4-asis Berlyno žemės ūkio ministrų susitikimas, 2012 m. sausio 21 d. 

„Apsirūpinimas maistu per subalansuotą augimą – ūkininkavimas turint ribotus išteklius“

Vokietijos Federacijos žemės ūkio ministrės Ilse Aigner kvietimu patirtimi ir informacija apie globalų aprūpinimą maistu ir skurdo mažinimą dalijosi 64 valstybių žemės ūkio ministrai, daugiausia dėmesio skirdami ūkininkavimui turint ribotus išteklius ir tvariam augimui. Ministrai susipažino su trijuose ankstesniuose Berlyno žemės ūkio ministrų susitikimuose padarytomis įžvalgomis, atkreipė dėmesį į G20 sudarytą veiksmo planą dėl kainų svyravimų ir žemės ūkio politikos, suformulavo toliau pateikiamas išvadas, padėsiančias ruoštis Rio+20 Jungtinių Tautų konferencijai, kuri vyks 2012 m. vasarą.  

Berlyne susirinkę ministrai:

laiko žemės ūkį pamatiniu ekonomikos sektoriumi, padedančiu kurti „žaliąją ekonomiką“, kuri padės pasiekti bendrą tvarios plėtros tikslą tiek valstybės, tiek ir regiono bei pasaulio lygmenimis;

mano, kad žemės ūkio ir kaimo plėtros stiprinimas yra pagrindinis augančio pasaulio gyventojų skaičiaus aprūpinimo maisto ištekliais ir skurdo mažinimo veiksnys;

pabrėžia būtinybę skatinti tvarų žemės ūkį nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis gerinant struktūrines sąlygas.

 

Ministrai

1. Pažymi, kad riboti ištekliai, didėjantis klimato kaitos poveikis ir augantis maisto produktų bei žemės ūkio žaliavų poreikis reiškia būtinybę paspartinti biologinės įvairovės apsaugą ir žemės ūkio paskirties žemės ir dirvožemio efektyvų ir tvarų naudojimą;

2. Pabrėžia kiekvienos valstybės atsakomybę užtikrinant tinkamą dirvožemio naudojimą ir apsaugą dirvožemio funkcijų atlikimui garantuoti – tai ypač taikoma šalių ariamos žemės plotams;

3. Akcentuoja, kad žmonijos ateitis labiausiai priklauso nuo tvaraus vandens išteklių valdymo didelės rizikos regionuose, antrinio ir veiksmingo vandens naudojimo;

4. Tiki, kad būtina gerinti vandens veiksmingumą visais žemės ūkio gamybos ir apdorojimo etapais;

4.1 sutinka, kad reikia atsižvelgti į vandens, energetikos, maisto ir žemės ūkio sąsajas;

5. pripažįsta, kad būtina įtvirtinti smulkių ūkininkų, visuomenės grupių ir jaunų žmonių galimybes naudoti žemę ir vandenį žemės ūkio tikslams jų apsirūpinimui maistu užtikrinti;

5.1 pabrėžia būtinybę turėti atitinkamus nacionalinius ir regioninius susitarimus ir tarptautines sutartis, išlaikant pagarbą kiekvienos šalies suverenitetui;

6. pabrėžia, kad privaloma tausojančiai didinti žemės ūkio gamybos apimtis, patenkinti apsirūpinimo maistu poreikius ir padidinti ūkininkų pajamas;

7. pripažįsta, kad būtina plėtoti ir įgyvendinti vietovėms pritaikytas tvarias žemės ūkio gamybos sistemas;

8. pareiškia, kad žinios ir moksliniai laimėjimai (pvz., susiję su veislininkyste, gyvulininkyste, augalų apsauga, ūkio valdymu) turi būti pritaikomi prie vietos sąlygų kaip proceso dalis ir sparčiau įgyvendinami;

9. Pabrėžia, kad šiuo atveju būtinos pakankamos viešosios ir privačios investicijos į žemės ūkio tyrimus, ypač į pasėlių ir galvijų tyrimus, ir į kaimo plėtros konsultacines paslaugas, ypač jaunų žmonių kaimo vietovėse mokymus;

10. Pažymi, kad skurdui sumažinti ir pasaulio apsirūpinimo maistu situacijai pagerinti būtina aktyviai naudotis tradicinėmis, ypač vietos žmonių, žiniomis ir naujų tyrimų duomenimis bei naujausiais gaminiais ir procesais gamyboje, perdirbime sektoriuje, prekyboje ir infrastruktūroje;

11.  Pabrėžia būtinybę didinti kapitalo išteklius žemės ūkio sektoriuje ir investicijas kaimo vietovėse;

3

12.  Mano, kad investicijos į ilgalaikes žemės ūkio gamybos sistemas, infrastruktūrą, tyrimus, mokymus ir plėtrą yra būtinos tvariam augimui užtikrinti;

13.  Pabrėžia, kad tokiomis investicijomis privaloma gerbti esamas nuosavybės ir naudojimo teises ir teikti abipusę naudą;

