| Lietuva jau šiemet gali išnaudoti visą iš Europos Sąjungos išsiderėtą pieno gamybos kvotą. Tačiau nemaža dalis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, turėdami kvotas, jų neišnaudoja, o kiti neturi kvotų, bet pieną parduoda.
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė nusprendė sutvarkyti situaciją pieno gamybos rinkoje ir patvirtino išmokų už kvotinį pieną taisykles. Šiuo metu pasitaiko, kad pieno kvotą turintis ūkininkas pieną perdirbėjams parduoda ne tiesiogiai, o per kitą, stambesnį ūkininką ar žemės ūkio bendrovę, o išmokas už kvotinį pieną gauna abu. Nauja tvarka užkirs kelią tokioms manipuliacijoms, taip pat leis tikėtis kvotų ir smulkesniems ūkininkams.
"Kiekvienas, kuris gamina pieną ir jį parduoda, turi teisę pats turėti kvotą. Kvotos perdavimas kitiems sukelia didelę painiavą, ir mes negalime stebėti realios padėties rinkoje", - teigė naują tvarką patvirtinusi žemės ūkio ministrė.
Siekiama sutvarkyti pieno kvotų paskirstymą
Nauja tvarka nežada didelių permainų sąžiningiems pieno gamintojams - tie, kurie turi kvotą, už parduotą kvotinio pieno toną ir toliau gaus 48 litus.
Pasak ministrės, siekiant sutvarkyti pieno kvotų paskirstymą, ministerijai reikia žinoti, ar pieno gamybos kiekis atitinka turimą kvotą, kas ją išnaudoja, o kas turi perteklinę kvotą. "Tai labai svarbus procesas nes interesai - labai jautrūs. Žmonės skundžiasi, kad jiems stinga kvotų, arba stato naujus objektus ir tikisi, kad jiems kvota bus užtikrinta. Kiti traukiasi iš gamybos arba mažina bandos skaičių. Tokių besitraukiančių yra nemažai - skaičiuojama tūkstančiais", - kalbėjo K. Prunskienė.
Ministrės teigimu, net apie 3,6 tūkst. ūkininkų, per metus kartu pagaminančių daugiau kaip 10 tūkst. tonų pieno, išvis neturi kvotos. "Tokių pieno gamintojų nemažai yra Kauno, Marijampolės apskrityse, kur ir gamyba didesnė", - pasakojo ministrė.
Oficialiais duomenimis, 2004-2005 kvotos metais daugiau kaip 13 tūkst. gamintojų, turinčių 32 tūkst. tonų pardavimo perdirbti kvotą, nepardavė pieno. Taip pat pasielgė ir 3,6 tūkst. gamintojų, turėjusių 9,9 tūkst. tonų pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą. Šiuo metu turinčių kvotas, tačiau neparduodančių pieno, skaičius yra gerokai išaugęs - jų gali būti apie 32 tūkst., o bendra jų valdoma kvota - 68-69 tūkst.- tonų pieno.
"Taigi yra labai marga situacija ir ji neleidžia mums deramai administruoti kvotų, ir turint omenyje, kad "kvotų lubos" jau artėja ir įtampa tarp gamintojų, ypač pretenduojančių į didesnes papildomas kvotas, didėja", - sakė K. Prunskienė.
Anot jos, pretenduojančių į didesnes kvotas poreikiai turi būti aiškiai pagrįsti galimybėmis. Ministrė pasakojo, jog žemės ūkio bendrovės ir į asociacijas susivieniję pieno gamintojai priekaištauja dėl to, kad kvotas iš rezervo planuojama skirti ir smulkiesiems gamintojams. "Smulkiųjų gamintojų, kurie turi 1-5 karves ir kuriems pagal ankstesnes taisykles iš rezervo nebuvo papildomos kvotos, yra net 90 tūkst. Ir jie anaiptol neketina trauktis ir turėdami tikslą dirba priaugindami bandas iki penkių ir daugiau karvių. Jų tiesiog išbraukti negalima - reikia atsižvelgti ir į smulkiųjų interesus, jų galimybes gaminti ir tiekti produkciją pagal kvotas ir patiems gauti išmokas", - pabrėžė ministrė.
