, kurios teritorijoje smėlėtose kalvose daugiausia auga pušys.
Mantvilių girininkija tiesiogiai ribojasi su Laukesos durpynu, tad arti šios ribos yra keletas priešgaisrinių vandens telkinių, vandeningas ir gilus kanalas, kurio vandenį taip pat būtų galima naudoti kilusiam gaisrui gesinti. Pasak A. Mačiulio, miškininkai sausrų laikotarpiu nepyksta ir ant bebrų, vandeningesnėse vietose išradingai patvenkiančių miško melioracijos griovius ir užtvankose sukaupiančių vandens rezervus.
"Mes turime paruošę planus gaisro atvejams. Miškininkams jie seniai žinomi, tačiau jei kyla sudėtingesnės aplinkybės, pagalbon šaukiamės ir kitas pajėgas, - patikino A. Mačiulis, - todėl informacinės rodyklės būtinos. Aišku, geriau, kad visais šiais pasiruošimais naudotis nereikėtų, tačiau mūsų darbe svarbiausia informacija ir greitumas".
Per praėjusias šventines dienas miško apsaugos tarnybai daug kartų skambino sunerimę gyventojai iš Viešvilės, Smalininkų, Kalvelių, Globių, Mantvilių girininkijų teritorijų - žmonės jautė stiprų dūmų kvapą ir spėjo, kad kur nors netoli gali degti miškas.
Paaiškėjo, kad dūmų debesį vėjas atnešė iš kitapus Nemuno, nuo Kaliningrado srityje, apie Trepenus, degusių miškų. Tuos dūmus vėjas nešiojo porą dienų, klaidindamas ir miškininkus, kurie apie tokius atvejus daugiausia informacijos sužino žiūrėdami kaimyninės šalies televizijos programas. Rusai apie miškų gaisrus greitai per televiziją ir radiją praneša gyventojams. "Anksčiau, kai dar turėjome rusiškas radijo stotis "Lion", - teigė E. Mačieža, - kuo puikiausiai girdėdavome rusų miškininkų pokalbius ir žinodavome, kas vyksta jų miškuose. Suprantama, ugnis nuo kitoje Nemuno pusėje degančių miškų mūsų pasiekti negali, tačiau esant palankiam vėjui atnešami dūmai daug ką klaidina, apsunkina priešgaisrinių bokštų stebėtojų darbą. Reikėtų rasti būdų tarp valstybių pasikeisti operatyvia informacija, kai netoli pasienio kyla didesni miško gaisrai. Mes bendraujame su mūsų pasieniečiais, todėl greitai nustatome, kas vyksta kitapus Nemuno ir atitinkamai reaguojame į žmonių pranešimus".
Liepos 6 d. Adomaitiškių kaime, Pagėgių savivaldybėje, išdegė apie 6 ha perdžiūvusios pievos, prigludusios prie miško. Ugnį gesino ir mišką nuo kilusios grėsmės gelbėjo net šeši ugniagesių ekipažai, savo techniką, žmones pasiuntė ir Jurbarko miškų urėdija. "Mums tokios išvykos brangiai kainuoja, - pasakojo A. Mačiulis, - bet kur kas didesni nuostoliai galėtų būti ugniai patekus į medynus".
Gaisras liepos 8 d. kilo ir Kalvelių girininkijoje, prie taip vadinamo "gelžkelio" keliuko. Išdegė apie 3 arus pakelės, liepsnos jau pradėjusios raitytis aukštesnių medžių šakomis. Laimė, pačiu laiku stebėtoja Liepgirių priešgaisriniame stebėjimo bokšte pamatė kylančius dūmus,tad skubiai atvykę miškininkai liepsnas užgesino savo jėgomis.
Dėl ko kilo gaisras? Tikėtina, jog kažkas iš pravažiuojančio automobilio galėjo išmesti nuorūką ar neužgesintą degtuką. Tai sukėlė didelį pavojų miškui. Laimingu atsitiktinumu šio gaisru pasibaigusio įvykio nepavadinsi, nes operatyviai veikė urėdijoje dirbanti priešgaisrinė miško stebėjimo sistema, priešgaisrinė tarnyba. Tačiau visas šis darbas nemažai kainuoja.
Pašvenčio priešgaisrinio stebėjimo bokšte ketvirtą sezoną stebėtoja dirbanti Nijolė Bružienė patikino, kad vien tik per paskutines porą savaičių pastebėti keli smulkūs gaisrai: degė žolė pakelėje prie karjero, kilo gaisras Smukučių sąvartyne, miško paklotę padegė du poilsiautojai maždaug už kilometro nuo stebėjimo bokšto. Kai į įvykio vietą atvyko miškininkų komanda ir gaisrinis automobilis, išsigandę vyriškiai jau buvo užgesinę bepradedančią plisti ugnį. Iš bokšto stebima didelė teritorija, informacija pasikeičiama ir su ugniagesiais, todėl į kilusį pavojų reaguojama labai greitai.
"Nors kai kuriose vietoje apie Viešvilę, Smalininkus, Eržvilką negausiai palijo, tačiau Mociškių girininkijos miškuose paklotė perdžiūvusi, ne ką geresnė padėtis ir rytinėje rajono dalyje, - vertino paskutinius pranešimus E. Mačieža. - Valstybiniuose miškuose mes turime savo tvarką, patikrintą metodiką ir sistemą. Tačiau apmaudu, kai savo uždirbtus pinigus turime naudoti ir tvarkai palaikyti privačiuose miškuose, kurių plotai nuolat didėja".
Pasak urėdo pavaduotojo miškininkystei, grąžinant miškus buvusiems savininkams, privatizuojant miškus buvo neapsižiūrėta, paskubėta, nesutvarkyti įstatyminiai miškotvarkos klausimai.
Dabar taip jau atsitiko, kad urėdijos arba valstybinės įmonės didelę dalį privačių miškų savininkų problemų prisiėmė ant savo pečių ir dotuoja nemažą dalį privačių miškų savininkų, kurie nemoka mokesčių, iš kurių būtų galima išlaikyti, pavyzdžiui, priešgaisrinę miškų priežiūros tarnybą, prižiūrėti labai svarbius miško kelius, įrengti priešgaisrines mineralines juostas, gerai saugančias nuo pažeme plintančio gaisro.
"Susidarė keista padėtis - teigė E. Mačieža, - mes esame atsakingi už priešgaisrinę būklę ir privačiuose miškuose, privalome gelbėti privačią nuosavybę, o miško savininkai mums į pagalbą kol kas neskuba. Būdami nedidelių valdų savininkais, jie dažniausiai suinteresuoti nukirsti medžius ir parduoti, o vėliau, neprižiūrėdami pasodinto ar savaime ataugančio būsimo miško, tik blogina priešgaisrinę viso miško būklę".
Pasak urėdo pavaduotojo miškininkystei, urėdija, suprasdama pereinamojo laikotarpio sudėtingumus, privačių miškų savininkams suteikia daug naudingos informacijos, organizuoja mokymus, gali suteikti ir konkrečią pagalbą atliekant įvairius darbus. Tačiau grįžtamasis ryšys nėra toks, koks galėtų būti. Užsitęsusi sausra tik dar labiau išryškina besikaupiančias problemas, kurias reikia spręsti neatidėliojant.


Puoselėjantys lino tradicijas rinkosi Tytuvėnuose, Šviesa, p. 7
Autorius: "Atrask spaudą ", data: 2006 07 15
Liepos 8 d. Tytuvėnuose vyko tradicinė nacionalinė šventė "Linas 2006". Vasaros karščiai išgąsdino lengvosios pramonės atstovus -susirinkusieji galėjo pasigrožėti daugiau parodiniais eksponatais, o prekiaujančiųjų lino gaminiais nebuvo daug. Tačiau garbingi renginio svečiai nepasididžiavo - jų buvo tikrai nemažai. Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, sveikindama puoselėjančius garbingas lino tradicijas, džiaugėsi, kad šiandien, ypač per tokius karščius, žmogus laimingas galėdamas apsivilkti tikrus lino rūbus. Prašovė tie, kurie tikėjosi vietoje linu pasipuošti. Renginio organizatoriai, kvietę visus atvykti pasipuošusius lino rūbais, ir patys vaikščiojo tik medvilniniais marškinėliais apsivilkę.
Šventės užkulisiuose netrūko specialistų diskusijų apie linininkystės plėtojimą ir apie Europos Sąjungos paramą šiai šakai. Sveikindama sėkmingai baigusios pirmininkauti Europos Sąjungai Austrijos šalies pasiuntinį, dėkodama Jo Ekscelencijai Austrijos ambasadoriui už asmeninį indėlį plėtojant dviejų šalių partnerystę, Lietuvos žemės ūkio ministrė pasidžiaugė pono Švarcingerio ištverme: "Mums kartu tenka ekstremalių išbandymų metas... Štai per respublikinę Sartų šventę mus lydėjo ekstremalūs šioms vietoms šalčiai, dabar - nebūdingi Lietuvai karščiai", - sakė Kazimiera Prunskienė.
Profesorė padovanojo ambasadoriui lietuviško lino rankų darbo staltiesę. Apdovanojusi organizatorius garbės raštais ir padėkomis, žemės ūkio ministrė pati prisėdo prie audimo staklių ir ne juokais, o taip įsitraukė į lino juostos audimą, kad renginio vedėjams reikėjo pasistengti ją vėl susigrąžinti į sceną.


Generalinė prokuratūra atnaujino tyrimą dėl paramos "Žemėsai", Tauragės kurjeris, p. 2
Autorius: Jovita Strikaitienė, data: 2006 07 14
Pakalbinus bet kurį verslininką ar ūkininką apie gautą paramą visų pirma išgirsi, kaip sunku buvę ją gauti, kiek daug dokumentų tekę pateikti, net abejones, jog patyrę, kokias biurokratizmo pinkles reikia pereiti gaunant paramą, kitą kartą gal jos nesiektų. Su 2000 metų gegužę Tauragėje įsteigtu žemės ūkio kooperatyvu nutiko visiškai kitaip -jokio delsimo, jokių biurokratinių pinklių, net nepaisyta pačių nusistatytos paramos skyrimo tvarkos - vos įsteigtam žemės ūkio kooperatyvui "Žemėsa" Žemės ūkio rūmai skyrė beveik ketvirčio milijono litų paramos.
Maždaug po dvejų metų buvęs Žemės ūkio rūmų atstovas Tauragės rajone Martynas Virkietis dėl, jo nuomone, nepagrįstai skirtos paramos šiam kooperatyvui, kuris per tą laiką taip ir nepradėjo veiklos, ėmės rašyti raštus į įvairias institucijas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nustatė, kad Žemės ūkio rūmai "Žemėsai" paramą skyrė neteisėtai. 2003 metų balandžio 28 d. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.

