Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai bei Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai praėjusį penktadienį lankėsi Kelmėje. Čia Lietuvos daržovių augintojų asociacija savo narius ir verslo partnerius – komercines firmas ir keletą didžiųjų prekybos tinklų atstovų, pakvietė į jau kelintą vasarą gražia tradicija tapusias organizuojamas gamybines lauko dienas. Šį kartą gvildenta tema - „Burokėlių auginimo ypatumai Vakarų Lietuvoje“. Neatsitiktinai šiam reginiui buvo pasirinktas ir ūkis – stambaus, apie du šimtus ha apimančios Algimanto Vaupšo daržininkystės valdos (Girnikų k., Užvenčio sen.). Šiais metais patvirtinus Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“, joje ketina dalyvauti  ir A. Vaupšas. Ūkininkas žada sertifikuoti dalį savo ūkio. Taigi be įprastinių diskusijų, kaip užauginti gerą prekinę produkciją, renginyje daržininkų kalbos sukosi ir apie europinę paramą.

Veisles renkasi ir pagal daržovių pjūvio spalvą

Prieš daržovių augintojų, prekybos tinklų ir ministerijos atstovų diskusijas apie šiuo metu įsibėgėjančią prekybą lauko daržovėmis, išskirtinės kokybės produkcijos (IKP) ženklo  „Kokybė“ naudojimą ir kitą ES paramą daržininkams, lauko dienos dalyviai išklausė mokslininkų patarimų burokėlių auginimo klausimais, lankė A. Vaupšo morkų ir burokėlių pasėlius, apžiūrėjo ūkininko technikos kiemą, daržovių saugyklas, prekinės produkcijos sandėlius.

Lauko dienos dalyviai daržininkai ir čia atvykę mokslininkai iki smulkmenų aptarinėjo ne tik auginamų daržovių išvaizdos, bet ir skonio ypatybes. Įtikti reikliems prekybos tinklams ir pirkėjams šalies ūkininkai produkciją augina įvertinę ne tik daržovių veisles, jų formą ar dydį, bet ir išorės lygumą, pjūvio spalvos vientisumą. Tokius aukštus produkcijos kriterijus padeda pasiekti pasirinktos hibridinės daržovių veislės ir subtilios jų auginimo technologijos.

Diskusijoms pasisukus apie ES paramą, daržininkai ministerijos atstovams guodėsi, kad dalyvauti nacionalinėje maisto kokybės schemoje (Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonė „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“) didesniems nei 100 ha daržovių ūkiams neapsimoka. Mat visą metinę ES paramą (10,35 tūkst. Lt per metus ) „suvalgo“   brangi sertifikavimo paslauga, lėšų naujų pakuočių gamybai su IKP ženklu „Kokybė“ nelieka.

Tiesa, daržininkai pripažįsta, kad dalyvavimas šioje programoje verčia optimizuoti daržovių auginimo technologijas (mažiau naudoti purškimų chemijos produktais) nenukenčiant produkcijos kokybei.

Norinčiųjų sertifikuoti produktus šiemet padvigubėjo

Reikalavimai IKP gamybai patvirtinti vos prieš dvejus metus. Norintieji dalyvauti kokybės schemoje, turi atitikti tam tikrus reikalavimus - produkcija ar jų gamyba turi išsiskirti iš kitų gaminių savo natūralumu, maistingumu ir aplinką tausojančiomis technologijomis, žodžiu, būti specifinė. Tokia produkcija sertifikuojama (VšĮ „Ekoagros“) ir įgauna teisę būti ženklinama patentuotu, nuosavybės teise ministerijai priklausančiu IKP ženklu „Kokybė“. Šiuo metu ministerija kartu su socialiniais partneriais yra parengusi septynių produktų grupių specifikacijas (gamybos reikalavimus): bičių, grūdų, mėsos, paukštienos, pieno, šviežių vaisių ir daržovių, kombinuotųjų pašarų. „Ekoagros“ kiekvienais metais iki balandžio 15 d. priima prašymus IKP produktams ar gamybai sertifikuoti.

Iki 2010 m. IKP gamintojams parama sertifikavimo išlaidoms kompensuoti buvo teikiama iš valstybės biudžeto. Nuo šių metų parama mokama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2007-20123 m. programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Pagal šią priemonę maksimali parama vienai valdai – 10,35 tūkst. Lt (3 tūkst. EUR) per metus, skiriant ją ne ilgiau kaip penkerius metus. Tai kompensacinio pobūdžio parama, leidžianti finansuoti sertifikavimo ir kontrolės išlaidas, reikalingas produkto atitikčiai gamybos reikalavimams patikrinti, o  taip pat įsitraukimo į maisto kokybės schemą išlaidas bei metinį įnašą už dalyvavimą tokioje schemoje.

Nuo 2010 iki 2013 metų paramai pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ skirta virš 7 mln. Lt. Įvertinus paramos maksimalų intensyvumą ir mokėjimo tęstinumą, ja galėtų pasinaudoti apie 400 pareiškėjų (ūkių ar produkcijos gamintojų).