K. Prunskienės teigimu, tvirtinant naują tvarką buvo žiūrėta į keletą svarbių dalykų. Siekta padidinti pieno gamintojų konkurencingumą, tačiau nepaminant socialinio teisingumo.
"Dabar dažna situacija, kad turima kvota, bet pienas realizuojamas ne gamintojo vardu. Ir tada itin sunku išsiaiškinti, ar gamintojas turi perteklinę kvotą, ar jam tos kvotos realiai trūksta. Ir tada sunku - reikia kažkaip išsiaiškinti padėtį, bet nėra realios duomenų bazės, kuri leistų aiškiai planuoti kvotas gamintojams", - pasakojo K. Prunskienė.
Lietuva turi išsiderėjusi 1,647 mln. tonų bendrąją pieno gamybos kvotą. 2004-2005 kvotos metais, kurie prasideda balandį, pardavimo perdirbti kvota buvo 1,28 mln. tonų, o pardavimo tiesiogiai vartoti - 367 tūkst. tonų. Daugėjant pieno perdirbėjų, nuspręsta pakeisti šį pasiskirstymą, ir 2005-2006 kvotos metais, kurie baigsis šių metų kovą, pardavimo tiesiogiai perdirbti kvota padidinta 240,5 tūkst. tonų, o pardavimo tiesiogiai vartoti kvota sumažinta iki 126,7 tūkst. tonų. 2004-2005 kvotos metų pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 92,4 proc, panašaus rodiklio laukiama ir besibaigiančiais kvotos metais.
"Šiandien mes dar turime rezervą, kuris kvotos metų pabaigoje sieks apie 60 tūkst. tonų, tačiau yra tokia situacija, kai vieni kvotos nepanaudoja, kiti ją viršija. Mes manome, kad kitais metais kvota praktiškai turėtų būti išnaudota, todėl nepanaudojančių arba taip pat tų, kurie atsisakys kvotos, apskaita yra be galo svarbi", - sakė ministrė.
Kvotos gali būti pirkimo-pardavimo objektas
Ministrė K. Prunskienė atkreipė dėmesį, kad pasitraukiančiųjų iš gamybos kvotos jau nuo 2007 metų gali būti pirkimo-pardavimo objektas. "Tačiau jokiu būdu nepritarčiau galimybei pardavinėti perteklinę kvotą - tai būtų panašu į spekuliaciją. Tie, kurie mažina gamybą ir ketina trauktis, dėl konkurencingumo, efektyvumo didinimo turėtų gauti galimybę parduoti realiai panaudotą kvotą. Bet tų, kurie užsiplėšė, kažkaip išsirūpino ir pasitvirtino perteklines kvotas, lūkesčius galiu tikrai nuvilti", - pažymėjo ji.
Galimybės prekiauti kvotomis nuolat prašo ir pieno perdirbėjai, siekiantys didesnės pieno gamintojų koncentracijos. Statistikos duomenimis, nors per metus vidutinis Lietuvos pieno ūkis ir padidėjo, bet tebėra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Šių metų pradžioje viename šalies ūkyje vidutiniškai buvo laikoma mažiau nei trys melžiamos karvės, o aktyviuose, tai yra pieną parduodančiuose ūkiuose - mažiau nei penkios karvės. Šių metų pradžioje tokių ūkių buvo 65,6 tūkst., o dešimt ir daugiau karvių turinčiuose ūkiuose laikoma tik 136 tūkst. karvių (mažiau nei trečdalis šalyje laikomų karvių).
