Lietuvoje pieno ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio sričių. 2009 metais pieno gamyba sudarė 19 proc. visos žemės ūkio produkcijos, pieno produktų eksportas – 13 proc. visos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės.

2009 metais primelžta 1,27 mln. tonų pieno (8 proc. mažiau nei 2008 metais). 2009 m. vidutinis statistinis pieno primilžis iš karvės siekė 4811 kg pieno (padidėjo 0,7 proc. lyginant su 2008 m.). 2008-2009 metų kontroliuojamų karvių produktyvumas pasiekė 6119 kg pieno (padidėjo 3,6 proc.).

2010 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje 95,9 tūkst. ūkių buvo laikoma 356,8 tūkst. karvių. Nors ir ūkių, laikančių karves, ir karvių skaičius, palyginti su 2009 m. rugpjūčio 1 d., sumažėjo atitinkamai 7,9 proc. ir 4,2 proc., pieno gamintojai per 2010 m. sausį – birželį už parduotą pieną gavo 462,8 mln. Lt pajamų ir tai yra 34 proc. daugiau, lyginant su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu (345,3 mln.Lt).

Pieno supirkimo sistema. Žalias pienas iš gamintojų gali būti superkamas tik pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį tarp gamintojo ir supirkėjo. Ši sutartis turi atitikti tipines pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 726.

Pieno pirkimo, sudėties bei kokybės vertinimo ir atsiskaitymo tvarka superkant iš gamintojų žalią pieną nustatyta Pieno supirkimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146, nauja redakcija patvirtinta 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 3D-963. Šį Pieno supirkimo taisyklių redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d., įteisino griežtesnius superkamo pieno kokybės reikalavimus bei sankcijas už šių reikalavimų nesilaikymą. Siekiant pagerinti superkamo pieno kokybę, pagrindinis dėmesys skirtas griežtesnei inhibitorinių medžiagų ir somatinių ląstelių skaičiaus kontrolei.

Pieno supirkimo tvarkos pakeitimai yra diskutuojami ir derinami specialioje nuolatinėje darbo grupėje – Pieno taryboje, sudarytoje  žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 22 d įsakymu Nr. 191, kurią lygiomis dalimis sudaro pieno gamintojų, pieno perdirbimo įmonių ir valstybės institucijų atstovai.

Pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo priemonės

Tiesioginės išmokos už pieną. Iš valstybės biudžeto pieno gamintojams yra mokamos papildomos tiesioginės išmokos. 2009 m. pieno gamintojai gavo maksimaliai Europos Komisijos leistiną išmokos dydį – 87 Lt/t. Iš viso šioms išmokoms buvo skirta 121 mln. Lt. Išmokos buvo mokėtos pagal referencines gamybos apimtis, t. y. už 2006–2007 kvotos metais parduotą pieno kiekį. 2009 m. išmokos buvo mokėtos vadovaujantis 2009 m. birželio 15 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-426 „Dėl atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną mokėjimo 2009 m. taisyklių patvirtinimo“.

Parama pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo krizės. Žemės ūkio ministro 2010 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 patvirtintos Europos Sąjungos išmokų pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo pieno sektoriaus krizės, mokėjimo 2010 metais taisyklės. Išmokos dydis 7,42 Lt už 2008-2009 kvotos metais parduoto pieno toną. Išmokos pieno gamintojams išmokėtos 2010 m. gegužės–birželio mėn. Iš viso 53 255 gamintojams išmokėta 10,6 mln. Lt.

Pieno gamybos kvotos.  Kvotos metai prasideda balandžio 1 d. ir baigiasi kitų metų kovo 31 d. 2010-2011 kvotos metams Lietuvai yra skirta 1 773 888 tonų pieno gamybos kvota, iš jos pardavimo perdirbti kvota sudaro 1 697 476 t (96 proc. nuo bendros kvotos), pardavimo tiesiogiai vartoti – 76 412 t (4 proc. nuo bendros kvotos).

Praėjusiais 2009-2010 kvotos metais Lietuva turėjo 1 756 325 tonų kvotos (tame tarpe pardavimo perdirbti kvota sudarė 1 679 913 t, o pardavimo tiesiogiai vartoti – 76 412 t).

Per 2009–2010 kvotos metus bendroji nacionalinė pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 76,2 proc., o pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos įvykdymas apie 61 proc.

Lietuvoje pieno gamybos kvotos administruojamos vadovaujantis 2003 m. lapkričio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-495  Dėl pieno gamybos kvotų sistemos įdiegimo ir administravimo taisyklių patvirtinimo, nauja taisyklių redakcija patvirtinta 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 3D-184. 

Siekiant paskatinti pieno gamybos kvotų pasiskirstymą tarp gamintojų ir atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pakankamo nacionalinio kvotos rezervo, nuo 2007 m. balandžio 1 d. įteisinta pieno kvotų prekyba bei nuoma.

