| Šiandieniniame Lietuvos žemės ūkyje matome du kraštutinumus: saujelę stambių ir tūkstančius smulkių, vos galus iš savo natūrinių ūkių suduriančių ūkininkų. Kitaip tariant - galvą ir uodegą. Jas jungiančio žemės ūkio kūno (stuburo) - vidutinių ūkių - ieškoti nėra prasmės. Nei kairiesiems, nei dešiniesiems viešpataujant Seime, jo Kaimo reikalų komitete, Vyriausybėje ir Žemės ūkio ministerijoje vykdoma žemės ūkio politika ir strategija tokių ūkių susiformavimui nei sąlygų sudarė, nei draudė. Skirtingai nuo ES senbuvių, kur susikooperavę vidutiniai ūkiai dominuoja ir yra pagrindiniai žemės ūkio produktų gamintojai, Lietuvoje vidutinių žemės ūkių rasime vos vieną kitą. Tokia pat padėtis yra ir chemizuotuose, ir ekologiniuose ūkiuose.
Neaiški žemės ūkio politika
Nuo 1997 m. sertifikuotiems ekologiniams ūkiams pradėjus teikti valstybės, o vėliau - ir ES paramą, susidomėjimas ekologišku ūkininkavimu Lietuvoje kasmet auga apie 60 proc. Pernai 2055 šalies ūkininkai siekė gauti ES paramą ir teikė prašymus sertifikuoti jų ūkius. Sertifikuota 1811. Pagal Vyriausybės sudarytą žemės ūkio strategijos planą numatoma, kad 2010 metais bendras ekologinių ūkių plotas sieks 15 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o ekologiški produktai sudarys 7 proc. visų žemės ūkio produktų. Tačiau: "Labai negerai, kad niekas negalvoja apie tai, kas bus ateityje. Dar nežinome, kokia bus ES žemės ūkio politika po 2013 m. Gal tada rėmimo iš viso neliks.
Iki to laiko ekologiniai ūkiai turėtų būti susiformavę, įsitvirtinę, sukūrę pagrindą. To nedaroma", - į seminarus, konferencijas ir kitokius pasitarimus susirinkusiųjų dėmesį atkreipia juose dažnai dalyvaujantis Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) garbės pirmininkas prof. Antanas Stancevičius.
Smulkieji ūkininkai ignoruojami
Išauginti ekologiškas bulves, morkas, kitas daržoves, vaisius, uogas, net mėsą ir pieną moka ir sugeba daug kas, tačiau pelningai realizuoti savo produktus, rasti pirkėjus, įsitvirtinti rinkoje, turėti nuolatinius vartotojus retai kam pavyksta. Stambus, nuolat galintis tiekti didelius kiekius ekologiškų produktų ūkininkas su perdirbėjais bei prekybininkais nors ir sunkiai, bet susitarti gali, su juo kalbamasi, o su smulkiaisiais ūkininkais, galinčiais tiekti tik nedidelius vaisių ar daržovių kiekius, jokios derybos nevyksta arba sutinkama pirkti už simbolinę, kelis kartus už produktų savikainą mažesnę kainą.
Tačiau nebe tie laikai, kad kaimo žmogų būtų galima kvailiu laikyti. Jis ir mokslų krimtęs, ir radiją, televizorių turi, laikraščių paskaito, į seminarus kartais nuvažiuoja. Supranta, kad produktų savikainą jis gali sumažinti tik taikydamas naujas technologijas ir naudodamas našesnę techniką. Jai įsigyti smulkusis ūkininkas eina prašyti paramos ar paskolos. Lėšų išpešti nepavyksta. Kas, kad norai, svajonės ir planai labai gražūs, kilnūs ir patriotiški - maitinti tautą sveiku maistu. "Man pasisekė: Žemės ūkio ministerijoje nepatingėjo ir tiesiai šviesiai paaiškino - vienas tu negausi nieko, kurk kooperatyvą, tada žiūrėsim", - prisimena Molėtų r. Alantos seniūnijoje ūkininkaujantis Stanislovas Grajauskas. Kartu su žmona Elena ir Lazdijų r. ūkininkais Rasa ir Edmundu Samauskais dar 1993 m. jis gavo vieną iš pirmųjų Lietuvoje ekologinių ūkių pažymėjimą. Paklausius išmintingo patarimo, trys entuziastai paruošė įstatus ir 1995 m. birželio 7 d. buvo įregistruotas ekologinių ūkių kooperatyvas "Padegsnys". Pagrindine veikla pasirinktas kooperatyvo narių produkcijos prekinis paruošimas, jos pakavimas ir ekologiškos žemės ūkio produkcijos realizavimas. Kooperacijos naudą pirmieji jo nariai pajuto greitai. Gavę anksčiau beviltiškai siektą paskolą, įsigijo kultivatorių, grėblį-vartytuvą, šienapjovę, kitų padargų. Paskolą nesunkiai grąžino per dvejus metus. Veiklos vystymui paramą suteikė Paramos žemės ūkiui fondas, Žemės ūkio kooperacijos plėtojimo programa, Kooperacijos plėtros tikslinio finansavimo programa, Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa. Per dešimt metų vienam kooperatyvo nariui (jų skaičius išaugo iki 38) teko po 4,5 tūkst. Lt paramos. Kooperatyvo turtas šiandien vertinamas daugiau kaip 205 tūkst. Lt: sandėliai, džiovyklos, raugykla, fasavimo ir pakavimo linija, transporto priemonės. Kooperatyvas galėjo būti turtingesnis, tačiau kaip daugelyje kitų, taip ir jame aktyviai veikia "gudručių virusas": kooperatyvo nariai pirmąsias uogas, vaisius, daržoves, kol jų kainos būna didžiausios, parduoda ten, kur daugiausiai už juos moka, o kainoms kritus - primena kooperatyvui, kad pagal sutartį jis turi realizuoti jų produkciją... "Kooperatyvo nariams nuolat primename, kad ir jie privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus su kooperatyvu, kad tokiu elgesiu silpnina kooperatyvo pasiekimus ir iškovotas pozicijas rinkoje, bet istorija nuolat kartojasi", - iškalbingai atsiduso kooperatyvo valdybos pirmininkas Julius Grajauskas.