"Labai išskaidytas, smulkus pieno ūkis, be abejo, perdirbėjams nėra neefektyvus", - sutinka K. Prunskienė. Ji pabrėžė, kad pasitraukimo iš gamybos atveju ministerija rems smulkiųjų gamintojų interesą užsitikrinti kiek galima didesnes pajamas. "Reikia padėti, reikia rasti būdus, kaip jiems naudingai su užtikrintomis pajamomis, kaip galima didesne suma, pasitraukti iš to sektoriaus, susirandant kitą pragyvenimo šaltinį", - tvirtino K. Prunskienė.
Anot ministrės, tie, kurie mažina gamybą, pavyzdžiui, iš pienininkystės pereidami į mėsinę galvijininkystę, turėtų gauti teisę kvotą parduoti, bet tik pagal faktiškai gaminto pieno kiekį. "Bet jokiu būdu nepadėsime tiems, kurie, turėdami perteklinę kvotą, jos neišnaudoja ir šitą perteklinę kvotą bandytų parduoti. Mes tokios teisės nenumatysime", - dar kartą pabrėžė K. Prunskienė.
Kvotų skirstymas ir išmokos
Išmokas už kvotinį pieną jau gavo 96,2 tūkst. žmonių, jie sulaukė 50,44 mln. litų. Didžioji dalis iš jų - smulkieji gamintojai, pristatę iki 5 tonų pieno. 52,2 tūkst. tokių žmonių išmokėta 6,2 mln. litų. Daugiau kaip 1 000 tonų pieno pristatė ir iš viso 6,9 mln. litų išmokų sulaukė 71 pareiškėjas.
2005-2006 kvotos metais nacionaliniame rezerve buvo 82 tūkst. tonų pardavimo perdirbti kvotos ir 57 tūkst. tonų pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos. Šiuo metu peržiūrimos kvotos tų gamintojų, kurie 2004-2005 kvotos metams buvo gavę kvotas iš nacionalinio rezervo, tačiau ne visai jas įvykdė. Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio teigimu, nepanaudotas kiekis, dėl kurio nepateikta jokių paaiškinimų, bus paimamas į nacionalinį rezervą nuo balandžio 1 dienos.
Kvotos rezervą taip pat didina ūkininkai, nusprendę pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos. 2005 metais pagal Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonę gauta 7,5 tūkst. paraiškų (2004-aisiais 6,5 tūkst.). Jų turėta kvota
- 51 tūkst. tonų -jau rezervuota ir nuo balandžio 1 dienos pateks į nacionalinį rezervą. Taip pat bus paimtos kvotos iš gamintojų, kurie 2005-2006 metais gavo kvotas iš nacionalinio rezervo, tačiau jų neišnaudojo.
Žemės ūkio ministrė K. Prunskienė yra dabartiniam laikotarpiui nustačiusi nedalijamą rezervą - pardavimo perdirbti 51,2 tūkst. tonų ir pardavimo tiesiogiai vartoti -47,7 tūkst. tonų. Iš nedalijamo rezervo 55,5 tūkst. tonų buvo panaudota smulkiųjų pieno gamintojų, laikančių 1-6 karves, kvotų viršijimui praėjusiais kvotos metais padengti. Likęs nedalijamas rezervas paliktas nacionalinės pardavimo perdirbti kvotos ir nacionalinės pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos viršijimui padengti šalies mastu (jei prireiktų).
Šiemet ketinama iki galo suformuoti tikrąjį nedalijamą rezervą - 3 proc. nuo nacionalinės pardavimo perdirbti ir pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos. Tai sudaro 45 tūkst. tonų pardavimo perdirbti ir 5 tūkst. tonų pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos. Šiais kvotos metais nedalijamo rezervo yra likę 38 tūkst. tonų.
Besiplečiantys pieno gamintojai aktyviai prašo naujų ar papildomų kvotų - 2005-ųjų balandį gauta 6,1 tūkst. paraiškų padidinti turimas kvotas ar suteikti naujas. Prašyta net 203 tūkst. tonų kvotų, nors buvo galima paskirstyti 40 tūkst. tonų. Šis kiekis paskirstytas 3,6 tūkst. gamintojų.