Pieno kvotos parduodamos ir perkamos elektroniniame aukcione. Centralizuoto kvotų pardavimo tvarką reglamentuoja Pieno gamybos kvotų aukciono organizavimo ir aukciono organizavimo darbų finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-490. Pieno gamybos kvotų prekybos informacinę sistemą įgyvendina, aukciono dalyvių įmokas bei pieno gamintojų  paraiškas kvotoms pirkti/parduoti administruoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (interneto adresas http://www.vic.lt/).

Intervenciniai pirkimai. ES gali būti taikomi sviesto ir nugriebto pieno miltelių intervenciniai pirkimai. Sviesto intervencinė kaina lygi 850,74 Lt/100 kg (246,39 EUR), nugriebto pieno miltelių – 586,29 Lt/100 kg (169,80 EUR). Intervencinius pirkimus reglamentuoja šie ES teisės aktai:

• Tarybos reglamentas (EB) Nr.1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas;
• Komisijos reglamentas (EB) Nr. 105/2008, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos sviesto rinkoje;
• Komisijos reglamentas (EB) Nr. 214/2001, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos nugriebto pieno miltelių rinkoje.

Parama privačiam saugojimui. Vadovaujantis ES teisės aktais, parama gali būti skiriama sviesto privačiam saugojimui. Paramą administruoja VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (interneto adresas http://www.litfood.lt). Paramos skyrimą reglamentuoja teisės aktai:

• Tarybos reglamentas (EB) Nr.1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas;
• Komisijos reglamentas (EB) Nr. 158/2010, kuriuo iš anksto nustatomas 2010 m. privataus sviesto sandėliavimo pagalbos dydis;
• Komisijos reglamentas (EB) Nr. 826/2008, kuriuo nustatomos bendrosios pagalbos už privatų tam tikrų žemės ūkio produktų saugojimą skyrimo taisyklės.

Parama „Pienas vaikams“. Žemės ūkio ministerija įgyvendina paramos priemonę „Pienas vaikams“, pagal kurią Europos Sąjungos lėšos skiriamos tam, kad kompensuotų dalį pieno produkto kainos visiems vaikams, lankantiems ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklas, o nacionalinės lėšos skiriamos tam, kad darželinukai ir pradinukai kasdien gautų pieno (ar kito remiamo pieno produkto, pvz., kefyro, jogurto, varškės) porciją nemokamai. Paramos įgyvendinimą reglamentuoja šie teisės aktai:

• Komisijos reglamentas (EB) Nr.657/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės, susijusios su Bendrijos pagalba aprūpinant pienu ir tam tikrais pieno produktais švietimo įstaigų moksleivius;
• 2008-08-27 žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-478  „Dėl paramos už pieną vaikams administravimo taisyklių patvirtinimo“.

Priemonę administruoja VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (interneto adresas http://www.litfood.lt).

Siekiant populiarinti šią priemonę nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. paramos už pieną vaikams administravimas yra supaprastintas (2010-08-02 žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-704):

• ūkininkai taip pat galės tapti paramos gavėjais – pieno produktų tiekėjais, jeigu atitiks reikalavimus ir galės pasiūlyti reglamento nuostatas atitinkančius pieno gaminius bei turės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą tiesiogiai parduoti pasterizuoto pieno produktus;
• asmenys, pretenduojantys į paramą, dokumentus VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai galės pateikti ne tik tiesiogiai, bet ir paštu arba elektroniniu paštu;
• nebereikės prie prašymo paramai gauti kas mėnesį teikti pažymos apie bendrą mokyklų lankymo (mokymosi) dienų skaičių. Pakaks tokią pažymą pateikti kartą metuose iki spalio 1 d. už einamuosius mokslo metus;
• pieno produktų tiekėjams nebereikės pateikti mokyklų, kurioms tiekė pieno gaminius sąrašo, nes šie duomenys atsispindi registrų išrašuose.

Užsienio prekybos reguliavimas. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, taikomos šios užsienio prekybos reguliavimo priemonės: eksporto/importo licencijavimas, tarifinės kvotos, importo muitai, eksporto grąžinamosios išmokos. Už pieno produktus, eksportuojamus į trečiąsias šalis, gali būti mokamos eksporto grąžinamosios išmokus. Pieno produktų sąrašą, už kurių eksportą gali būti mokamos grąžinamosios išmokos, ir grąžinamųjų išmokų dydžius nustato Europos Komisija. Nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, pagerėjus situacijai pieno rinkose, eksporto grąžinamosios išmokos nemokamos. Lietuvoje eksporto grąžinamąsias išmokas (kaip ir eksporto bei importo licencijų sistemą) administruoja Nacionalinė mokėjimų agentūra.

Spausdinti Nusiųsti draugui