Per metus - keturi tomai ikiteisminio tyrimo medžiagos

2004 metų sausio 14 d. Tauragės rajono apylinkės prokuratūra nutraukė šį ikiteisminį tyrimą. Tačiau šių metų birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis panaikino Tauragės rajono apylinkės skyriaus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl finansinės paramos ŽŪK "Žemėsa" ir tyrimą atnaujino. Ikiteisminio tyrimo organizavimas pavestas rajono vyriausiajam prokurorui. O vyriausiasis prokuroras šį darbą pavedė prokurorui Gražvydui Žebeliui, kuris
2004 metais minėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė. Dabar ant jo stalo vėl atsidūrė per vienerius metus (2003-2004 m.) sukaupta ikiteisminio tyrimo medžiaga - keturi tomai.

Sąraše - "mirusios sielos"

"Žemėsos" steigimo sutartį AB "Tauragės maistas" direktorius Mečislovas Lenktaitis, IĮ "Geranta", tauragiškis Vitas Anulis, skaudviliškis Arūnas Beišys ir Jurbarko rajono gyventojas Algimantas Liorencas pasirašė 2000 metų gegužę. Nepraėjus nė mėnesiui šiam kooperatyvui buvo skirta beveik ketvirčio milijono litų paramą iš Žemės ūkio rūmų. Žemės
ūkio rūmai nepaisė nustatytos tvarkos, kad parama žemės ūkio kooperatyvams skiriama pagal narių skaičių (vienam nariui galėjo būti skiriama ne daugiau kaip 5 tūkstančiai litų), jog ji skiriama turėtoms investicinėms išlaidoms - iki 25 procentų kompensuoti. O skiriant paramą "Žemėsa" buvo ką tik įkurta, narių skaičius buvo nedidelis. 55 jis padidintas jau po paramos skyrimo, panaudojant tam netinkamą būdą. Gyvulių supirkėjai dalį ūkininkų įrašė į kooperatyvo narių sąrašą net jiems nežinant, už juos pasirašė kažkas kitas. Nustatyta, kad keliolika ūkininkų į šį sąrašą įrašyti nepagrįstai.

Ketino steigti skerdyklą

Už iš Žemės ūkio rūmų gautas lėšas "Žemėsa" iš AB "Tauragės maistas" įsigijo pastatų, ketino steigti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančią skerdyklą, kuri galėtų teikti skerdimo paslaugas mėsos perdirbimo įmonėms. Tuomet buvo kalbama, kad apskrityje būsianti tik viena tokia skerdykla. Tai viena priežasčių, kodėl paramos skyrimas bei gavimas buvo forsuojamas. Tačiau planai ir viltys nepasiteisino. Ėjo metai, o skerdyklos vis nebuvo. Daugelis apskrities mėsos perdirbimo įmonių įsirengė savo skerdyklas, atitinkančias Europos Sąjungos reikalavimus.
Signalai į įvairias šalies institucijas ir kontroliuojančias organizacijas, kad lėšos iš kaimo rėmimo fondo ŽŪK "Žemėsa" skirtos pažeidžiant tuomet galiojusią tvarką, į įvairias institucijas pradėjo plaukti praėjus maždaug dvejiems metams po "Žemėsos" įkūrimo ir tiek pat laiko po paramos skyrimo.
Su buvusiu Žemės ūkio rūmų atstovu Tauragės rajone Martynu Virkiečiu susirašinėjimas tebevyksta iki šiol.

Duomenys įvertinti netinkamai

Po to, kai LR Generalinės prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis panaikino 2004-01-14 Tauragės rajono apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl finansinės paramos ŽŪK "Žemėsa" ir tyrimą atnaujino, "Tauragės kurjeris" pakalbino prokurorą Gražvydą Žebelį. Jis buvo šiek tiek nustebęs, kad ši ikiteisminio tyrimo medžiaga vėl pas jį atkeliavo. Tikino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta pažeidimų, tačiau nusikaltimų požymių, jog būtų klastoti dokumentai ar sukčiauta, nebuvę nustatyta - kooperatyvo steigėjai nežinojo apie dalies kooperatyvo narių netinkamą įforminimą. Prokuroras neslėpė, kad Generalinio prokuroro pavaduotojas, atnaujindamas minėtą ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad byloje surinkti faktiniai duomenys buvę netinkamai įvertinti.

Pinigų susigrąžinti neskuba

Pasak prokuroro G.Žebelio, prieš nutraukiant ikiteisminį tyrimą apie padarytus pažeidimus "Žemėsai" gaunant paramą iš Žemės ūkio rūmų buvo pranešta Žemės ūkio ministerijai. Buvę konstatuota, kad pagal ŽŪK narių skaičių skirta maždaug 60 tūkstančių litų per daug. Siūlyta permokėtus pinigus susigrąžinti.
Nuo to laiko, kai prokuroras Gražvydas Žebelys Žemės ūkio ministerijai parašė minėtą raštą, praėjo pustrečių metų. Tačiau pinigai iki šiol negrąžinti. Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio tarp Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų ir "Žemėsos" tebevyksta susirašinėjimas.

"Žemėsos" skerdykla veikia

"Tauragės kurjerio" pakalbintas ŽŪK "Žemėsa" valdybos pirmininkas Mečislovas Lenktaitis apgailestavo, kad nepavyko įgyvendinti visų užmojų - įkurti didelę, Europos Sąjungos standartus atitinkančią skerdyklą, nes situacija mėsos perdirbimo pramonėje pasikeitė. Buriant kooperatyvo narius buvo padaryta klaidų. Sakė, kad neteisėtai gautą paramos dalį- apie 60 tūkstančių litų "Žemėsa" grąžins.
- Tačiau nepaisant visų nesklandumų, "Žemėsa" turi skerdyklą, kuri gavo Europos Sąjungos sertifikatą. Čia nuo šių metų pradžios skerdžiami AB "Tauragės maistas" gyvuliai. Joje galime teikti gyvulių skerdimo paslaugas ir kitoms įmonėms, - akcentavo ŽŪK "Žemėsa" valdybos pirmininkas ir AB "Tauragės maistas" direktorius Mečislovas Lenktaitis.
Pasak jo, lėšų daug mažesnei skerdyklai įrengti gauta pardavus nebereikalingus "Žemėsos" pastatus, kuriuos ši buvo įsigijusi iš AB "Tauragės maistas". Buvę priešskerdiminės bazės pastatai parduoti UAB "Alantas", kuris čia įsirengė šiuolaikinį baldų fabriką. Mažesnei skerdyklai įrengti "Žemėsa" iš AB "Tauragės maistas" nusipirko kitą pastatą- buvusį sandėlį. Skerdykla išnuomota AB "Tauragės maistas". Vietoje nuompinigių "Tauragės maistas" "nurašinėja" suteiktą finansinę paramą įrengiant skerdyklą.
"Žemėsoje" yra tik vienas darbuotojas - valdybos pirmininkas Mečislovas Lenktaitis. Jis tikisi, kad ateityje pavyks suformuoti ir "Žemėsos" kolektyvą.


Sausra ryja galvijams sukauptas žiemos atsargas, Tauragiškių balsas, p. 3
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 15
Jau trečia savaitė karščiai džiovina kai kuriuos Tauragės rajono braškynus, serbentynus, grūdinių kultūrų ir kitų augalų pasėlius. Gyvulių augintojai galvijams jau naudoja žiemai sukauptą šieną, papildomai šeria mišiniais, o sinoptikai vis dar nežada didesnio lietaus.
" Tauragiškių balso"'korespondentė Gražina AGAPOVA teiravosi, ką mano apie tris savaites trunkančius karščius Milaičių kaime gyvenančios ūkininkės Stanislava ANDRIJAITIENĖ, Adelė PETRAITIENĖ, Šakiuose - Irena JONIKAITIENĖ, Gaurės seniūnijoje žemės ūkio kultūras auginantys ūkininkai Jonas ir Kęstutis BALAŠAIČIAI, Lietuvos ŽŪKT Tauragės konsultavimo tarnybos konsultantė Regina RIMKIENĖ bei "Lietuvos draudimas" Tauragės filialo direktorės Danutė KERINIENĖ, "PZU Lietuva" atstovė spaudai Rasa PA ULIENĖ bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkė Audronė GALVONAITE.
Trijų ūkininkių ūkiai dalyvauja "Valstybinėje vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programoje". Ūkiai, remiantis Nitratų direktyva, laikosi atitinkamų gyvulininkystės ūkiams keliamų reikalavimų - taršos mažinimo priemonių. Svarbiausias reikalavimas - mėšlidžių ir srutų kauptuvų įrengimas. Šiuo metu jų ūkiuose jau stovi mėšlidės, atitinkančios Nitratų direktyvos reikalavimus, ir visi ūkiai tikisi gauti arba gavo numatytą paramą pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę "Standartų laikymasis".
Jono ir Stanislavos Andrijaičių ūkyje iš tolo matosi ne tik nauja karvidė ir srutų kauptuvas, bet ir balti žiemai sukaupto šieno rulonai. Pasak Stanislavos, jie turi 32 melžiamas karves ir apie 70 ha žemės. Ūkis ekologinis. Tai reiškia, kad augina liucerną ir kitus ankštinius augalus, kad žemė būtų sveika ir derlinga, o ganyklos ekologiškai švarios.
- Kas antrą dieną pristatydavau po 1400 kg pieno. Šiandien (t.y. liepos 12 d.) - jau šimtu litrų mažiau. Jei artimiausiu metu nebus lietaus, pieno primilžis dar gali sumažėti. Karvės ganykloje, bet ji jau beveik visa ruda. Žolės labai trūksta. Karves šeriame žiemai paruoštu šienu. Kol kas šeriame tik tuo šienu, kuris yra praplyšusiuose rulonuose, o ateityje matysime, kaip veršimės. Investicijos į ūkį didesnės nei pajamos, o Vyriausybė nesiskubina atsižvelgti į tokias problemas, kaip sausros padaryti nuostoliai, neskuba pripažinti elementariausių dalykų. Pastaraisiais metais žemės ūkis nuolat nukenčia nuo gamtos stichijų. Tai speigai, tai liūtys, tai sausros užklumpa. Žemdirbiui neįmanoma prisitaikyti prie gamtos išdaigų, - sakė jaunoji ekologinio pieno ūkio ūkininkė Stanislava Andrijaitienė. - Todėl laukiame ne tik lietaus, bet ir specialistų, valdžios supratimo. Turėtų sugalvoti, kaip kompensuoti žemdirbio nuostolius. Juk ne iš tinginystės jie patiriami. Jau ne pirmi metai Lietuvą užklumpa sausra, žino, kad didžiausia žala bus padaryta pieno ūkiui, nes nuo sausros labiausiai nukentėjo ganyklos, šieno žymiai mažiau nupjovėme ir atolo, jei nebus lietaus, nepavyks nupjauti. Ūkininkų Adelės ir Tomo Petraičių pienininkystės ūkyje - 30 juodmargių karvių. Su nuomojama turi apie 50 ha žemės. Statoma nauja, erdvi (apie 600 kv. m - karvės palaidos vaikščios), europinius standartus ir pieno kokybės reikalavimus atitinkanti karvidė, melžimo aikštelė su pieno įranga. Jau pastatyta srutų kaupykla rezervuaras, šaldytuvas. Visa nuomojama ir nuosava žemė skiriama ganykloms ir pievoms. Ūkininkai -žemės ūkio specialistai. Adelė - zootechnikė, Tomas žemės ūkio elektrifikaciją išmano. Pasak Adelės, vyras jau baigė šienauti, bet šieno tik 17 rulonų teprišienavo. Kai tuo tarpu praėjusiais metais tuo pat metu buvo 57 rulonai.
- Jei dieną ar bent pusdienį gerai palytų, dar galėtume tikėtis, kad atolas ataugs, ganyklos sužaliuos. Juk gerais metais tris šieno derlius galima nuimti. Netgi šiais metais rugpjūtį (arba iki šalnų) dar galima šieno pasiruošti. Šiuo metu ganykla jau beveik ruda. Žolė traška po kojomis. Naujai pasėtos žolės nesuspėjome nupjauti, uždžiūvo, dėl sausros negalime ir dabar šienauti, nes bijojome šaknis išjudinti. Žuvo įsėliai, taigi kitąmet dalis ganyklų vargiai beatsigaus. Trumpalaikis lietus jau nebepadės, - sakė Adelė. - Telyčias ir karves papildomai mišiniais (avižų, žirnių žalia mase) pernai šėrėme, ir šiais metais šeriame. Pašarų trūksta... Kai lauke nepakenčiamas karštis, karvės neėda, sugula prie vandens ir guli, neturi sveikatos judėti. Lekuoja kaip šunys. Labai atsiliepė pieno primilžiams. Jau kelinta diena šimtu kilogramų pieno mažiau pristatau. Šiandien irgi tik 1400 kg pristačiau. Už pieno kilogramą moka po 70 centų. Akivaizdžiai pajusime sausros padarytus nuostolius. Apie pelną jau nėra nė kalbos. Apsidrausti nuo stichinės nelaimės? Neapsidraudėme. Draudimo paslaugos brangios. Reikia vieną karvę paaukoti, kad kitas apdraustum. Be to, iki šiol niekas neskelbia, kad iki šiol besitęsianti sausra -stichinė nelaimė. Juk niekas niekam nesiruošia kompensuoti nuostolių - nei Vyriausybė, nei draudimo kompanijos. Tai kodėl reikėtų draustis?.. Su kiekviena nauja sausros diena žlunga žemdirbių viltys iš savo ūkio gauti šiokį tokį pelną, tokį būtiną naujoms statyboms ar naujai technikai įsigyti.

