|
Tiesioginės išmokos ir joms skiriamos lėšos
Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, žemdirbių pajamos palaikomos tiesioginėmis išmokomis. Kartu taip siekiama padidinti lietuviškų žemės ūkio produktų konkurencingumą bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Lietuva pasirinko vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schemą (VIPS, angl. SAPS – Single Area Payment Scheme), kur numatyta galimybė be išmokų, skiriamų iš ES biudžeto, mokėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas iš valstybės biudžeto. Vadovaujantis ES teisės aktais ir Europos Komisijos (EK) kasmet patvirtinamomis paramos teikimo programomis, parama tiesioginėmis išmokomis skiriama:
Nuo 2004 m. iš ES biudžeto tiesioginėms išmokoms skiriama dalis kasmet augo po 5 proc., o nuo 2007 m. auga jau po 10 proc. (2004 m. – 25 proc., 2005 m. – 30 proc., 2006 m. – 35 proc., 2007 m. – 40 proc., 2008 m. – 50 proc. ir t. t.). Neviršijant ES teisės aktais atitinkamiems metams nustatytos ribos, lėšos papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms buvo skiriamos pagal finansines Lietuvos valstybės biudžeto galimybes.
2013 m. iš ES biudžeto tiesioginėms išmokoms skiriama dalis pasieks 100 proc. lygį. Pagal Stojimo į ES sutarties sąlygas maksimali lėšų suma tiesioginėms išmokoms Lietuvai – 1,28 mlrd. Lt ir visą šią sumą 2013 m. Lietuva gaus iš ES biudžeto.
*iš šių lėšų 32,8 mln. Lt pagal reglamento Nr. 73/2009 68 straipsnį yra nukreipti mėsiniams gyvuliams remti.
Tiesioginių išmokų rūšys
Pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka, mokama pareiškėjui iš ES biudžeto lėšų pagal Vienkartinės išmokos už plotus schemą (VIPS) už paramos teikimo reikalavimus atitinkančius einamaisiais metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Susietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka (susietoji išmoka) skiriama už einamaisiais metais deklaruotus paramos teikimo reikalavimus atitinkančius remtinus objektus (žemės ūkio naudmenų ir pasėlių hektarą, gyvulį). Atsietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka (atsietoji išmoka) skiriama už atskaitos laikotarpiu deklaruotus paramos teikimo reikalavimus atitikusius remtinus objektus (žemės ūkio naudmenų ir pasėlių hektarą, gyvulį, parduoto pieno toną).
Atsiejimo nuo gamybos principo įvedimas
ES Bendrosios žemės ūkio politikos reformos, įvykusios 2003 metais, vienas iš svarbiausių tikslų – atsieti paramą nuo pagamintos produkcijos kiekio ar rūšies. Vadovaujantis EK gairėmis dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (toliau – EK gairės), nuo 2007 m. palaipsniui įgyvendinamas paramos atsiejimo nuo gamybos principas. Tai reiškia, kad tiesioginės išmokos yra dalinai siejamos su gamybos apimtimis paraiškos teikimo metais, o kita išmokų dalis priklauso nuo gamybos apimčių atskaitos (istoriniu) laikotarpiu. Todėl nuo 2007 metų PNTI ,,skilo“ į atsietąsias ir susietąsias išmokas. Šalys privalėjo pasirinkti paramos atsietosiomis išmokomis gavimo atskaitos laikotarpį, kuris turėjo būti ne vėlesnis negu 2007 metų pradžia. Vadovaujantis EK gairėmis ir įvertinus paramos tiesioginėmis išmokomis poveikį ilgalaikei ūkio plėtrai, struktūriniams pokyčiams, žemdirbių pajamoms palaikyti, Lietuvoje atskiros pasėlių ir gyvulių grupės remiamos arba atsietosiomis ir susietosiomis išmokomis, arba tik atsietosiomis, ar tik susietosiomis išmokomis.
Tiesioginių išmokų rūšys pagal remtinų objektų grupes
Tiesioginės išmokos gyvulių augintojams
Gyvulių auginimu užsiimančių ūkio subjektų pajamų palaikymui kasmet, pradedant 2004 m., mokamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos. Plačiau.
Tiesioginės išmokos už pieną
Pieno gamintojams yra mokamos atsietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos. |
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||