| Laukiama iš Briuselio operatyvaus sprendimo
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė apsilankė Panevėžio apskrityje, kur susipažino su gamtos stichijos padariniais, susitiko su ūkininkais bei apskrities vadovais. Kitą dieną apie išvadas informavo ministrą pirmininką Algirdą Brazauską ir finansų ministrą Zigmantą Balčytį. Išanalizavus situaciją, buvo nutarta kreiptis į Europos Sąjungos institucijas dėl galimybių kompensuoti žemdirbių nuostolius.
Nors dauguma ES komisijos vadovų atostogauja, specialusis žemės ūkio atašė Briuselyje ministrės pavedimu komisijos specialistams aiškina būtinybę skirti valstybės paramą pajamas dėl pasėlių sunaikinimo praradusiems žemdirbiams.
Žemės ūkio ministerija turi informacijos, kad kompensacija ūkininkams galės būti skiriama lokaliems rajonams, laikantis ES valstybių paramos gairių 11.3 punkto reikalavimų, t.y. kad kompensacija gali būti skiriama tik tiems ūkininkams, kurie tikrai patyrė nuostolių dėl viesulo ar krušos ir tik toje teritorijoje, kurioje tas reiškinys įvyko.
Ministrė Kazimiera Prunskienė taip pat tikisi, kad Briuselio institucijos operatyviai reaguos į Lietuvos žemdirbių problemas ir neabejoja, kad formaliosios biurokratinės procedūros dėl galutinio sprendimo patvirtinimo netruks ilgai ir nuo gamtos stichijos nukentėjusiems žemdirbiams nustatyta tvarka bus išmokėtos kompensacijos iš Lietuvos vyriausybės nustatytų lėšų šaltinių.
Ieškota būdų padėti grūdų augintojams
Žemės ūkio ministerijoje darbo grupės nariai iš Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos aptarė 2005 metų grūdų derliaus nuėmimo ir supirkimo eigą, padėtį vidaus ir aplinkinėse rinkose bei kitus aktualius grūdų sektoriaus klausimus. Susitikime taip pat dalyvavo grūdų perdirbėjų ir supirkėjų atstovai.
Darbo grupės veiklos koordinatorius, Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija jau iš anksto ruošiasi operatyviai spręsti šiųmečio derliaus nuėmimo problemas.
Dėl nepalankių oro sąlygų susidariusi situacija Lietuvos žemės ūkyje aptarta Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje, jei prireiks, kylančioms problemoms spręsti bus kviečiami Krizių valdymo centro prie Krašto apsaugos ministerijos specialistai. Pasak žemės ūkio viceministro Jono Kondroto, Žemės ūkio ministerija jaučia žemdirbių pečius užgulusią naštą dėl nepalankių oro sąlygų ir visomis išgalėmis sieks ją palengvinti.
Svarstant grūdinių kultūrų nuėmimo eigą Panevėžio rajone, kuris laikomas vienu stipriausių, bet labiausiai nuo smarkios krušos ir liūčių nukentėjusių rajonų Lietuvoje, informuota, kad, preliminariais skaičiavimais, padaryti nuostoliai siekia 976 tūkst. litų, pasėliai visiškai sunaikinti 30-40 proc. (45 į ha) plote.
Šiemet laukta, kad kviečių derlingumas sieks 5-6 t/ha, tačiau jis gali sumažėti iki 2-3 t/ha.
Blogesnės kokybės ir patys grūdai. Nemažai ūkininkų javus pradėjo kulti tik šiomis dienomis, daugiausia problemų kyla neturintiems nuosavos technikos, todėl derliaus nuėmimas gali užsitęsti.
Panevėžio rajone deklaruota 101,5 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, iš jų grūdinių kultūrų - 48 tūkst. ha, kviečių -17,3 tūkst. ha, miežių - 20,9 tūkst. ha, rapsų - 8,3 tūkst. ha.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkės Genutės Staliūnienės, situacija grūdų sektoriuje panaši visur. Didžiausią nerimą-žemdirbiams kelia kreditų grąžinimas, nes dėl prastos grūdų kokybės nebus gauta planuotų pajamų.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis siūlė patikslinti Lietuvos Vyriausybės nutarimu patvirtintus Ekstremalių įvykių kriterijus, pagal kritulių kiekį ir trukmę smarkų lietų siekiant priskirti stichiniams meteorologiniams reiškiniams.
Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas, darbo grupės pirmininkas Petras Zablockis akcentavo, kad žemės ūkio veiklos subjektai turėtų didesnį dėmesį skirti pasėlių draudimui.
Pavyzdžiui, Lenkijoje draudžiami visi pasėliai, o mūsų šalyje draudžiamos tik rizikingos kultūros -rapsai, kmynai ir linai.