***

Pasak Šakių kaime gyvenančios Irenos Jonikaitienės, karvių būtų neginusi į ganyklą, bet ūkis dalyvauja taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programoje. Žemdirbiai skuba renovuoti karvidę.
- Šiuo metu karvidėje vyksta statybos darbai. Kitaip negausime iš Nitratų direktyvos paramos. Taigi, karves teko į ganyklas išginti. Sausra viską tik dar labiau apsunkino, nes karves tenka papildomai šerti mišiniu. Ganyklos jau plikos. Karvės nesitraukia nuo vandens, -sakė Irena. - Gali atsitikti taip, kad ir žiemą trūks pašarų, jei artimiausiu metu nebus lietaus. Tikiuosi, kad Žemės ūkio ministerijos specialistai ir Vyriausybė sugalvos, kaip padėti pienininkystės ūkiams. Juk po tokios sausros primilžiai akivaizdžiai sumažės, pieno produktų kainos padidės. Vyriausybės parama būtina visiems, kurie nuo sausros nukentėjo labiausiai - ir pieno ūkiui, ir rapsų, grikių, ankštinių kultūrų, linų augintojams.

***

Šiek tiek daugiau nei 300 ha žemės plote rapsą, miežius, žieminius javus, žirnius ir kitas žemės ūkio kultūras auginantys Jonas ir Kęstutis Balašaičiai sako, kad nuostoliai akivaizdūs. Jie bus skaičiuojami dešimtimis ar šimtais tūkstančių litų.
- Ar gali atsitikti taip, kad rapsą ar kvietrugius ne kulsite, o šienausite pašarui?
- Ne, taip negalima sakyti. Netgi tie, kurie vėliau pasėjo ir pasėliai nebesuformuos, nebesu- brandins varpos, nešienaus, o paprasčiausiai laukus apars, - sakė Kęstutis. -Nuostolių šiais metais patirs visi žemdirbiai. Sausra palietė žemės ūkio kultūras auginančius ir pienininkyste užsiimančius ūkininkus.
Kokie bus nuostoliai, Kęstutis Balašaitis dar nesiėmė prognozuoti

***

- Žemės ūkio ministeriją jau pasiekė pirmieji žemdirbių prašymai dėl kompensacijų už išdegusius pasėlius. Pasak laikinosios žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės, išmokos priklausys nuo to, kokie bus nuostoliai, - sakė Lietuvos ŽŪKT Tauragės konsultavimo tarnybos konsultantė Regina Rimkienė. - Ministrės teigimu, žemdirbiai nebus palikti likimo valiai, juo labiau, kad kompensacijas mokėti leidžia Europos Sąjungos direktyvos.
Tačiau, pasak konsultantės, Vyriausybė neskelbs sausros stichinė nelaime, kol nepraeis 30 sausros dienų. Be to, sausros rajonu galima skelbti tik tą rajoną, kuriame per tą laikotarpį nė karto nelijo. Deja, mūsų rajone tai vienur, tai kitur nors pusvalandį lijo. Vienur gausiai, kitur - vos vos. Todėl žemdirbiui vienintelis išsigelbėjimas -pasėlių, ganyklų, galvijų draudimas. UAB "Lietuvos draudimas" Tauragės filialo direktorės Danutės Kerinienės teigimu, visais gyvenimo atvejais būtina draustis. Tačiau pasėlių draudimo paslaugos jų draudimo kompanija neteikia. Pasak direktorės, anksčiau tokia paslauga buvo teikiama, tačiau kompanijai buvo ypač nuostolinga. Artimiausiu metu tokios paslaugos nenumatyta teikti, nes nėra sukaupta specialaus fondo sausros, krušos ar šalčio padarytiems nuostoliams dengti.
- Tačiau paraginčiau visus ūkininkus pasinaudoti galvijų draudimo paslauga, nes 50 proc. šios paslaugos remia Nacionalinio mokėjimo fondas (NMF). Paslaugos kaina priklauso nuo karvių amžiaus grupės (brangiausiai vertinamos 3-5 metų ir 5-9 amžiaus karvės). Pavyzdžiui, ūkininkas apdraudė 58 įvairaus amžiaus karves, - sakė Danutė Kerinienė ir parodė konkretaus ūkininko, apsidraudusio savo karves, dokumentus. - Jam reikėtų už kiekvieną karvę mokėti po 92 litus, tačiau 50 procentų nurodytos sumos sumokės NMF. Be to, veikia atsiskaitymo būdas - Tiesioginis debetas. Tiesioginio debeto atsiskaitymo būdu galima nuo sąskaitos nuskaičiuoti tik dalį (dalimis) priskaičiuotos draudimo paslaugos sumos. Turėdamas 30 karvių, ūkininkas už draudimo paslaugą per metus sumokėtų apie 1300-1500 litų.

***

Mūsų turimomis žiniomis, "PZU Lietuva" - vienintelė draudimo kompanija, draudžianti pasėlius. Pasak agrorizikų vertintojo Antano Zibolio, šiuo metu "PZU Lietuva" draudžia visas žemės ūkio kultūras nuo penkių rizikų: neigiamo žiemojimo, pavasarinių šalnų, krušos, audros ir liūties. Nuo sausros nedraudžia. Būtina sąlyga - draustis visus pasėlių laukelius. Draudžiantis vasarojų 1 ha žemdirbiui kainuotų 35 Lt. Pusę visos priskaičiuotos draudimo sumos dengtų NMF. Už 30 ha vasarojaus lauką tektų mokėti apie 1500 Lt, tačiau galima atsiskaityti ir dalimis, jei iškart sumokėsime trečdalį sumos.
Pasėlių draudimo paslauga patiria didelių nuostolių, nes didelė rizika, tačiau ji nėra populiari ir tarp žemdirbių. Per šiuos metus apdrausta tik 8-10 tūkst. ha pasėlių.

***
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkė Audronės Galvonaitės, sausra kaip stichinė nelaimė pripažįstama praėjus 30-čiai sausros dienų (kai konkrečioje vietoje 30 dienų nelyja), Lietuvoje sausra bus pripažinta tuo atveju, jei daugiau nei trečdalyje jos teritorijos per 30 dienų nebus lietaus. Kol kas sausra atskiruose rajonuose siekė 15- 20 dienų.
Aukščiausia +37,5 C buvo 1994-aisiais liepos 31 d. Zarasuose. Aukščiausia vidutinė liepos mėnesio temperatūra Aukštaitijos rajonuose - 21,1 C.


Vietos veiklos grupės naudingų žinių sėmėsi lauko dienose, Trakų žemė, p. 6
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 15
Aukštadvaryje startavo nacionalinės mokėjimo agentūros Prie Žemės ūkio ministerijos (NNA) pradėtas rengti išvažiuojamųjų lauko dienų ciklas. Šiais renginiais siekiama plačiau pristatyti sėkmingus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą gavusius projektus, sudaryti galimybę paramos gavėjams tarpusavyje pasidalinti patirtimi, įsisavinant jiems skirtas lėšas ir visus kylančius klausinius tiesiogiai aptarti su NMA atstovais.

