Nuo tvarto iki stalo – tokiu principu dirba Panevėžio rajono ūkininkas Arūnas Čimolonskas. Atsisakęs mėsos supirkėjų paslaugų, savo ūkyje išaugintą produkciją vietoje perdirbti ir savarankiškai ja prekiauti pradėjęs kiaulininkystės ūkio savininkas tarpininkų nebemaitina, o  atidarytame privačiame turgelyje vartotojui pateikia tik itin šviežią ir kokybišką mėsą.

Tvartu net nekvepia

Panevėžio pašonėje, Bernotų kaime, įsikūrusiame ūkyje 33 metų A.Čimolonskas augina 3 tūkstančius kiaulių ir apie 300 šarolė veislės galvijų.  

Kelią į ūkį nurodo dailiai išskaptuota medinė rodyklė. O ir pats ūkis tarsi iš paveikslėlio – išpuoselėtas, tvarkingas, modernus. Skoningai sutvarkyta, jauki aplinka, alpinariumuose žydintys gėlynai, šiuolaikiškos, nė menkiausio negero kvapo neskleidžiančios erdvios fermos ir –  nė vieno statinio, kurį būtų galima pavadinti tvartu.

Nesunku suprasti, kad europinius standartus atitinkančio ūkio veiklos principas „nuo tvarto iki stalo“ neturėtų būti suprantamas pažodžiui. Jis tik atskleidžia, kad atsisakyta tarpininkų  – ūkininkas pats augina kiaules, vietoje įrengtoje skerdykloje jas skerdžia, perdirbimo ceche – perdirba, o mėsą ir jos produktus parduoda Panevėžyje įsteigtame turgelyje po stogu.

Kiaulės šeriamos paties užaugintais grūdais. Jie dera 600 ha laukuose, o nukulti talpinami į modernią saugyklą.

Prekiauja jau dviejose vietose

Turgelis Panevėžyje buvo atidarytas praėjusių metų rudenį. A.Čimolonskas tokiam žingsniui ryžosi ketindamas lengviau išgyventi sunkmetį. Ūkininkas sako, kad žemdirbius į turgų veja nepalankus žemės ūkio produkcijos kainų santykis rinkoje. Perdirbėjai ir prekybininkai besąlygiškai siekia sau pelno, o produkcijos augintojui tenka nuolat balansuoti ant išgyvenimo ribos.

Nusimetęs tarpininkų kilpą, ūkininkas pasijuto niekam nebetarnaujantis ir nuo niekieno diktato nebepriklausantis. Laimėjo ir vartotojas – tiesiai iš ūkio jį pasiekia šviežia ir kokybiška produkcija. Kadangi jos paklausa nuolat auga, A.Čimolonskas Panevėžyje neseniai atidarė dar vieną prekybos vietą.

Nuosava skerdykla pasiteisino

Į ūkyje veikiančią 160 kv. metrų ploto skerdyklą su šaldytuvais ir kita Europos Sąjungos standartus atitinkančia įranga buvo investuota 1,5 mln. litų.

Kada investicijos atsipirks, A.Čimolonskas neprognozuoja, bet sako, kad rizika įsirengti skerdyklą pasiteisino vos jai pradėjus dirbti.

„Kai patys skerdžiame, gauname daug daugiau mėsos nei tuomet, kai parduodavome supirkėjams. Būdavo, nuveži porą šimtų kiaulių, o vėliau tau pasako, kad kelios buvo išbrokuotos. Prašydavau, grąžinkit, kažin, kas ten galėjo būti negerai, bet niekas nesivargindavo. Žinoma, kartu „nuplaukdavo“ ir pinigai “, – pasakojo ūkininkas.

Kaip dar vieną iš priežasčių, paskatinusių nutraukti bendradarbiavimą su tarpininkais, jis įvardijo ir kildavusius įtarimus, kad perdirbėjai dalį mėsos „nudžiovindavę“.

„Ir tikrai, dabar, kai patys skerdžiame, jos išeina kur kas daugiau“,– džiaugiasi A.Čimolonskas.