Ekologiški produktai... internetu
"Kooperatyvas "Padegsnys" ne kolūkis: esame visiškai laisvi spręsti, ko norime. Dirbame pagal Šveicarijoje paplitusį žemės ūkio kooperacijos modelį, kad kiekvienam kooperatyvo nariui būtų gera ir naudinga. Mes net nenurodome, kam ir ką sodinti. Juk neliepsi kuriam nors auginti salierus, šparagus, artišokus ar dar kažką Lietuvoje tik populiarėjantį, jei jis jų net akyse nėra matęs. Suėję pasikalbame, kas turi didžiausią paklausą ir kiekvienas pats sprendžia, ką jis sodins. Panašiai yra ir su produkcijos realizavimu. Kooperatyvas yra sudaręs sutartį ir ekologiškus produktus tiekia didžiausiam šalyje prekybos tinklui. Bandome prikalbinti ir kulinarinio paveldo prekybos įmonių savininkus ir valdytojus, prekiaujame mugėse, turguose. Populiari ir toliau plinta prekyba "iš kiemo į kiemą", kai iš ūkininko ekologiškus produktus perka nuolatiniai jo klientai ir iš pastarųjų adresą sužinoję nauji pirkėjai", - pasakojo ekologinės žemdirbystės ne tik Molėtų rajone, bet ir Lietuvoje pradininkė bei puoselėtoja, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos narė, Molėtų r. ekologinių ūkių bendruomenės "Gojelis" įkūrėja ir jos tarybos pirmininkė, ūkininkė Elena Grajauskienė. "Anksčiau daržoves veždavome pakuoti į "Daržovių centrą". Dabar jas fasuojame įsigytu ispanišku įrenginiu. Ant pakuočių prisegama firminė juostelė su informacija apie produkto kilmę, "Gajos" ir "Ekoagros" ženklais. Kad plačiau ir stipriau įsitvirtintume rinkoje, pradėjome diegti ekologiškų produktų prekybą internetu. Kiekvienas, apsilankęs kaimo bendruomenės arba kooperatyvo interneto svetainėje, gali sužinoti, kokie produktai siūlomi, jų kainas, norimus užsisakyti ir nusipirkti. Neišeinant iš namų galima įsigyti 42 pavadinimų ekologiškų produktų: daržovių, uogų, vaisių, vaistažolių, bičių produktų ir kitokių", - pasakojo kooperatyvo narys, ūkininkas Zenonas Lasys.
Planai ateičiai
Kantriai įveikdami ekologiniam ūkininkavimui spendžiamas kliūtis ir vargo kelius, kooperatyvo nariai pajuto pagrindą po kojomis, drąsiau žvelgia į rytojų, kuria planus ateičiai. Kooperatyvas pasirūpina nemokamomis konsultacijomis ekologinio ūkininkavimo klausimais, už savikainą užtikrina nuolatinį išaugintos produkcijos prekinį paruošimą (saugojimą, džiovinimą, fasavimą, pakavimą, transportavimą, derybas) ir pardavimą, padeda apsirūpinti ekologiškomis sėklomis. Dalyvaudamas įvairiuose projektuose, kooperatyvas nesunkiai gali gauti paramą, paskolas, esamas ir numatomas mokesčių lengvatas. Artimiausiu metu planuodamas įsigyti vakuuminę įrangą daržovių prekiniam paruošimui, kooperatyvas galvoja ir apie nuosavų, arčiau vartotojų esančių ekologiškų produktų parduotuvėlių ir perdirbimo įmonėlių steigimą, tačiau supranta, kad tam reikia didelių investicijų ir ekologiškų produktų kiekių. Jų šiandien nėra. Tačiau kas žino, - jei kooperatyvo nariams besivaikant tik jiems, o ne kooperatyvui trumpalaikės naudos,
kooperatyvas nesuklups, gal ir šios mintys bus įgyvendintos.
Viena ranka duoda, kita - atima
Nors šie metai paskelbti kooperacijos metais, ruošiama kooperatyvams palankesnė teisinė bazė, numatoma paramos ir mokesčių lengvatų sistema, tačiau tūkstančiai smulkių ūkininkų neįsiklausė, o gal negirdėjo profesoriaus, ŽŪR garbės pirmininko A. Stancevičiaus pasisakymų apie jų daromas klaidas ir burtis į kooperatyvus neskuba: iš daugiau kaip dviejų šimtų šalyje veikiančių žemės ūkio kooperatyvų šiemet naujų užregistruota tik vienuolika. Gal kiti delsia, nes moka šiek tiek skaičiuoti ir pastebėjo, kaip kalbėdami apie paramą ir lengvatas kooperatyvams valdininkai juos mulkina? Pavyzdžiui, garsiai pabrėžiama, kad skirstant pelną, kooperatyvui taikoma lengvata ir jis moka ne 30, bet 15 proc. pelno mokestį. Būtų galima džiaugtis ir už dovanotus 15 proc. sakyti ačiū, tačiau nespėjus nė išsižioti tie 15 proc. atimami, kai 15 proc. tarifu apmokestinamos kooperatyvo narių pajamos... |