ES paramos nauda

Pirmoji lauko diena vyko Aukštadvaryje, Antano Bielinio kaimo turizmo sodyboje. Šio renginio metu NMA specialistai diskutavo apie efektyvų struktūrinių fondų paramos administravimą su Ukmergės rajono bei Dzūkijos vietos veiklos grupių atstovais, Aukštadvario bendruomenės nariais, ketinančiais kurti Trakų vietos veiklos grupę. Renginio pradžioje dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti Antano Bielinio kaimo turizmo sodybą, kuri yra modernizuojama, pasinaudojant struktūrinių fondų lėšomis. Sodybos šeimininkai už jiems skirta 200 tūkst. litų siekiančią paramą sutvarkė aplinką, pastatė gyvenamąjį namą, kuriame įrengė aštuonis kambarius su patogumais, taip pat planuoja ateityje pastatyti pagalbines patalpas su garine pirtimi ir papildomais poilsio kambariais. "Ši parama mums yra labai svarbi, jos dėka mūsų kaimo sodyba tapo konkurencingu verslu. Nepasinaudoti Europos Sąjungos suteikiamomis galimybėmis būtų tikrai neprotinga, tereikia atidžiai sekti ir tinkamai pasinaudoti informacija", - sakė A. Bielinis.

Gavo naudingų patarimų

Renginio svečiams taip pat buvo pristatytos Ukmergės bei Dzūkijos vietos veiklos grupių (VVG) paruoštos strategijos, kurių parengimas bei įgyvendinimas pagal Bendrojo programavimo dokumento (BPD) "Leader + " pobūdžio priemonę.
Be to, vykusios diskusijos metu buvo svarstoma, kaip supažindinti kaimo verslininkus su užsienio šalių patirtimi, skatinti kaimo bendruomenes plėtoti verslus.
Ukmergės bei Dzūkijos vietos veiklos grupės ne tik pristatė savo parengtas strategijas, bet ir pasidalino patirtimi su Aukštadvario bendruomene, ketinančia įkurti vietos veiklos grupę Trakų krašte. Susirinkusieji galėjo užduoti klausimus NMA atstovams, išgirsti, kaip problemas sprendžia kitos vietos veiklos grupės.
Panašias diskusijas artimiau siu metu planuojama surengti ir su kitų regionų veiklos grupėmis bei socialiniais partneriais.


Utenos apskrityje pristatyta Lietuvos kaimo plėtros vizija, Utenis, p. 3
Autorius: Vilius Rekevičius LR Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas, data: 2006 07 11
Žemės ūkio ministerija Utenos rajono savivaldybėje surengė seminarą "Kaimo plėtros planas - atgimstančio kaimo ženklai", kuriame dalyvavo Utenos apskrities seniūnijų atstovai, dirbantys žemės ūkio srityje.
Seminaro metu pažymėta, kad per trejus metus (2004-2006 m.) Kaimo plėtros plano priemonėms finansuoti numatyta skirti 2,1 mlrd. litų. Europos Sąjungos ir valstybės parama teikiama žemės ūkio struktūroms tobulinti, konkurencingumui didinti, aplinkosaugai gerinti, ūkininkų pajamoms didinti, kaimo gyventojams suteikti papildomų pajamų šaltinių ir užimtumo galimybių ir pan.
2004-2005 metais jau pateikta 244 912 paraiškų, tai yra beveik trečdaliu daugiau nei planuota. Populiariausios buvo šios priemonės: "Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais", "Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas", "Standartų laikymasis'". Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM duomenimis, Utenos apskritis yra iš tų apskričių, kuriose žemdirbiai aktyviausi: praėjusiais metais Anykščių rajono savivaldybei pateiktos 5 966. Utenos - 5 251, Molėtų - 5 299, Ignalinos - 3778, Zarasų - 3 960 paraiškų. Bendra patvirtintų paraiškų suma siekia net 50.72 mln. litų.
2007-2013 metais vietoj Kaimo plėtros plano ir Bendrojo programavimo dokumento bus viena Kaimo plėtros programa, finansuojama iš naujai kuriamo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kaimo plėtros ir struktūrinės paramos koordinavimo skyriaus l.e.p. vedėjo Mindaugo Palionio, dabar yra tas laikotarpis, kai turime įvertinti visas padarytas klaidas ir pasistengti išvengti jų naujajame programiniame laikotarpyje, kuris bus daug ilgesnis - net septyneri metai.
Seminaro dalyviams buvo pristatytos Lietuvos kaimo plėtros fondo 2007-2013 m. programos perspektyvos ir galimybės. Šioje naujojoje programoje nubrėžtos keturios strateginės kryptys: 1) konkurencingo žemės ir maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus kūrimas, 2) aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas, racionaliai naudojant žemės išteklius, 3) gyvenimo kokybės gerinimas ir ekonominės veiklos įvairinimas kaime, didinant gyventojų užimtumą kaimo vietovėse, 4) Leader iniciatyva, skatinant kaimo plėtrą ir ugdant bendruomeniškumą vietos iniciatyvos ir partnerystės pagrindu. Kaimo plėtros fondui numatoma skirti beveik 7 mlrd. litų: ES skiriamos lėšos sudarys 5 363 mln. litų, Lietuvos dalis - 1 589 mln. litų. Daugiausiai lėšų bus skirta žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumui didinti: ūkių ir miško valdų struktūrai ir infrastruktūrai gerinti, modernizuoti, pažangioms technologijoms ir inovacijoms diegti, produktų kokybei gerinti, žmogiškajam potencialui stiprinti.
Tikimasi, kad iki 2013 m. bus sukurtas pažangus, konkurencingas, į rinką orientuotas šalies žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektorius. Sustiprėjus bendruomeniškumui, sumažėjus gyvenimo kokybės skirtumams tarp miesto ir kaimo, jis taps patrauklesnis gyventi ir dirbti, o tai sulėtins kaimo senėjimo ir emigracijos procesus - aktualią ne tik Utenos apskrities, bet ir visos Lietuvos problemą.


Ekologinius ūkius kuria atkakliausieji, Utenis, p. 1, 2
Autorius: Juozas Kazlauskas, data: 2006 07 11
Vis daugiau kaimo žmonių šiandien siekia ūkininkauti ekologiškai. Visus vilioja Europos Sąjungos skiriamos išmokos. Tačiau tik išbandžiusieji jėgas šioje srityje žino, su kokiais sunkumais tenka susidurti, nusprendus gaminti ekologiškai švarią produkciją. Reikalavimai tam itin griežti. Tad nenuostabu, kad ne vienas pusiaukelėje nuleidžia rankas. Išlieka tiktai atkakliausieji.
Jau apie dešimt metų, kaip Šernupio kaime (Užpalių seniūnija) ūkininkauja jauni iš miesto atvykę, bet savo šaknimis giliai į kaimą įaugę Antanas ir Vida Paužuoliai. Teko su šiais darbščiais, ryžto nestokojančiais žmonėmis susitikti tuomet, kai jie apie ekologinį ūkininkavimą dar ir negalvojo. Bet jau ir tada buvo matyti, kad tai perspektyviausi šiame nuošaliame Utenos rajono kampelyje įsikūrę ūkininkai.
Šiandien Antanas ir Vida jau laiko septyniolika karvių, o su prieaugliu galima priskaičiuoti apie trisdešimt galvijų. Ilgai vargę be erdvesnių ūkinių pastatų, pernai rudenį ūkininkai galvijus jau galėjo suginti į naują tvartą. Šalia jo išaugo ir priestatas, kuriame ruošiamasi įrengti atskirą pieno bloką. Kaip gi kitaip gali būti, jeigu pasiryžai gaminti ekologišką produkciją. Reikalavimai pieno gamintojams šiandien griežti. O ekologiniame ūkyje ne tiktai pieno fermoje turi būti išskirtinės sąlygos. Ypatingą dėmesį tenka skirti pašarams. Vida sako, kad net tam skirtus javus tenka auginti be jokių chemikalų, naudojant tiktai ekologines mineralines trąšas, mėšlą. Netgi javų sėkla dabar jau reikalaujama, kad būtų ekologiška. Tenka pasirūpinti savais pašariniais grūdais, nes ekologiniam ūkiui pirkti jų leidžiama labai mažai - iki penkių procentų. Todėl minėtieji ūkininkai ir šiemet augina apie šešis hektarus kviečių, avižų, žirnių. Pastarieji ne tiktai praturtina pašarus baltymais, bet ir pagerina žemės struktūrą.
Turėdami 20 hektarų savo žemės ir dar tiek pat nuomodami, ūkininkai ne tik bulvėms, daržovėms, bet ir javams skirtus laukus tręšia mėšlu, kurio per žiemą nemažai susikaupia.
Auginant javus ekologiniame ūkyje, būna didesnės darbo sąnaudos, nes negali naikinti piktžolių nuodingais chemikalais. Todėl daugiau tenka pasitelkti techniką, geriau įdirbti žemę, anksti pasėti, laiku pasėlius nuakėti. Svarbiausias ūkininkų rūpestis - paruošti galvijams pakankamai žiemai pašarų. Žolė šiemet retoka. Sustiprinti žalienas azotinėmis trąšomis ekologiniam ūkiui nebuvo galimybės. Gali tekti ieškoti papildomų plotų. Ir šiemet šie ūkininkai žolę vyniojo į plėvele aptraukiamus rulonus. Neturint tam skirtos savo technikos, tokio pašaro gamyba kainuoja brangiai, bet vis vien apsimoka. Ūkininkų Paužuolių nuomone, sunku jiems būtų įgyvendinti savo planus, jeigu ne Kaimo plėtrai skirtos ES lėšos, kuriomis ir jie jau šiek tiek pasinaudojo pagal standartų laikymosi priemonę "Pieno direktyva". Už skirtas lėšas jie nusipirko melžimo aparatus, šiemet tikisi gauti pieno šaldytuvą. Pagerėjus darbo sąlygoms, galima bus ir apie tolimesnį ūkio plėtojimą galvoti.