14. Atkreipia dėmesį į tai, kad neprivalomos gairės gali nurodyti tinkamą kryptį žemės ir kitų gamtos išteklių atsakingam naudojimui bei ilgalaikėms investicijoms į žemės ūkio sektorių vietos bendruomenės naudai;

15. Siekia mobilizuoti ūkių, įskaitant ir nedidelius šeimos ūkius, potencialą naudoti ilgalaikius metodus tinkamam aprūpinimui maistu ir pajamoms užtikrinti;

16. Pabrėžia, kad abipusės organizavimo formos gamyboje ir perdirbimo procese, tinkama infrastruktūra, mokymai ir plėtra yra tinkamos priemonės išnaudoti minėtą potencialą ir sumažinti skurdą;

17. Pripažįsta pagrindinį moterų vaidmenį daugelio regionų žemės ūkio sektoriuje ir pabrėžia poreikį užtikrinti jų teisę pasinaudoti ištekliais ir produktyviomis ekonominėmis galimybėmis tiek įstatymiškai, tiek praktiškai;

18. Atkreipia dėmesį, kad šiandien apie pusę pasaulio gyventojų gyvena miestuose ir urbanizacijos procesas tęsiasi, bet kita vertus, trys ketvirtadaliai visų badaujančių gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir yra labai priklausomi nuo žemės ūkio;

18.1 Jie ragina imtis veiksmų įvedant ilgalaikes miesto žemės ūkio sistemas aprūpinimo maistu situacijai miestuose pagerinti

19. Siekia sulėtinti urbanizacijos procesą ir sumažinti badaujančių žmonių skaičių stiprindami žemės ūkio sektorių ir kaimo vietoves, kad pagerintų aprūpinimo maistu situaciją, padidintų užimtumą ir pakeltų pragyvenimo lygį;

20. Pabrėžia, kad kaimo ir miesto vietoves turi glaudžiau sieti veiksminga infrastruktūra gyvenimo sąlygoms ir patekimo į rinkas (vietos, regiono ir pasaulio) galimybėms pagerinti;

20.1 Sutinka, kad visi akcininkai – tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje ir pilietinėje visuomenėje – turi koordinuoti ir didinti savo pastangas, kad vystydami viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė pasiektų geresnį aprūpinimą maistu.

4

21. Atkreipia dėmesį į tai, kad didelis pasaulyje pagaminamo maisto kiekis yra prarandamas dar prieš pasiekdamas vartotojus;

22.  Ragina plačiai taikyti technologijas ir priemones šiems nuostoliams sumažinti;

23. Pabrėžia, kad su maistu reikia elgtis atsakingai ir atsargiai, ypač tam, kad būtų išvengta maisto švaistymo sumažinant ribotų išteklių sunaudojimą visuose maisto grandinės etapuose;

24. Laiko tausojantį atsinaujinančių išteklių naudojimą žemės ir miškų ūkyje bei maisto atliekų ir šalutinių produktų panaudojimą indėliu į klimato kaitos priežiūrą;

25. Ragina prekybininkus taikyti tvarią veiklą atsinaujinančių išteklių gamyboje ir vengti žalingo poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemai;

26. Pritaria, kad reikia gerbti tvaraus atsinaujinančių žemės ūkio išteklių auginimo ir naudojimo kriterijus ir palaikyti juos atitinkama infrastruktūra, technologijomis ir politika;

27. Tvirtina, kad tvari maisto gamyba yra pagrindinė žemės ūkio užduotis, kurią reikia įgyvendinti taikant griežtą, suderintą ir nuoseklią žemės ūkio politiką valstybės, regiono ir daugiašaliu lygmenimis

Atsižvelgdami į minėtus punktus, ministrai priėmė šią rezoliuciją:

Ministrai

a)  ragina žemės ūkio svarbai skirti atitinkamą dėmesį būsimos Rio+20 konferencijos rezoliucijose,

b)  įsipareigoja atnaujinti pastangas siekdami panaikinti badą ir nepakankamą mitybą,

c)  pasižada įgyvendinti priemones prarandamiems žemės ūkiui naudojamos žemės plotams sumažinti,

d)  ketina skirti daugiau dėmesio žemės ūkio tyrimams tvarios žemės ūkio gamybos srityje ir išplėsti bendradarbiavimą tarptautinių tyrimų srityje,

5

e)  remia Neprivalomas gaires atsakingam žemės, žuvininkystės ir miškų naudojimo valdymui (Voluntary Guidelines on the Responsible Governance of Tenure of Land, Fisheries and Forests), priimtas Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto,

f)  įsipareigoja remti ir ginti moterų teises,

g)  ragina FAO parengti koncepciją maisto atliekų kiekiui sumažinti ir įgyvendinti ją bendradarbiaujant  su valstybėmis, ūkiais, privačiu sektoriumi ir pilietine visuomene.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Spausdinti Nusiųsti draugui