Aptariant nuo lapkričio 1 d. prasidėsiantį intervencinį grūdų pirkimą, buvo informuota, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros sutartys intervencinių sandėlių funkcijoms vykdyti jau pasirašytos su 12 įmonių, dar su trimis įmonėmis jos bus pasirašytos artimiausiu metu. Agentūra pasiruošusi išnagrinėti visus pageidaujančiųjų vykdyti intervencinio sandėlio funkcijas - ir įmonių, ir ūkininkų - siūlymus. Informaciją apie atrinktus intervencinius sandėlius bus skelbiama Agentūros interneto tinklapyje ir žiniasklaidoje.
Kalbant maistinių grūdų supirkimo problemų klausimais Grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentė Dalia Stasiūnienė patikino, kad Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos nariai neabejingi žemdirbių problemoms ir, nepaisant energetinių išteklių brangimo, nežada didinti grūdų džiovinimo įkainių. Be to, asociacijos narių lėšomis vykdoma mikotoksinų grūduose stebėsena, siekiant įvertinti rizikingiausius rajonus.
Remiantis atliktais tyrimais konstatuota, kad siūlomų pirkti grūdų kokybė grūdų perdirbimo įmonėse skirtinga.
Pavyzdžiui, AB "Marijampolės grūdai" iš supirktų 40001 kviečių pusė atitinka maistinių kviečių kokybės parametrus.
Posėdžio dalyviai, įmonių, superkančių grūdus, atstovai patikino, kad į žemdirbių problemas reaguojama jautriai. Kiekviena įmonė savarankiškai nusprendžia, kaip padėti žemdirbiams, kokias nuolaidas taikyti superkant grūdus. Viena bendrovė priėmė sprendimą priimti didesnio daigumo grūdus, kita - sumažinti džiovinimo įkainius, trečia planuoja pirkti net labai sudygusius grūdus (daugiau kaip 15 proc), nes vėliau juos panaudos biodegalams gaminti.
Visi kalbėjusieji posėdžio metu konstatavo, kad Lietuvos standartų, nustatančių grūdų kokybės reikalavimus, keisti netikslinga, kadangi perkamų grūdų kokybės parametrai yra sutarties objektas. Galimybė pirkti vienokios ar kitokios kokybės grūdus tiesiogiai siejama su galimybe juos realizuoti.
Susirinkusieji buvo informuoti, kad Žemės ūkio ministerija konsultuojasi su ES Komisija dėl tiesioginių išmokų Lietuvai mokėjimo pagreitinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija ieško finansinių galimybių nors iš dalies kompensuoti žemdirbių patirtus nuostolius.
Aptartos pasėlių draudimo perspektyvos
Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės iniciatyva Žemės ūkio ministerijoje įvyko susitikimas su draudimo įmonių, valstybės institucijų, žemdirbių savivaldos organizacijų, asociacijų atstovais. Susitikimo metu aptartos žemės ūkio augalų pasėlių ir derliaus draudimo perspektyvos.
Pasak žemės ūkio ministrės, žemės ūkio gamyba yra veiklos sritis, kur nuolat juntama rizikos veiksnių įtaka. Šiemetiniai nuostoliai, kuriuos patiria žemdirbiai, yra tikrai dideli ir kelia grėsmę ūkio subjektų gyvybingumui.
Deja, Lietuvoje pasėlių draudimas nėra įgavęs platesnio masto, nepanaudojamos ir draudimo kompensacijoms skirtos lėšos.
Ministrė susitikimo dalyvius informavo, kad ES leido padidinti iš valstybės lėšų kompensuojamą draudimo įmokų dalį nuo 40 iki 50 procentų. Šitaip draudimas atpinga ir tampa lengviau prieinamas didesnei daliai žemdirbių. Išmoka, įvykus stichinei nelaimei, neturės viršyti 100 proc. prarastų pajamų.
Draudimo įmonės UAB DK "PZU Lietuva", kuri vienintelė Lietuvoje šiuo metu užsiima pasėlių draudimu, Agro draudimo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Zibolius pabrėžė, kad per 2000- 2005 metus situacija, draudžiant pasėlius, beveik nepasikeitė. Daugiausia draudžiasi pavieniai ūkininkai ir bendrovės. Kasmet apdraudžiama 7-10 tūkst. ha pasėlių. Per 5 metus sudaryta 1000 draudimo sutarčių, gauta 3,5 mln. įmokų.
Lietuvos žemdirbiai labiausiai rūpinasi vasariniais ir žieminiais rapsais, palyginti nedaug apdraudžiama sodų, uogynų, linų.