Pasai Lietuvos arkliams, Utenis, p. 3
Autorius: Žemės ūkio ministerijos informacija, data: 2006 07 11
Pasai Lietuvos arkliams, Vilnis, p. 3
Autorius: Žemės ūkio ministerijos informacija, data: 2006 07 11
Nuo 2007 m. sausio 1 d. visiems registruotiems Lietuvos arkliams bus išduodami pasai.
Arklių pasai - tai registruotų arklių tapatybės nustatymo dokumentai, jau gana seniai naudojami visoje Europos Sąjungoje. Pasas leidžia atsekti arklio kilmę, nes jame nurodyta visa gyvūno genealoginė informacija, taip pat būtini sveikatos duomenys, ypač vakcinavimo ir laboratorinių tyrimų. Lietuvoje iki šiol tik sportiniai žirgai, vykstantys į varžybas užsienyje, turėjo Šveicarijoje išduotus pasus.
Žemės ūkio ministrės 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-274 buvo patvirtintos registruotų arklių tapatybės nustatymo dokumento - paso formos, išdavimo ir naudojimo taisyklės. Arklio pasą arklio savininkui arba jo įgaliotam asmeniui išduos valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau - ŽŪIKVC). Pasai bus išduodami arkliams, kurie yra įtraukti į ŽŪIKVC arklių veislininkystės informacinės sistemos duomenų bazę. Už išduotą arklio pasą reikės sumokėti teisės aktais nustatytą mokestį.
Pasikeitus arklio savininkui, arklio pasas turės būti nedelsiant perduotas jį išdavusiai institucijai, kad būtų perregistruotas įrašant naujojo savininko asmens duomenis. Arklį eksportuojant į Europos Sąjungos valstybes, arklio pasas bus perduodamas arklio pirkėjui. Arklį eksportuojant į ne Europos Sąjungos šalis, jam kritus ar jį paskerdus, arklio savininkas privalės grąžinti pasą ŽŪIKVC.
Arklių pasų išdavimą ir jų panaudojimą kontroliuos Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.


Karališki jausmai, Utenos diena, p. 1, 2
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 12
Nuolat tvyrant daugiau nei 30 laipsnių karščiui, vien pagalvojus apie politiką ima pykinti. O galvoti reikia, nes tai ne pomėgis ar pramoga, o tiesioginis darbas.
Liepos 6 dieną, kurią minime kaip Mindaugo karūnavimo dieną, vienas iš socialdemokratų lyderių Gediminas Kirkilas galėjo pajusti karališkus jausmus - Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus savo dekretu jį paskyrė premjeru. Bet prieš tai buvo Seimo "skaistykla". Čia už jį balsavo netikėtai daug Seimo narių. Net 85. Palyginti su A.Brazausko įpėdiniu Z.Balčyčiu, už kurį balsavo tik 54 Seimo nariai, pasitikėjimas G.Kirkilu įspūdingas. Nereikia pamiršti, kad jį parėmė dar ir konservatoriai, savo paramą išreiškę kojomis, t.y. nedalyvavę balsavime, kas buvo paranku kandidatui į premjerus. Taip Gediminas tapo karaliumi t.y. Ministru pirmininku. Nors naujasis premjeras smulkutis, visiškai niekuo neprimenantis savo pirmtako Algirdo Brazausko, bet tai kone geriausias iš socdemų turimų kandidatų pulko.
Dabar G.Kirkilo laukia nelengvas uždavinys suformuoti Vyriausybę. Tik 26 mandatus Seime turintys socialdemokratai tiesia rankas į septynias ministerijas, valstiečiai liaudininkai pretenduoja į tris, liberalcentristai - į dvi. V.Muntiano pilietininkai žada nenurimti tol, kol negaus trijų ministerijų. Savo ministerijas žada išsaugoti Zigmantas Balčytis, Petras Čėsna. Ministerijų reikia Juozui Olekui, "perbėgėlei" Vilijai Blinkevičiūtei, į jos išmintus takus besižvalgančiam Antanui Valioniui. Liberalcentristai Algis Čaplikas ir Raimondas Šukys dairosi į Aplinkos ir Teisingumo ministerijų pusę. Žemės ūkio ministerijos niekam nežada užleisti Kazimiera Prunskienė, vadovauti Vidaus reikalų ministerijai rengiasi Ignalinos rajono meras Bronys Ropė, tarp pretendentų į ūkio ministrus minimas uteniškiams gerai pažįstamas Algimantas Matulevičius. Ar pavyks suderinti visų interesus? Nuo to priklausys ir paties G.Kirkilo likimas.
Prezidentas Valdas Adamkus, šią savaitę švęsiantis prezidentavimo antrąsias metines, neslepia savo nusivylimo. "Mūsų politinė sistema atsidūrė aklagatvyje. Seimo sutarimas balsuojant dėl socialdemokrato Kirkilo kandidatūros tėra šios liūdnos situacijos pasekmė". Jis sakė, kad ramybės Lietuvoje reikės laukti gal net visą pusmetį.
Beje, apklausų rezultatai rodo, kad žmonės norėtų, jog Prezidentas būtų aktyvesnis, dažniau imtųsi iniciatyvos ir atsakomybės. Kad Prezidentas yra per mažai aktyvus, mano net 52 procentai apklaustųjų.
Užtat Lietuvos valdžią nuolat kritikuojanti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė pelnė žmonių simpatijas. "Baltijos tyrimų" duomenimis, iš politikų eurokomisarė vertinama palankiausiai.
Praėjusią savaitę turėjome tris darbo ir keturias poilsio dienas. Kai kam tai atrodo idealus modelis. Vis mažiau Lietuvos žmonių nori dirbti. Bet ir ilsėtis ar švęsti taip pat nemokame. Girtų sukeltos avarijos, sužaloti žmonės - tokie įprasti šventiniai vaizdai.
Praeitą savaitę Seimas atėmė Seimo nario neliečiamybę iš Gintauto Mikolaičio, kuris padarė avariją ir pabėgo iš įvykio vietos, palikdamas sužalotą žmogų. Seimūnas turės stoti prieš teismą. Kai šitaip elgiasi tautos išrinktieji, ko laukti ir ko tikėtis iš paprastų žmonių?!
Uteniškiai taip pat šventė Valstybės dieną. Programa įvairi, skirta ir mažiems, ir dideliems. Man patinka dainininkas Ovidijus Vyšniauskas, tačiau kai jis į sceną pasikviečia pašokti apgirtusį pusnuogį berną, jaučiuosi įžeistas. Man tai nepriimtina, ypač per Valstybės dieną.


Kas yra kas: ūkininkas, žemės valdytojas ar abu viename asmenyje?, Vilnis, p. 4
Autorius: "Vilnies" informacija, data: 2006 07 11
Šis klausimas iškilo pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo ir paraiškų priėmimo tiesioginėms išmokoms gauti laiku. Žinoma, ne visiems, o tiems, kurie ir iki deklaracijų priėmimo pabaigos - birželio 15 dienos - nespėjo laiku pateikti reikalingus dokumentus ir todėl pirmąjį liepos dešimtadienį į rajono žemės ūkio skyrių kas dieną vis dar kreipdavosi po 5 - 8 interesantus. Liepos 10-oji - paskutinis deklaracijų priėmimo terminas. Pavėlavusieji, nurodydami vėlavimosi priežastį, praras su kiekviena pavėluota diena 1 proc. jiems priskaičiuotinų išmokų sumų.
Viena iš priežasčių, be "populiaraus" paaiškinimo, kodėl laiku nepateikė paraiškos ir atsakymo "man niekas nepasakė" (?!), anot žemės ūkio skyriaus vyresniosios specialistės Vidos Šokelienės, yra kai kam iškilusi nauja situacija su reikalavimu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre registruoti žemės valdą. Kadangi per tą laiką vyresniojo amžiaus ūkininkai, pasitraukę iš prekinės žemės ūkio gamybos, perdavė ūkį perėmėjams, savo vaikams, tie, norėdami savo vardu deklaruoti pasėlius ir kitus žemės naudmenis, privalėjo sutvarkyti pirmiausia juridinius reikalus, tai yra, tapti žemės valdos valdytojais, o po to registruoti valdą savo vardu. Šios procedūros užima laiko, todėl nemažai žemės ūkio veikla užsiimančių gyventojų į pasikeitimus, įvykusius jų šeimų gyvenime, negalėjo laiku sureaguoti.
Tačiau, kaip teigė V. Šokelienė, net ir tokiomis aplinkybėmis kai kuriose seniūnijose šie reikalai buvo sprendžiami operatyviai, nes, pavyzdžiui, Mindūnų seniūnijoje per deklaravimui nustatytą laiką visi pageidavusieji gauti išmokas, ir pateikę paraiškas iki birželio 15 dienos spėjo tai padaryti be pavėlavimo. Paskutinę deklaracijų priėmimo dieną-liepos 10-ąją Žemės ūkio skyriaus specialistai Nacionalinės mokėjimo agentūros kontrolės departamento Utenos skyriui pristatė per 100 bylų.


Sausra laukuose ir ūkininko dyzelino talpyklose, Vilnis, p. 1
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 11
Didelės pieno fermos savininkas V. Savickas (Balninkų seniūnija) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos išėjo labiau įraudęs, nei po darbo šienaujamuose laukuose. Jį pritrenkė išgirsta žinia, kad atėjęs gauti leidimo neapmokestinamiems akcizu degalams įsigyti, iš VMĮ darbuotojų sužinojo, kad teks jo palaukti mažų mažiausiai dvi savaites, nes leidimas bus išduodamas, tik sutikslinus pagal pateiktas pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaracijas, auginamas kultūras, ruošiamus pašarus, o jos šiuo metu ir tikrinamos NMA Kontrolės departamento teritoriniuose padaliniuose. Be to gyvulių laikytojams, kurie augina ir gamina pašarus, dar taikomas sutikslinimas ir su gyvulių registru. Kadangi ūkininkas, šienaudamas didelį plotą žalienų, jau sunaudojo tą dyzelino kiekį, kurį įsigijo iki šių metų liepos 1 dienos, o šienauti dar reikia ir liepos mėnesį, žmogus klausia patarimo, kaip jam pasielgti. Tikriausiai tik juokais galima būtų pasiūlyti atvykti į bet kurią degalinę ir pirkti tradicinį dyzeliną, kuris kainuoja daugiau nei 3 litus. Kitas patarimas - pasiskolinti dyzelino iš kaimyno, kuris dar neišnaudojo iki liepos 1 d. įsigytojo kiekio ir grąžinti po to, kai VMI vėl pradės išrašinėti leidimus. O kol kas - sausra sekina ne tik šulinius, ne tik šienaujamus laukus, bet ir dyzelino talpyklas.