Ministrė K. Prunskienė pažymi, kad šiais metais pieno gamyba jau gali priartėti prie "kvotos lubų", todėl labai svarbu ieškoti būdų efektyviai perskirstyti kvotą. Nustatyta, kad per kvotos metus panaudojus mažiau nei 80 proc. turimos pieno pardavimo perdirbti ar pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos nepanaudota kvota paimama į nacionalinį rezervą. Tiesa, gamintojas galės iki kvotos metų kovo 31 dienos pateikti Savivaldybei laisvos formos paraišką, kurioje būtų pateikti pieno ūkio plėtros įrodymai. Pagal paraiškoje pateiktus duomenis bus spendžiama, ar nepanaudota kvota ar jos dalis būtų nepaimama iš viso arba paimama į specialųjį rezervą saugoti. Specialiajame rezerve kvota būtų saugoma dvejus kvotos metus arba iki vienerių metų po investicinio projekto įgyvendinimo. Šiuo laikotarpiu gamintojas galės teikti prašymą grąžinti kvotą, tačiau reikės pateikti ir įrodymus, kad ji tikrai reikalinga.
Artimiausiu metu planuojama sukurti darbo grupę, kuri rengs avansinio "virškvotinio mokesčio" atskaičiavimo už viršytą kvotą ir kvotų pardavimo nuo 2007 metų tvarkas.
Kokie reikalavimai kvotai iš nacionalinio rezervo gauti?
* Įsipareigoti 10 tonų kvotos (įskaičiuojant ir turimą kvotą) turėti arba nuomos (panaudos) sutarčių pagrindu valdyti ne mažiau kaip 1 hektarą žemės, taip pat per 4 mėnesius nuo iš rezervo gautos kvotos turėti melžiamų karvių.
* Jei gamintojas, gavęs papildomą ar naują kvotą, dalyvauja Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonėje, jis negali gauti paramos, numatytos šios priemonėje už gautą iš rezervo kvotos dalį.
* Gamintojas, kuris perima ūkį pagal Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonę, kvotai einamiesiems kvotos metams gauti per 3 mėnesius nuo perėmėjo patvirtinimo dienos pateikia paraišką Savivaldybei.
* Paraiškoje prašomos kvotos dydis turi būti ne didesnis kaip ūkio perleidėjo grąžintos į rezervą kvotos dydis.
* Jei perleidėjas buvo smulkaus pieno ūkio savininkas ir gavęs kvotą iš rezervo, tuomet ši dalis pasilieka rezerve.
* Skirstant kvotas iš nacionalinio rezervo, nesilaikoma teritorinio principo, skirstoma tik pagal prioritetinius balus.
* Gamintojas gali prašyti iš rezervo ne mažiau kaip 1,5 tonos papildomos ar naujos kvotos.
Prioritetinius balus, skirstant kvotas iš rezervo, turėtų gauti:
* gamintojai, teikę paraiškas kvotai iš rezervo gauti, bet negavę kvotos arba gavę mažiau nei pusę prašyto dydžio ankstesnių dalijimų iš rezervo metu - 30 balų;
* gamintojai, investavę į ūkio kūrimą ir modernizavimą bei galintys įrodyti, kad jie dalyvavo, dalyvauja valstybės remiamose pieno ūkių investicijų paramos programose (SAPARD, KPP, Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumentas) - 30 balų;
* gamintojai, priskiriami jaunųjų ūkininkų (iki 40 metų amžiaus) kategorijai -10 balų;
* gamintojai, ūkininkaujantys mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse - 10 balų;
* gamintojai, gaminantys ar numatantys gaminti ekologinę pieno produkciją (ekologinis arba pereinamojo laikotarpio ūkis) ir / arba turintys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą pažymėjimą, suteikiantį teisę ūkiui pieną žymėti sveikumo ženklu -10 balų;
* gamintojai - pieno gamybos, supirkimo ar paslaugų, susijusių su pieno sektoriumi, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariai (narystė ne trumpesnė kaip vieneri metai) - 10 balų. |