Įmonė draudžia nuo penkių rizikos veiksnių: neigiamų žiemojimo pasekmių, krušos, audros, liūties pavasarinių šalnų. Papildomai susitarus galima drausti ir nuo kitų rizikos veiksnių. Tačiau pasėlių draudimo nuostoliai viršija įmokas, todėl ši veikla įmonei nuostolinga.
AB "Lietuvos draudimas" pasėlius pradėjo drausti dar 1999 m., bet patyrus didelių nuostolių, šios draudimo rūšies 2000 m. buvo atsisakyta.
Susitikimo metu žemdirbiškų organizacijų ir asociacijų atstovai buvo nepatenkinti per didelėmis draudimo įmokomis, nevienodais draudiminių įvykių kriterijais, sudėtinga išmokų gavimo procedūra, nepakankamu žemdirbių informavimu apie pasėlių draudimo galimybes.
Diskutuojant dėl privalomo pasėlių draudimo galimybių buvo pabrėžta, kad viena draudimo kompanija nepajėgi apsaugoti visų žemdirbių. "Padaugėjus draudėjų skaičiui, sumažėtų ir draudikams tenkanti rizika, taip pat ir įmokos dydis, todėl mums būtinas aktyvus dialogas su draudimo kompanijomis ir ūkio subjektais", - sakė žemės ūkio ministrė K.Prunskienė. Žemdirbių savivaldos organizacijos ir asociacijos, rajonų žemės ūkio skyriai privalomo draudimo galimybes pažadėjo aptarti su pačiais žemdirbiais.
Žemės ūkio ministrė pasiūlė apsvarstyti ir naują rizikos sumažinimo priemonę - savitarpio pagalbos fondų kūrimą, kai patys žemės ūkio produkcijos gamintojai kooperuojasi ir suformuoja savo lėšomis privatų fondą, numato jo naudojimo taisykles. Fondo įsteigimas galėtų būti remiamas ir valstybės lėšomis.
Neseniai ES šalių žemės ūkio ministrai, svarstydami 2007-2013 m. finansinę perspektyvą, diskutavo, kaip sumažinti įvairių krizių riziką žemės ūkyje. Jie siūlė keletą išeičių - 1 proc. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų skirti draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti bei prisidėti prie to, kad šalyse būtų steigiami būtent tokie savitarpio pagalbos fondai.
Draudimo įmonių, valstybės institucijų, žemdirbių savivaldos organizacijų ir asociacijų atstovai dar kartą pasėlių draudimo perspektyvų aptarti susitiks rugsėjo pradžioje.
O šiandienos susitikimo metu sumodeliuoti ir rugsėjo pradžioje dar kartą aptarti bei sukonkretinti pasėlių draudimo masto didinimo ir rizikos mažinimo būdai, galima valstybės parama, artimiausiu metu bus aptarta Vyriausybės Strateginio planavimo komitete", - informavo žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.
Lietuvoje lankosi Leningrado srities delegacija
Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų pareigūnai, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas, Lietuvos komercijos atašė Rusijos Federacijoje, Sankt Peterburgo mieste Rimantas Šegžda bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai susitiko su Rusijos Federacijos Leningrado srities vicegubernatoriaus Jurijaus Golochvastovo vadovaujama delegacija.
Leningrado srityje gyvena beveik 1,7 mln. gyventojų, iš jų kaime - 560 tūkst. Žemės fondas srityje siekia 8390,8 tūkst. ha, žemės ūkio gamybai naudojama 822,5 tūkst. ha. 1995-1997 metais, perėjimo į rinkos ekonomiką laikotarpiu, žemės ūkio gamybos apimtys labai sumažėjo, tačiau nuo 1997 metų padėtis pradėjo stabilizuotis.
Šiuo metu Leningrado srityje sėkmingai plėtojama paukštininkystė, modernizuojamas daržininkystės sektorius, o štai gyvulininkystė, o ypač kiaulininkystė, po ekonominio nuosmukio atsigauna sunkiai. Pavyzdžiui, Lietuvoje auginama 1 mln. kiaulių, o Leningrado srityje - tik 30 000.
Susitikimo Žemės ūkio ministerijoje metu svečiai domėjosi ES ir valstybės teikiamos paramos žemės ūkiui sistema, pieno ir mėsos gamybos situacija, žemės ūkio paskolų ir lengvatinių kreditų teikimu, žemės konsolidacija, jaunųjų ūkininkų rėmimu, veterinarijos klausimais, alternatyviais verslais bei kitais žemės ūkio ir maisto perdirbimo sektoriaus klausimais.
"Tikimės, kad šis vizitas suaktyvins mūsų šalių bendradarbiavimą ir sudarys puikias prielaidas aktyviau plėtotis ryšiams prekybos, gyvulininkystės, veterinarijos srityse", -sakė Žemės ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Radzevičius. |