Savaitės Komentaras, Zarasų kraštas, p. 2
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 07 11
Didėja pajamos, kyla kainos

Visą birželį per televiziją skambėjo reklamos žodžiai "uždirbsiu daugiau". Jie buvo skirt svarbiems pokyčiams Lietuvoje. Nuo šių metų liepos 1 dienos gyventojų pajamų mokestis sumažėjo 6 procentais (iki 27 proc), o minimalus mėnesio atlyginimas padidėjo 50 litų (iki 600 litų per mėnesį).
Dėl sumažinto pajamų mokesčio vidutiniškai kiekvienas dirbantis Lietuvos gyventojas per mėnesį turėtų gauti 70 litų daugiau, o visų dirbančių pajamos padidės 85 milijonais litų. Vidutinį atlyginimą (apie 1500 litų) gaunantys darbuotojai gali tikėtis ir minėto vidutinio padidėjimo. Daugiau, pavyzdžiui, 3000 litų uždirbančiųjų pajamos padidės pora šimtų litų. O gaunantieji mažesnius atlyginimus svarsto, ar pajamų padidėjimas dėl kainų kilimo netaps sumažėjimu.
Bankų ekspertai teigia, kad gyventojų pajamų augimo turi pakakti didėjančioms būsto išlaikymo, transporto išlaidoms padengti, maisto brangimui kompensuoti. Bet... Mažiau uždirbantys žmonės didžiąją dalį pajamų skiria būstui šildyti, komunalinėms paslaugoms apmokėti. Labai tikėtina, kad pajamų padidėjimą visiškai praris šių būtinų reikmių tenkinimas. Energetikai jau dabar siūlo žmonėms taupyti pinigus ateinančiam šildymo sezonui. Be to, daugelis jaunų šeimų yra paėmę paskolas būstui įsigyti, o bankai didina palūkanas.
Finansų ekspertai pastebi ir mūsų šalies gyventojų nesugebėjimą taupyti ir investuoti. Statistika rodo gana spartų gyventojų indėlių bankuose augimą. Bet didesnioji santaupų dalis yra laikoma paprastuose indėliuose, baiminamasi pinigus investuoti. Tuo tarpu ekspertai siūlo šeimai "juodai dienai" sukaupti tiek pinigų, kiek pakaktų pragyventi 3-6 mėnesius. Siekiant užsitikrinti pagalbą didelių nelaimių atveju vertėtų naudotis draudimo paslaugomis.
Draudimo rinka per penkis šių metų mėnesius palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu išaugo penktadaliu. Gyvybės draudimas sudaro maždaug ketvirtadalį rinkos. Apsidraudė gyvybės draudimu, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų gyventojai užsitikrina sau atitinkamas socialines garantijas. Dalyvavimą draudimo rinkoje stabdo palyginti menkos pajamos. Ir aišku, kodėl žemdirbiai praleidžia pro ausis, tarkim, po sausros, šalnų, liūčių ar vėjų vis kartojamus raginimus apdrausti savo turtą, pasėlius.
Bet žemdirbiai aktyvėja įsisavindami ES paramos lėšas. Kaip praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra, šiemet daug paraiškų gauta iš ūkininkų, norinčių modernizuoti savo ūkius pagal ES Nitratų ir Pieno direktyvas.


Nauja žemės ūkio bendrovių asociacija "Stambus ūkis", Žeimenos krantai, p. 2
Autorius: ELTA, data: 2006 07 12
Lietuvoje įsteigta nauja žemės ūkio bendrovių asociacija "Stambus ūkis", kuri skatins ūkių didėjimą ir jų modernizaciją.
Šią asociaciją įsteigė žemės ūkio bendrovės "Smilgiai", "Želsvelė" ir "Mantviliškis".


Šventėme Švenčionių miesto 520-ąsias metines, Žeimenos krantai, p. 1, 2
Autorius: "ŽK" inf., data: 2006 07 12
Švenčionių miesto šventė, kaip ir dera, Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, prasidėjo Nalšios muziejuje. Konferencijos "Švenčionių miesto ištakos" dalyviai rinkosi į muziejaus salę, kurioje buvo atidaryta fotografijų paroda "Senoji fotografija". Vėliau Visų šventųjų bažnyčioje buvo laikytos Šv. Mišios, po kurių ir prasidėjo didieji, dvi dienas trukę, šventiniai renginiai.
Konferencijos metu, kurioje dalyvavo garsūs mūsų šalies ir rajono istorikai, mokslų daktarai Algirdas Girininkas bei Jonas Juodagalvis, pristatę Švenčionių miesto ištakas ir Švenčionis nuo gyvenvietės iki miestelio, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos istorikė Onutė Orechovienė, pasakojusi apie Švenčionių gimnaziją ir jos kolegės Elena Radzevičienė bei Onutė Pilipavičienė, aiškinusios apie Švenčionis Antrojo pasaulinio karo metais bei mokyklinės kraštotyros raidą.
Iškilmingame Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyko Švenčionių miesto kultūros centre, buvo pristatyti svečiai iš Lenkijos, rajono garbės pilietė, laikinoji žemės ūkio ministrė, prof. Kazimiera Danutė Prunskienė, Seimo narys Artūras Paulauskas, Vilniaus apskrities viršininkas Gintaras Gibas, jo pavaduotojas Arvydas Klimkevičius, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Konstantinas Ramelis, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė, mūsų rajono žemietis, Telšių rajono meras Vytautas Urbanavičius.
Po trumpos istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Jono Juodagalvio apžvalgos apie Nalšios žemę susirinkusiems buvo pristatytas naujai sukurtas videofilmas apie turistams patrauklų mūsų kraštą.
Iškilmingo posėdžio metu rajono meras Vytautas Vigelis {teikė rajono garbės piliečio regalijas didžiausios mūsų rajono įmonės "Intersurgical" generaliniam direktoriui Sigitui Žvirbliui. Pasirašęs garbės knygoje, naujasis rajono garbės pilietis Sigitas Žvirblis pažadėjo, kad per penketą metų savo įmonėje tikisi įdarbinti dar apie 500 rajono gyventojų.
Šiuo metu rajono garbės piliečio vardus jau turi Algirdas Mykolas Brazauskas, Česlovas Juršėnas, Kazimiera Danutė Prunskienė ir garsus Rusijos verslininkas, Švenčionių vaistažolių savininkas Dmitrijus Buriakas.
Po iškilmingo tarybos posėdžio miesto parke įrengtoje didžiojoje scenoje vyko Švenčionių miesto šventės atidarymas.
Susirinkusieji į šventę galėjo stebėti Viduramžių riterių pasirodymus, rajono meno mokyklų mokinių koncertą, rajono meno mėgėjų kolektyvų koncerto "Švenčionys visada jauni", post folkloro grupės "Atalija", Egidijaus Sipavičiaus bei grupės "Balius" pasirodymus. Pirmosios dienos šventę palydėjo Vilniaus miesto senamiesčio teatro Ugnies šou ir diskoteka kultūros centre.
Liepos 7-osios ryte viešojoje bibliotekoje vyko rajono literatų susitikimas "O Švenčionys, gimtasis mano mieste", o prie miesto parko sportinės varžybos rajono mero taurei laimėti, kuriose dalyvavo daug krepšinio, rankos lenkimo bei dvipūdės kilnojimo varžybos, kuriose nugalėtoju tapo savanoris Vladimiras Kornejevas. Krepšinio aikštelėje taurę iškovojo Podvoiskių trejetas, stipriausias rankos lenkimo srityje buvo Andrius Podvoiskis.
Parodomojoje baikerių programoje, vykusioje Kūnos gatvėje, netikėtumų neįvyko ir baikerių iš Ignalinos, Vilniaus, Ukmergės, Molėtų stebėti susirinko didžiulė minia smalsuolių.
Vėliau parke įrengtoje scenoje pasirodė miesto centrine gatve atžygiavęs pučiamųjų instrumentų orkestras "Trimitas", Ąžuolyno meškučių cirkas iš Kauno, vaikų pop šou grupė "O lia lia" iš Marijampolės, "Mokinukės", grupė "Funky", Vudis.
Šventinius renginius užbaigė įspūdingas muzikinis fejerverkas "Ugnies sonata -520".


Gyvuliui - mirtinas saulės smūgis, Žemaitis, p. 4
Autorius: Marija Gricuk, data: 2006 07 14
Spiginančios saulės išdeginti laukai ir pievos į neviltį varo ne tik augalininkyste užsiimančius, bet ir pieno ūkius turinčius žemdirbius. Nėra kur ganyti gyvulių, o kartais kaitrios saulės spinduliai gyvuliui būna net mirtini.
Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė gyvulininkystei Danguolė Tamošauskienė susiklosčiusią situaciją dėl užsitęsusios sausros pavadino sudėtinga.
"Kol kas mūsų rajone ūkininkai dar nepuolė masiškai skersti gyvulių, tačiau buliukų pardavimas gerokai padidėjo. Vadinasi, stengiasi atsikratyti buliukų, nes ūkininkai jau dabar skundžiasi, jog tenka šerti žiemai sušienautu šienu. Neseniai didelė nelaimė atsitiko vienai Šateikių seniūnijos Mišėnų kaimo ūkininkei, kuriai nuo saulės smūgio krito karvė. Jeigu sausra Lietuvoje bus pripažinta stichine nelaime, patirti nuostoliai, žinoma, bus šiek tiek kompensuoti", - sakė D.Tamošauskienė - Šateikių seniūnas Gražvydas Paulius taip pat patvirtino, jog pavieniai ūkininkai šiemet stengiasi atsikratyti ir noriai parduoda buliukus bei telyčaites. "Už buliuko vieną kilogramą gyvo svorio supirkėjai moka po 7 ar 7,5 lito. Gal kai kurie ūkininkai ir norėtų pasiauginti sau, tačiau baiminasi, kad neužteks pašaro, todėl ir parduoda. Ne tik mūsų, bet ir kitose seniūnijose jaučiasi vandens trūkumas, išdžiūvo arteziniai šuliniai", - "Žemaičiui" pasakojo G.Paulius.
Tik lietus išgelbės nuo tvyrančių karščių ir sausros padarinių pievas ir laukus. Kur ne kur palynoja, tačiau išdžiūvusiai žemei reikia daug drėgmės. Sinoptikai vėsesnius orus žada tik savaitgalį.


Radijo pranešimų santraukos


LR1/Gimtoji žemė 6:03; Šiemet paraiškų tiesioginėms išmokoms ir paramai už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse mažiau
Autorius/Diktorius: Nenurodytas
Pranešimo eil. nr.: ; trukmė: 00:00:00
Data: 2006 07 14
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, prasidėjęs balandžio 10 d. ir trukęs iki liepos 10 d., parodė, kad šiemet Nacionalinė mokėjimo agentūra paraiškų tiesioginėms išmokoms ir paramai už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse gavo 16 tūkstančių mažiau negu pernai. Tam įtakos turėjo, aktyviai kaimo plėtros plano paramos priemonė, ankstyvo pasitraukimo iš prekinio žemės ūkio gamybos rėmimas, besinaudojantys žemdirbiai, griežtos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymas deklaruotuose plotuose.