„Praėjusiais metais šalyje išduota 13 sertifikatų. Šiais metais ūkių, norinčiųjų gauti tokius sertifikatus, padvigubėjo – sulaukta 27 prašymų. Aktyviausiai sertifikuotą produkciją IKP ženklu žymi ir tokią produkciją populiarina bitininkai. Kai kurių jų įsitikinimu, bičių produkcijai nebūtinos specializuotos parduotuvės ar atskiros lentynos įprastinėse prekybos vietose – daug svarbiau gyvas kontaktas su pirkėju, siekiant jį motyvuoti įsigyti išskirtinės bičių produkcijos. Plotų plėtimosi tendencijos stebimos  daržininkystės sektoriuje. Kai kurie ūkininkai šiemet žada sertifikuoti kone dvigubai didesnius daržovių plotus. Tačiau skirtingai nei ant bitininkų produkcijos, ant į parduotuves tiekiamų sertifikuotų daržovių pakuočių IKP ženklo „Kokybė“ vis dar nematome. Pastaruoju metu vartotojai labai domisi, kur rasti ir kaip atpažinti tokius produktus“, – ES paramos temą lauko dienos dalyviams pristatė ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento kokybės politikos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Šeikaitė.

Komentuodama daržininkų nusiskundimą dėl per menkos paramos vienai valdai, ministerijos atstovė pabrėžė, kad ši parama visų pirma yra orientuota į smulkius ūkius ir gamintojus. Reaguodama į ūkininkų nusiskundimus dėl brangiai kainuojančios sertifikavimo paslaugos, ministerija informuoja, kad Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui (LAEI) pavesta perskaičiuoti sertifikavimo įkainius, įvertinant jų dydžio pagrįstumą ir atsižvelgiant į produktų gamybos apimtis.  

Produkcija laukiama, bet visų pirma renkamasi pagal kainą

A. Vaupšas IKP ženklu „Kokybė“ šių metų pradžioje ketino sertifikuoti apie 40 ha burokėlių pasėlių, tačiau įvertinęs sertifikavimo kaštus, nusprendė apsiriboti tik 1,5 ha plotu. Prekybos tinkluose tokia produkcija būtų parduota kaip įprastinė, nes ūkyje negali būti paralelinės sertifikuotos ir nesertifikuotos  produkcijos.

„Pradėsiu nuo dalies pasėlių, kad sertifikavimas nepareikalautų papildomų kaštų, mat branginti produkciją, siekiant išlikti konkurencingu, negalėčiau”, - situaciją vertino A. Vaupšas.

Vienintelis iki šiol sertifikuotas išskirtinės kokybės daržovių augintojas  -  ūkininkas Algimantas Morkūnas (Pasvalio r.). Pernai sertifikavęs 50 ha morkų ir 14 ha burokėlių pasėlių, ūkininkas, tiekdamas produkciją prekybos tinklus, jos IKP ženklu „Kokybė“ neženklino. Teisinosi brangiai atsieinančia naujos pakuotės kaina. Šiemet A. Morkūnas pateikė prašymą didinti IKP sertifikuotų daržovių plotus iki 107 ha, t.y. visus ūkio daržovių plotus. Tikimasi, kad padidėjus naujo derliaus daržovių supirkimo kainoms, pavyks įpirkti ir „Kokybė“ ženklu pažymėtas pakuotes.

Į diskusijas įsijungę prekybos tinklų atstovai teigė, kad visose pirkėjų apklausose pirmenybė teikiama lietuviškoms daržovėms ir vaisiams. Tačiau lietuviškai produkcijai vos kiek pabrangus, pirkėjas ima dvejoti, ką jam rinktis. Todėl vietiniams augintojams labai svarbu išlaikyti ne didesnes nei įvežtinės produkcijos kainas.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, daržininkams konkuruoti su pigesne įvežtine produkcija iš Lenkijos galėtų padėti skiriamos Agrarinės aplinkosaugos išmokos, kurias gauna kitų ES šalių daržovių augintojai. Deja, užtrukęs pastarųjų išmokų derinimas su Europos Komisija rodo, kad ne taip lengva pagrįsti daržininkų auginamos produkcijos aplinkosauginį aspektą.

Žemės ūkio ministerijos informacija

8-37 397 072

Lauko dienos „Burokėlių auginimo ypatumai Vakarų Lietuvoje“, vykusios Algirdo Vaupšo daržininkystės ūkyje (Girnikų k., Užvenčio sen., Kelmės r.) akimirkos

Užliejamose dirvose burokėliai susodinti į 1,4 m pločio lysves. Nuo šernų apsisaugoma garsine patranka	Hibridinės veislės burokėlio pjūvis - nepageidaujamų ryškių rievių jame nematyti
LSDI mokslininkas Vytautas Zalatorius:"prekybininkams labai svarbus ir morkos atsparumas mechaniniams pažeidimams"	A. Vaupšo ūkyje paruošta produkcija
Šiltnamiuose sumontuota moderni laistymo sistema	A. Vaupšo produkcija gerai pažįstama didžiųjų prekybos tinklų klientams
Prognozuojama, kad šį rudenį dėl nepalankių orų kilogramas baltagūžių kopūstų gali kainuoti apie litą	Tarptautinėje žemės ūkio mašinų ir technologijų parodoje Hanoveryje pirkdamas modernų šakniavaisių nuėmimo kombainą A. Vaupšas (tamsūs marškinėliai) sutaupė net 15 tūkst. eurų
LDAA direktorė Zofija Cironkienė ir valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras (šviesūs marškinėliai) atsidėkodami lauko dienos šeimininkui A. Vaupšui įteikė keramiko Gintaro Špoko statulėlę "Žolinių angelas"	Patentų biure registruotas, nuosavybės teise Žemės ūkio ministerijai priklausantis išskirtinės kokybės produktų ženklas "Kokybė"
A. Morkūnas jau turi pasiruošęs sertifikuotos produkcijos pakuočių maketus su ženklu "Kokybė"	A. Morkūnas jau turi pasiruošęs sertifikuotos produkcijos pakuočių maketus su ženklu "Kokybė"

Nuotraukų galerija

Spausdinti Nusiųsti draugui