Tik įrengus skerdyklą per mėnesį buvo paskerdžiama 200 bekonų. Dabar šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.

Naudoja tik natūralius prieskonius

Pradėjus veikti skerdyklai netrukus šalia buvo įrengtas ir mėsos perdirbimo cechas. Jame verdami kiaulienos spirgai, gaminami šviežios mėsos vyniotiniai, rūkomos dešros ir kumpiai.

Šie gaminiai noriai perkami. Žmonės žino, kad tai, kas užauginta savo vardą branginančio A.Čimolonsko ūkyje – visada šviežia, kokybiška ir maistinga. Atsiliepiant į augančią paklausą, artimiausiu metu asortimentą žadama plėsti.

Ūkininkas laikosi reikalavimo, kad mėsos gaminiuose nebūtų naudojama jokių dirbtinių priedų, skonio stipriklių, o tik saugūs tradiciniai prieskoniai – druska, pipirai, svogūnai, česnakai.

A.Čimolonskas prisimena kuriozinį atvejį, nutikusį kai vos atidarius turgelį jame įrengtame mažyčiame cechelyje buvo pradėti gaminti naminiai koldūnai. Rankų darbo gardėsiai su mėsos įdaru pirkėjų būdavo išgraibstomi vos patekę į vitrinas.

Džiūgaudamos dėl tokio pasisekimo virėjos prasitarė, kad mėsai paskaninti nutarusios įdėti „Vegetos“. Kai tai nugirdo šeimininkas, šie skonio stiprikliais prisotinti dirbtiniai prieskoniai kaip mat atsidūrė šiukšliadėžėje. O virėjoms buvo griežtai užginta savavališkai „tobulinti“ iš A.Čimolonsko motinos virtuvės atkeliavusius naminius receptus.

„Pirkėjo pasitikėjimas – už viską svarbiau,“– įsitikinęs ūkininkas.

Vertina paramos naudą

Sėkmingai ūkininkauti A.Čimolonskui padeda ne tik gilus atsakomybės jausmas, pagarba vartotojui, bet ir Europos Sąjungos teikiama parama. Paramos lėšos leidžia plėsti ir modernizuoti ūkį, nepaisant sunkmečio, kurti naujus investicinius planus.  

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ( Programos) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį pernai supaprastinta tvarka ūkininkas pateikė dvi paraiškas. Abu projektai, kuriems buvo skirta parama, jau įgyvendinti, įsigytas javų kombainas, presai, pašarų dalintuvai, kita šiuolaikiška technika.

Šiuo metu ūkininkas baigia rengti didįjį, 3 mln. Lt vertės projektą, ketindamas ne tik atgauti 60 procentų investicijų į skerdyklą, mėsos perdirbimo cechą ir turgelį, bet dar ir įsigyti augalininkystės ūkiui reikalingą modernų kombainą, smulkintuvą ir kitos šiuolaikiškos žemės ūkio technikos.

„Moderniam, norinčiam konkuruoti ūkiui stovėti vietoje nevalia, būtina nuolat atsinaujinti, žengti kartu su gyvenimu. Tam galimybes suteikia Europos Sąjungos parama. Be jos nebūčiau įgyvendinęs daugelio savo planų ir svajonių“, – sako ūkininkas.

Maksimali suma – 1 mln. eurų

„Žemės ūkio valdų modernizavimas“ – viena populiariausių Programos priemonių. Jos įgyvendinimui iš viso skirta 1,4 mlrd. Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų.

Priemone „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ siekiama padėti šalies ūkininkams didinti žemės ūkio konkurencingumą, diegiant naujus procesus, pažangias technologijas ir inovacijas, modernizuoti ir restruktūrizuoti fizinį potencialą, didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio ir su juos susijusios veiklos, skatinti didesnę žemės ūkio produktų gamybos pridėtinę vertę, gerinti aplinkos apsaugą.

Maksimali paramos, teikiamos pagal šios priemonės antrąją veiklos sritį suma vienam projektui yra 600 tūkst. eurų, maksimali suma visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui – 1 mln. eurų.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Spausdinti Nusiųsti draugui