LR1/Gimtoji žemė 6:03; Norintys pasinaudoti ES finansine parama, plėsti gamybą, dabar susiduria su dideliais sunkumais
Autorius/Diktorius: Nenurodytas
Pranešimo eil. nr.: ; trukmė: 00:00:00
Data: 2006 07 14
Beveik pačiame Lietuvos viduryje, į pietus nuo Panevėžio, pagal Nevėžio slėnį, driekiasi Krekenavos regioninis parkas. Iki parko įsteigimo, dabartinėje jo teritorijoje, kūrėsi žemdirbių ūkiai. Kai kurių jų savininkai, norintys pasinaudoti ES finansine parama, plėsti gamybą, dabar susiduria su dideliais sunkumais.


LR1/Gimtoji žemė 6:03; Klaipėdos rajone europietiška pieno ferma
Autorius/Diktorius: Nenurodytas
Pranešimo eil. nr.: ; trukmė: 00:00:00
Data: 2006 07 14
Klaipėdos rajone europietiška pieno ferma atsidarė Kiškėnų kaime, visiškai naujus pastatus pasistatė Ūkininkai Žiogai. Naujoji 112 vietų ferma, kartu su visa įranga ir pašaru ruošimo žemės ūkio technika, kainavo apie 2,5 litų. Iš ES paramos fondų ūkininkams bus finansuota puse šio projekto vertės.


M1 Plius/Verslas 15:30; Bus sudarytas Lietuvos teritorijos erdvinis modelis
Autorius: Nenurodytas; Diktorius: L.Kudilina
Pranešimo eil. nr.: 4; trukmė: 0:0:30
Data: 2006 07 14
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) užsakymu bus sudarytas detalus Lietuvos teritorijos erdvinis modelis.
Tokio modelio sudarymo konkursą NŽT paskelbė penktadienį.
Pasak skelbimo, didžiausias dėmesys bus skiriamas didiesiems Lietuvos miestams - konkursą laimėjusi bendrovė pagal aerofotonuotraukas turės pagaminti detalius jų ortofotografinius žemėlapius, skaitmeninius paviršiaus modelius.
Su konkurso nugalėtoju numatoma pasirašyti keturių mėnesių trukmės sutartį.


M1 Plius/Verslas 15:30; Prekybos tinklai raginami įsileisti ekologiškus produktus, o jų gamintojai - didinti asortimentą
Autorius: Nenurodytas; Diktorius: L.Kudilina
Pranešimo eil. nr.: 7; trukmė: 0:0:30
Data: 2006 07 14
Ekologiškų produktų gamintojai turėtų pasiūlyti daugiau ir įvairesnio asortimento produkcijos, o prekybos centrai - geranoriškiau ja prekiauti, teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas Jonas Jagminas.
Pasak jo, ekologiškų produktų suvartojimas išaugtų, jeigu vartotojai labiau būtų informuojami apie šios kategorijos žemės ūkio produkciją.
Žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės teigimu, pastaruoju metu ekologiškas ūkininkavimas Lietuvoje įgijo naują pagreitį - pernai, lyginant su 2004 metais, ekologišką produkciją gaminančių ūkių padaugėjo 60 proc. - iki 1,8 tūkst.


Žinių radijas/Dienos žinios; Lietuvoje keičiama kaimo vystymo strategija
Autorius: Nenurodytas; Diktorius: Neda Siniuvienė
Pranešimo eil. nr.: ; trukmė: 00:01:20
Data: 2006 07 14
Žinių radijas/Pavakario žinios; Lietuvoje keičiama kaimo vystymo strategija
Autorius: Nenurodytas; Diktorius: Neda Siniuvienė
Pranešimo eil. nr.: ; trukmė: 00:01:20
Data: 2006 07 14
Žemės ūkio ministerijos bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Zablockis sakė, jog Europos Sąjunga nenori, kad būtų atsieta parama nuo gamybos, kadangi tai surišta su Pasaulinės prekybos organizacijomis ir prekybos liberalizavimu, kad pats žmogus galvotų, ką jam auginti, ir iš kur gaut pelną. P.Zablockis sakė, jog prioritetas yra gyvulininkystė, ypač, mėsinė gyvulininkystė. Pasak pavaduotojo, taip pat bus skatinama veislinė gyvulininkystė, augilinkystės prioritetas – linų auginimas.


Žinių radijas/Verslo naujienos 13:10; Seime ieškoma perspektyvų ekologinei žemdirbystei plėtoti
Autorius: Nenurodytas; Diktorius: Eglė Gabrytė
Pranešimo eil. nr.: ; trukmė: 00:01:50
Data: 2006 07 14
Žinių radijas/Dienos žinios; Seime ieškoma perspektyvų ekologinei žemdirbystei plėtoti
Autorius: Nenurodytas; Diktorius: Neda Siniuvienė
Pranešimo eil. nr.: ; trukmė: 00:01:50
Data: 2006 07 14
Žinių radijas/Verslo naujienos 18:10; Seime ieškoma perspektyvų ekologinei žemdirbystei plėtoti
Autorius: Nenurodytas; Diktorius: Eglė Gabrytė
Pranešimo eil. nr.: ; trukmė: 00:01:50
Data: 2006 07 14
Seime vyksta diskusija kaip pagerinti komunikacija tarp prekybos centrų, prekiaujančių ekologiškais produktais, ir vartotojų. Aptariamos ekologiškų žemės ūkių ir maisto produktų perspektyvos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, bei ekologinio ūkininkavimo ir bendradarbiavimo su prekybos tinklais problemos. Laikinoji Žemės ūkio ministrė Kazimieros Prunskienės teigimu, pastaruoju metu ekologiškų ūkių Lietuvoje sparčiai daugėja. Tačiau ministrės mano, jog reikia tobulinti kai kurių produktų gamybos grandis, siekiant, kad ekologiškų ūkių žaliavų gamyba pasiektų tikslą. Nemažai problemų kyla dėl to, jog vartotojai dar nėra pasiruošę atiduoti kiek daugiau pinigų už ekologiška produkciją. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas pažymėjo, jog ekologišką produkciją auginantys žemdirbiai laukia didesnio prekybos centrų bendradarbiavimo ir supratimo. Ten daug nesusipratimų, ūkininkai turi daug sunkumų ją realizuoti. Ekologiška ūkininkavimą remia ir Europos Sąjunga, skirdama didesnes išmokas.


Naujienų agentūrų pranešimai


Bus sudarytas Lietuvos teritorijos erdvinis modelis, BNS
Autorius: BNS, data: 2006 07 14
Vilnius, liepos 14 d. (BNS). Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos užsakymu bus sudarytas detalus Lietuvos teritorijos erdvinis modelis.
Tokio modelio sudarymo konkursą NŽT paskelbė penktadienį.
Pasak skelbimo, didžiausias dėmesys bus skiriamas didiesiems Lietuvos miestams - konkursą laimėjusi bendrovė pagal aerofotonuotraukas turės pagaminti detalius jų ortofotografinius žemėlapius, skaitmeninius paviršiaus modelius.
Bendras didžiųjų miestų plotas, kurį reikės atvaizduoti žemėlapyje ir modelyje, sieks 2,475 tūkst. kvadratinių kilometrų (kv.km.).
Numatoma detaliai atvaizduoti 785 kv.km. Vilniaus, 425 kv.km. - Kauno, 240 kv.km. - Klaipėdos, po 225 kv.km - Šiaulių ir Panevėžio, taip pat nuo 100 iki 125 kv.km. Alytaus, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Utenos ploto.
Numatomo sudaryti teritorijų ortografinio žemėlapio mastelis sieks 1:2000, o aerofotonuotraukų - 1:6000.
Su konkurso nugalėtoju numatoma pasirašyti keturių mėnesių trukmės sutartį.


Prekybos tinklai raginami įsileisti ekologiškus produktus, o jų gamintojai - didinti asortimentą, BNS
Autorius: BNS, data: 2006 07 14
Vilnius, liepos 14 d. (BNS). Ekologiškų produktų gamintojai turėtų pasiūlyti daugiau ir įvairesnio asortimento produkcijos, o prekybos centrai - geranoriškiau ja prekiauti, teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas.
"Ekologišką produkciją auginantys žemdirbiai laukia didesnio prekybos centrų bendradarbiavimo ir supratimo. Ten daug nesusipratimų, ūkininkai turi daug sunkumų ją realizuoti", - Seime penktadienį surengtoje diskusijoje "Kaip pagerinti komunikaciją tarp prekybos centrų, prekiaujančių ekologiškais produktais, ir vartotojų" sakė Jonas Jagminas.
Pasak jo, ekologiškų produktų suvartojimas išaugtų, jeigu vartotojai labiau būtų informuojami apie šios kategorijos žemės ūkio produkciją.
Žemės ūkio ministrė Kazimiros Prunskienės teigimu, pastaruoju metu ekologiškas ūkininkavimas Lietuvoje įgijo naują pagreitį - pernai, lyginant su 2004 metais, ekologišką produkciją gaminančių ūkių padaugėjo 60 proc. - iki 1,8 tūkst.
Ekologiniai ūkiai užima 70 tūkst. hektarų.
Pasak ministrės, ekologiškų produktų gamyba užsiimama, nes ši sritis labiau remiama - išmokos siekia 400 -2,5 tūkst. litų.
J.Jagmino teigimu, pagal ekologiškų ūkių plotą Lietuva užima 26 vietą tarp 170 valstybių.
"Visai neblogai, bet lyginant su ES vidurkiu atsilieka beveik du kartus - ES valstybėse ekologiniai ūkiai užima 4 proc., o Lietuvoje - 2 proc.", - kalbėjo J.Jagminas.


"Energetinių sistemų lizingui" panaikinta licencija, BNS
Autorius: BNS, data: 2006 07 14
Vilnius, liepos 14 d. (BNS). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija panaikino bendrovei "Energetinių sistemų lizingas" išduotą nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją.
Įmonei 2002-aisiais išduota licencija nebegalioja nuo antradienio, skelbia "Valstybės žinios".
"Energetinių sistemų lizingas" buvo įsteigtas 2000 metų lapkritį. Tarp bendrovės steigėjų buvo Ūkio bankas, K.Prunskienės konsultacinė firma ir trys fiziniai asmenys.


Bananai Lietuvoje kainuoja brangiausiai Europos Sąjungoje, BNS
Autorius: BNS, data: 2006 07 14
Vilnius, liepos 14 d. (BNS). Birželį kilogramas bananų Lietuvos prekybos centruose kainavo vidutiniškai 5,99 lito - daugiausiai visose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Latvijoje ir Estijoje šie vaisiai kainavo maždaug 40 proc., Lenkijoje - perpus pigiau, pranešė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
Nors pastaruoju metu bananų kaina ES šalyse ima pamažu augti, mūsų šalyje kilogramas jų birželį kainavo 9,31 proc. daugiau nei Amsterdame, 7,73 proc. daugiau nei Stokholme, 1,53 proc. daugiau nei Berlyne.
Lietuvoje per metus suvalgoma iki 20 tūkst. tonų bananų, visi jie atgabenami iš Pietų Amerikos. Daugiausiai bananų šalyje nuperkama vasario ir kovo mėnesiais.
Pernai birželį bananai Lietuvoje buvo pasiekę rekordinę 7 litų kainą, juos į Lietuvą importuoja "Litbana", "Vilniaus augma". Dabar kilogramas bananų kainuoja apie 6 litus.


