| Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos pareigūnų delegacija, kuri aiškinosi, kaip mūsų šalis baigia naudoti kaimo plėtrai numatytas SAPARD programos lėšas. Dabar Lietuvos kaimui bus teikiama daug didesnė finansinė parama nei išmokos pagal SAPARD programą. Didžiąją dalį ES paramos Lietuvos kaimui administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Ar ES parama pasiekia šalies ūkininkus? Apie tai - "Lietuvos ryto" pokalbis su Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovu Sauliumi Silicku.
* * *
- ES parama Lietuvos kaimui gerokai didės. Ar mūsų šalis sugebės pasiimti ir efektyviai panaudoti visus šiuos pinigus?
- Lietuva išlaikė pirmąjį egzaminą. SAPARD paramos skirstymo ataskaitoje mūsų šalis vertinama teigiamai. Tai lėšos, kurias Briuselis skyrė pasirengti narystei ES. Dabar Lietuva jau gauna paramą kaip visateisė ES narė. Tai - tiesioginės išmokos, kompensacijos, struktūrinės paramos lėšos. Per metus mūsų agentūrai pateikiama apie pusę milijono paraiškų paramai gauti. Kasmet išmokame apie 1,5 mlrd. litų paramos.
Pagal paraiškų gausą skaičiuojant 1000 gyventojų Lietuva tiesiog neturi sau lygių ES. Mat mūsų šalyje dar daug smulkių ūkių. Reikia pasakyti, jog ši aplinkybė labai apsunkina ES paramos administravimą.
- Tuo pat metu kaimo žmonės skundžiasi, kad ES paramą sunku gauti ir reikia įveikti daugybę biurokratinių pinklių. Gal Briuselyje dirba per daug biurokratų?
- ES šalys donorės turi teisę reikalauti, kad jų pinigai būtų naudojami efektyviai ir skaidriai. Tai įmanoma tik laikantis nustatytų taisyklių. O jų iš tiesų labai daug. ES paramos kaimui skirstymą reglamentuoja apie 800 teisės aktų, kurių tekstai sudaro maždaug 8 tūkstančius puslapių.
- Ar nebūtų įmanoma supaprastinti procedūrų?
- Iš tiesų taisyklės griežtos. Be to, kartais galima įvairiai jas aiškinti. Dėl to kyla ir ginčų. Mūsų agentūrai tenka derinti skirtingus interesus. Viena vertus, ūkininkai nori gauti pinigų kuo greičiau ir kuo paprastesniu būdu. Tai savaime suprantamas ir teisėtas noras. Kita vertus, mūsų veiklą kontroliuojančios ES ir Lietuvos institucijos siekia, kad pinigai būtų skiriami griežtai laikantis reglamento ir paramos skyrimo nuostatų.
- Ar tai reiškia, kad agentūra privalo tiksliai laikytis kiekvienos Briuselio nustatytos taisyklės ir patys nieko negalite keisti?
- Ne, kai kuriais atvejais ir patys galime spręsti, kaip traktuoti vieną ar kitą teisės aktą.
Galime keisti mūsų agentūros darbo tvarką. Todėl ir pradėjome rengti vadinamąsias apskritojo stalo diskusijas, kuriose dalyvauja žemės ūkio plėtra ir kaimo gyvenimo reikalais suinteresuotos organizacijos. Tai mums padeda sužinoti, kokios problemos kelia nerimą paramos gavėjams. Išgirstame, kad vienas ar kitas reikalavimas per griežtas, kad viena ar kita procedūra nėra logiška.
- Tačiau ką jūs galite pakeisti, jei tai sugalvota Briuselyje? Nebent paguosti?
- Nesame tokie bejėgiai. Tarkime, supaprastiname paraiškų formas. Beje, žmonės skundžiasi ne tiek tuo, kad ilgai trunka paramos gavimo procedūros. Dažniau išgirstame tokią nuomonę: "Mums ne taip svarbu, kaip ilgai jūs vertinate paraiškas. Kur kas blogiau yra tai, kad mes konkrečiai nežinome, kaip ilgai teks laukti atsakymo". Todėl agentūra nustatė paraiškų vertinimo terminus. Dabar paramos prašytojas jau žino, per kiek laiko bus įvertinta jo pateikta paraiška. Mūsų apklausos rodo, kad apie 60 procentų paraiškų teikėjų beveik nesusidūrė su biurokratizmu agentūroje. Vadinasi, einame teisinga kryptimi.
- Bet ar galite pasiginčyti su Briuselio pareigūnais ir įtikinti juos, kad vertėtų iš viso atsisakyti vieno ar kito reikalavimo?
- Vyksta diskusijos ir su Europos Komisija. Kai reikia, nevengiame ginčų. Taip kuriama nauja ES paramos administravimo praktika.
- Žinome, kokie korupcijos mastai Lietuvoje. Sakoma, kad 10 ar net 20 proc. ES paramos tenka atiduoti skirstytojams. Ar kaimo žmonės dažnai skundžiasi, kad norint gauti paramą tenka ja dalytis?
- Įkūrėme rizikų vertinimo ir valdymo skyrių, kuris įvertina paraiškų riziką ir atsako, kad paramos gavėjai ją naudotų pagal paskirtį. Tikriname, ar pareiškėjas nebuvo teistas, ar nebuvo įsipainiojęs į kokias nors neaiškias istorijas.
- Taip galite apsisaugoti tik nuo nepatikimų klientų. O kaip apsaugote patikimus klientus, tikrus ūkininkus, nuo galimų nesąžiningų jūsų darbuotojų veiksmų?
- Neapsimesiu, kad tokie dalykai nėra įmanomi. Bet įvertiname ne tik paramos prašytojų patikimumą. Domimės ir mūsų vidaus rizika - kontroliuojame, ar kvalifikuotai vertinami projektai, tikriname priimtus sprendimus. Praėjusių metų pabaigoje įdiegėme nemokamą pasitikėjimo telefono liniją. Ja gali bet kas paskambinti bei pranešti ir apie apgaulingus paramos naudojimo atvejus, ir apie nesąžiningą agentūros darbuotojų elgesį. Tokie pranešimai fiksuojami kompiuterio atmintyje, jų neįmanoma ištrinti. Informacija analizuojama, tikrinama, daromos išvados.
- Ar sulaukėte pranešimų, paskatinusių vienam kitam darbuotojui parodyti ir agentūros duris?
- Pasitikėjimo telefono linija veikia tik tris mėnesius, bet jau yra atvejų, kuriuos atidžiai tiriame.
Iš darbo dar niekas neatleistas. Beje, dažniausiai žmonės piktinasi, kad paramos gavėjai neteisėtai valdo kokį nors žemės plotą, prašo kompensacijų daugiau nei priklausytų. Siunčiame tikrintojus.
Paaiškėjo, kad apie pusę skambinusiųjų mums skundžia visiškai nepagrįstai.
- Vadinasi, suveikia lietuviškas pavydas savo kaimynui?
- Nesiaiškiname, ar skambina kaimynai. Nė nežinome, kas skambina. Iš viso susidaro įspūdis, kad žmonėms labiausiai trūksta informacijos. Todėl jau pusę metų vykdome informavimo kampaniją. Tai padeda - paraiškų daugėja, o klaidų jose mažėja. Dabar mes kuriame programinę įrangą, leisiančią paraiškų teikėjams, atlikus nesudėtingą tapatybės nustatymo procedūrą, internetu sužinoti, kaip administruojama jo paraiška, kokios jam apskaičiuotos išmokos.
- Daugėjant paraiškų tikriausiai didėja ir agentūroje dirbančių biurokratų skaičius?
- Kai įstaiga plečiama, gali kilti pavojus, kad daugės ir popierizmo. Auditoriai norėtų, kad būtų daugiau tikrintojų, o paramos gavėjai - kad juos kuo mažiau tikrintų. Stengiamės išlaikyti pusiausvyrą tarp šių norų. Tobuliname darbą, bet nedidiname biurokratijos. Dabar mūsų agentūroje dirba per 700 darbuotojų. Vienam darbuotojui tenkantis paraiškų skaičius - vienas didžiausių ES.
Iš kiekvieno paramos euro Lietuva administravimui išleidžia maždaug 3-4 centus. Tai - taip pat vienas geriausių rodiklių ES.
- Euroskeptikai, nors jų šalyje ir buvo labai nedaug, bandė gąsdinti kaimo žmones, kad Lietuvai įstojus į ES jų gyvenimas taps tik sunkesnis. Jūsų nuomone, ar gyvenimas kaime pablogėjo, ar, priešingai, ES pinigai veikia raminamai?
- Per ketverius pasirengimo narystei ES metus mums buvo pateikta apie tūkstantį paraiškų finansuoti investicinius projektus kaime. Įstojus į ES, vien per pirmuosius metus sulaukėme dviejų tūkstančių paraiškų. Kaimo žmonės jau daug geriau suvokia, kokios naudos galima sulaukti iš ES fondų, ir žino, kaip jos siekti. Atmetama tik labai maža dalis projektų - vos 5-7 procentai.
- Šiuolaikinis ūkis neatsiejamas nuo žinių visuomenės. Ar ES pinigai nenukeliauja vien greitai senstančiai technikai ir technologijoms pirkti?
- Už ES pinigus perkama ne tik traktoriai ar sėjamosios. Perkama ir programinė įranga. Beje, modernūs traktoriai yra su kompiuteriais, leidžiančiais apskaičiuoti, kiek užsėjamam plotui tikslinga naudoti sėklų ar trąšų. Reikia mokėti dirbti šia įranga, todėl kaimo žmonės noriai mokosi. ES pinigais finansuojamos ir žemdirbių mokymo programos. Pamažu keičiasi ir pats kaimo žmonių mąstymas. Pastebėjome, kad kasmet ūkininkų klausimai mūsų agentūros darbuotojams tampa vis konkretesni. Žmonės ėmė daug geriau išmanyti finansinius reikalus, žino, kaip siekti savo tikslų.
Tad žinių visuomenės pamatai kuriami ir kaime. |