Lietuvoje bulvių, daržovių, vaisių ir uogų derlių naikina sausra, ELTA
Autorius: ELTA, data: 2006 07 14
Vilnius liepos 14 d. (ELTA). Šiemet ilgalaikė sausra kėsinasi ne tik į nelaistomus, bet ir laistomus bulvių ir daržovių pasėlius.
Mažuose telkiniuose, nedidelėse upėse nebeliko vandens laistymui. Be to, derlių labai gadina įvairiausi kenkėjai.
Žemės ūkio ministerijos specialistai prognozuoja, kad dėl sausros nukentės ir vaisių bei uogų derlius, ypač lengvesnėse dirvose. Apatiniai vaismedžių ir krūmų lapai jau gelsta, juos puola kenkėjai, karštu oru nepasisavinami kai kurie mikroelementai, krenta užsimezgę vaisiai, o likę bus smulkesni, prastesnės prekinės išvaizdos.
Šiuo laikotarpiu bulvės yra labai jautrios drėgmės trūkumui. Jos nustojo augti ir liepos pirmoje pusėje jų pasiūla buvo nedidelė. Nefasuotų ankstyvųjų bulvių pardavimo kaina iš ūkių sudarė apie 900-1100 litų už toną, o fasuotų - 1500 litų už toną.
Šiemet bulvių pasėlių plotai gali būti sumažėję apie 14 proc., todėl, atsižvelgiant į tai bei sausus orus, galima prognozuoti daug mažesnį bulvių derlių negu 2005 metais. Jei derliai bus mažesni ir kaimyninėse šalyse, bulvės Lietuvos rinkoje bus brangios.
Dėl drėgmės trūkumo ir karščių prognozuojamas mažesnis ir daržovių derlius. Šiuo metu nuo sausros labiausiai kenčia kopūstinės daržovės. Jau dabar galima prognozuoti apie 30 proc. mažesnį jų derlingumą. Augintojai teigia, kad dėl drėgmės stygiaus pristabdė rudeninių žiedinių ir kininių kopūstų sodinimą, todėl rudenį gali tekti valgyti įvežtas šias daržoves.
Priklausomai nuo kokybės ir tiekiamų kiekių, liepos pirmoje pusėje prekiniuose ūkiuose labiausiai svyravo kaliaropių ir kopūstų kainos, atitinkamai nuo 1500 iki 3000 litų už toną ir nuo 700 iki 950 litų už toną. Kininių ir žiedinių kopūstų bei brokolių kainos buvo gana stabilios, atitinkamai 1200-1250 litų už toną, 2500 litų už toną ir 4000 litų už toną.
Manoma, kad burokėlių derlius taip pat bus mažesnis, o jų prekinė kokybė suprastės dėl rauplių. Šiuo laikotarpiu burokėlių kaina siekė iki 1800 litų už toną.
Šiuo metu gražiausiai atrodo morkų pasėliai. Tačiau gerą morkų derlių prognozuoti dar anksti.
Karšti orai Europoje teikia vilčių Lietuvos augintojams apie menkesnį derlių kaimyninėse šalyse, o tuo pačiu ir apie mažesnę konkurenciją. Nors kaimyninėje Lenkijoje kritulių iškrito daugiau, pasėliai nėra itin gražūs, todėl didelis derlius neprognozuojamas. Olandijoje daržovės auginamos tik laistomuose plotuose. Nors ir karšta, derlius neturėtų būti mažesnis, tačiau jo savikaina išaugs. Todėl 2006 - 2007 laikotarpiu daržovės neturėtų būti pigios.


Interneto svetainių pranešimai


Bus sudarytas Lietuvos teritorijos erdvinis modelis, Delfi.lt
Autorius: BNS, data: 2006 07 14
Bus sudarytas Lietuvos teritorijos erdvinis modelis, Omni.lt
Autorius: BNS, data: 2006 07 14
Bus sudarytas Lietuvos teritorijos erdvinis modelis, Zebra.lt
Autorius: BNS, data: 2006 07 14
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos užsakymu bus sudarytas detalus Lietuvos teritorijos erdvinis modelis. Tokio modelio sudarymo konkursą NŽT paskelbė penktadienį.
Pasak skelbimo, didžiausias dėmesys bus skiriamas didiesiems Lietuvos miestams - konkursą laimėjusi bendrovė pagal aerofotonuotraukas turės pagaminti detalius jų ortofotografinius žemėlapius, skaitmeninius paviršiaus modelius.
Bendras didžiųjų miestų plotas, kurį reikės atvaizduoti žemėlapyje ir modelyje, sieks 2,475 tūkst. kvadratinių kilometrų (kv.km.).
Numatoma detaliai atvaizduoti 785 kv.km. Vilniaus, 425 kv.km. - Kauno, 240 kv.km. - Klaipėdos, po 225 kv.km - Šiaulių ir Panevėžio, taip pat nuo 100 iki 125 kv.km. Alytaus, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Utenos ploto.
Numatomo sudaryti teritorijų ortografinio žemėlapio mastelis sieks 1:2000, o aerofotonuotraukų - 1:6000.
Su konkurso nugalėtoju numatoma pasirašyti keturių mėnesių trukmės sutartį.


Didieji žemvaldžiai netiki apribojimų veiksmingumu, Delfi.lt
Autorius: Lietuvos radijas, data: 2006 07 14
Seimas bando kovoti su spekuliacijomis žeme, Omni.lt
Autorius: OMNI naujienos, data: 2006 07 14
Seimas užkirto kelią įsigyti daugiau nei 500 hektarų ūkininkauti skirtos žemės. Taip siekiama išvengti spekuliacinės prekybos žeme ir atpiginti smulkiuosius bei vidutinius ūkininkus. Didžiųjų žemvaldžių atstovai iš naujojo įstatymo atvirai šaiposi, rašo "Lietuvos žinios".
Vakar Seimas parodė politinę valią pažaboti esamus didžiuosius žemvaldžius - priimtos įstatymo pataisos, draudžiančios asmeniui įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės paskirties žemės.
Iki šiol pavieniai žmonės galėjo nusipirkti ne daugiau kaip 300 hektarų, o juridiniai asmenys - 2000 hektarų ūkininkauti skirto ploto.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad toks diferencijavimas pažeidžia privačių asmenų teises, todėl dabar nustatytas vienodas limitas tiek gyventojams, tiek bendrovėms.
Pasak pataisų iniciatorių, nustatyta 500 hektarų riba turėtų sumažinti spekuliacinę prekybą žeme ir stiprinti vidutinių ūkininkų sluoksnį. Tiesa, didieji žemvaldžiai atvirai šaiposi iš tokio sprendimo.
"Toks įstatymas visai nieko nesprendžia. Tiesiog sudaromos formalios kliūtys. Koks skirtumas 500 ar 2000 hektarų? Ogi tas, kad vietoj vienos bendrovės įsikurs keturios. Kas apsaugos nuo krūvos naujų bendrovių, kurios pirks po tuos 500 hektarų žemės?" - klausė žemės ūkio bendrovių asociacijos "Stambus ūkis" prezidentas Aušrys Labinas.
Jo manymu, visai kitaip reikia saugoti žemę nuo spekuliantų, kad ji atitektų tikriesiems ūkininkams - reikėtų vadovautis griežtu ūkininko apibrėžimu. Kad didelius žemės sklypus galėtų įsigyti įmonės, kurios 50 proc. pajamų gauna iš pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos ir veikia ne vienus metus.
"Tada iš tiesų būtų atstovaujama smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams. Pirkėjas turi motyvuoti, ką veiks su tais 500 hektarų. Dabartiniu įstatymu spekuliantų niekaip neapkarpysi", - sakė A. Labinas.


Linų augintojai ir fabrikai patiria nuostolių, Delfi.lt
Autorius: Lietuvos radijas, data: 2006 07 14
Nors pasaulio rinkose linų paklausa didėja, Lietuvoje šios kultūros plotai sparčiai mažėja, linų augintojai ir fabrikai patiria nuostolių. Nors Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) buvo nustatyta 7,5 tūkst. hektarų linų kvota, šiemet linais užsėta tik 1,1 tūkst. hektarų, rašo "Lietuvos žinios".
Pripažįstama, kad linininkystė Lietuvoje - nuostolinga ir linų augintojams, ir linų apdorojimo fabrikams, o pasaulio rinkose linų paklausa sparčiai didėja. Šalyje užauginamų linų kiekis tenkina tik penktadalį pramonės poreikio. Linų žaliavos reikia tekstilės, statybos ir maisto pramonei. Vien tik ilgo pluošto linų šaliai reikia apie 15 tūkst. tonų.
Dabar trūkstamą kiekį linų Lietuva įsiveža iš Belgijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir Ukrainos.
"Linus auginti mokame, bet neapsimoka", - sakė Pakruojo rajono ūkininkė Ramutė Vaitiekūnienė. Jos šeima linus augina 50 hektarų plote. Tai vidutinis linininkystės ūkis.
Pagal derybų su ES sąlygas Lietuvos ūkininkams skiriama didžiausia subsidijų suma sudaro 587 litus už hektarą linų, o štai Prancūzijos linų augintojai gauna 2-3 kartus daugiau.
Augintojų nuostolius, pasak specialistų, didina pasenusi technika, nes gadina linų pluoštą. Žemės ūkio ministerija parengė specialią paramos programą ir jai įgyvendinti šiemet skyrė 3 mln. litų. Iš tų lėšų teikiama parama ūkininkams, perkantiems modernią techniką.
Kita nuostolių priežastis yra ta, kad linų pluoštas gadinamas fabrikuose, nes jų technologijos bei įranga yra pasenusios.
Šiuo metu Lietuvoje yra 11 linų fabrikų ir dauguma jų balansuoja ties išlikimo riba. Specialistų manymu, užtektų 4-5 fabrikų, bet jie turėtų būti šiuolaikiški ir naudoti modernias technologijas.







Apžvalgą sudarė UAB "Mediaskopas".
Projekto vadovas: Daiva Petkevičiūtė, tel.: (8~5) 2610466

Perduoti BNS naujienas ar jų dalį trečiosioms šalims be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.