Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerija surengė susitikimą su šalies melioracijos bendruomene aptarti aktualiausių šiandienos klausimų: melioracijos ir žemės ūkio vandentvarkos finansavimo iš valstybės biudžeto bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (Programa) priemonių, melioruotos žemės ir melioracijos statinių naudojimo bei jų valstybinės priežiūros, pakeitus Melioracijos istatymą. Renginyje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento (IKPD) direktorius Saulius Jasius, kiti atsakingi ministerijos pareigūnai, Valstybinio žemėtvarkos instituto direktorius Audrius Petkevičius, rajonų savivaldybių melioracijos specialistai, projektų ekspertizės, melioracijos įmonių asociacijų vadovai.

Melioracijos finansavimas

IKPD direktorius S. Jasius informavo, jog lėšos melioracijai iš valstybės biudžeto kasmet mažėja: 2008 m. buvo skirta 82 mln. Lt, 2009 m. – 37, šiemet – 28 mln. Lt. Trūkstant biudžeto lėšų, itin svarbi tampa europinė parama pagal Programos priemonę „Žemės ūkio vandentvarka“. Šiai Programos priemonei visam programiniam laikotarpiui buvo skirtas 131 mln. Lt, tačiau beveik visos jos jau yra išnaudotos. Buvo gautos 149 paraiškos, patvirtintos 129 paraiškos 128 mln. Lt sumai. Visi šie projektai bus igyvendinti per trejus metus.

Taigi europinių lėšų liko tik 3 mln. Lt, o tai labai nedideli pinigai, todėl Europos Komisijai (EK) jau yra isšiųstas argumentuotas prašymas perskirstyti lėšas tarp Programos krypčių ir priemonių. „Jei EK pritars, „Žemės ūkio vandentvarkai“ iki 2013 m. prašome papildomai skirti apie 60 mln. Lt arba po 20 mln. Lt kasmet. Šios lėšos leistų išsaugoti didelę dalį melioracijos statinių, tačiau labai svarbu rengti tinkamus projektus, atsižvelgiant į žemės būklę. Melioracija ir žemės ūkis – neatsiejami dalykai. Ten, kur dirvos geros ir tinkamos žemės ūkiui plėtoti, į jo ateitį investuoti, melioracija – pirmaeilės svarbos uždavinys, tuo tarpu vietovėse, kur vyrauja pievos ir ganyklos, sausinimas nėra toks aktualus“, – pabrėžė IKPD direktorius.

Jau įgyvendintiems „Žemės ūkio vandentvarkos“ projektams prižiūrėti 5 metus valstybė įsipareigoja skirti vadinamųjų paprastųjų išlaidų. Šiuo metu tenka vykdyti dar 2004–2006 m. Bendrojo programavimo priemonių įsipareigojimus, o kai jie baigsis, reikės prižiūrėti jau 2007–2013 m. vandentvarkos projektus. Tam kasmet reikės ne mažiau kaip 7 mln. Lt. Kitoms paprastosioms išlaidoms melioracijos statiniams, tarp jų ir polderiams, eksploatuoti kasmet vidutiniškai reikia apie 24 mln. Lt. Taigi vien melioracijos statinių eksploatacijai kitiems metams būrina skirti 31 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. „Aktyviai dirbame su Finansų ministerija, kad 2011 m. melioracijos reikmėms gautume apie 66 mln. Lt (įskaitant investicijas – 15 mln. Lt, numatant papildomas ES lėšas – 20 mln. Lt ir 31 mln. Lt – įrenginiams eksploatuoti). Tačiau ir tokių lėšų toli gražu nepakanka, nes melioracijos statinių kasmet nusidėvi už 120 mln. Lt“, – apgailestavo S.Jasius.

Racionaliai naudoti lėšas

Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vytautas Byla atkreipė demesį, kad dėl sunkmečio sumažėjus melioracijos finansavimui, vienintelė išeitis – kuo efektyviau naudoti turimas lėšas ir elgtis itin šeimininkiškai. V.Byla taip pat pabrėžė, kad didelis vaidmuo tokioje situacijoje tenka Melioracijos statinių naudotojų asociacijoms, kurios turėtų aktyviau dalyvauti melioracijos sistemų statinių priežiūros darbuose.

Šienauti melioracijos griovius, kirsti krūmus, atstatyti sugedusias drenažo žiotis ir atlikti kitus smulkius rankų bei mažos mechanizacijos reikalaujančius darbus galėtų pačios asociacijos, nes specializuotų įmonių paslaugos yra labai brangios. Taip sutaupytume lėšų sudėtingesniems remonto darbams.

„Lėšų naudojimo efektyvumą pirmiausia turi užtikrinti savivaldybėse dirbantys specialistai, numatydami tinkamus prioritetus, kontroliuodami darbų kokybę, technologinių reikalavimų laikymąsi, vykdydami arba organizuodami darbų techninę priežiūrą. Itin svarbu tinkamai prižiūrėti melioracijos darbų, vykdomų iš biudžeto lėšų, pirkimus, užtikrinti, kad melioracijos darbus atliekantiems specialistams būtų keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai. Kad lėšos būtų naudojamos efektyviai, turi kontroliuoti ir už valstybinę priežiūrą atsakingi specialistai“, – akcentavo V.Byla.

Apskaitos svarba

IKPD departmento direktorius S.Jasius išsakė susirūpinimą dėl prastos šalies melioruotų žemių ir melioracijos statinių apskaitos būklės. „Žemės ūkio ministerija 2006 m. organizavo melioracijos statinių ir nusausintos žemės būklės inventorizaciją, tačiau darbai neužbaigti iki šiol“, – teigė S.Jasius. Pagal melioruotų žemių ir melioracijos statinių techninės būklės duomenis, buvo nupręsta, kad tam tikros jų dalies visiškai nebeimanoma atkurti, todėl iš melioruotų žemių apskaitos reikia išbraukti 29 tūkst. ha melioruotos žemės, tačiau iki šiol išbraukta tik 623,8 ha. „Prašome savivaldybių melioracijos specialistų kuo skubiau rengti Vyriausybės nutarimų projektus dėl atstatyti nebetinkamų meliorcijos statinių ir blogos nusausintos žemės būklės plotų išbraukimo iš apskaitos“, – į renginio dalyvius kreipėsi IKPD direktoius.

Taip pat būtina nustatyti, kurios pakelių zonose esančios drenažo sistemos yra reikalingos tik pakelėms sausinti. Tose zonose neūkininkaujama, o ten įrengtas drenažas tarnauja gerai kelių techninei būklei palaikyti, todėl patys kelinininkai ir turetų jį prižiūrėti arba tam skirti lėšų iš kelių priežiūros fondo. Panaši situacija susiklostė ir pasienyje, kur net 250 kilometrų siena eina melioracijos grioviai. Žemės ūkiui jie praktiškai netarnauja, todėl savivaldybės ir valstybės priežiūros institucijos turėtų pasirūpinti, kad pasienio zonos melioracijos statiniai būtų perduoti pasienio institucijomis. Tokiu būdu liktų daugiau lėšų prižiūrėti tuos statinius, kurie eina per ūkininkų žemes.

Struktūriniai pokyčiai

VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto (VŽI) direktorius Audrius Petkevičius pristatė melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo tvarką, priemus Melioracijos istatymo pakeitimą. Jau įsigaliojusiame įstatyme numatyta, kad nuo liepos 1 d. melioracijos darbų ir statinių valstybinę priežiūrą vykdys VŽI.

Šiuo metu Seimo jau priimtas, tačiau dar neisigaliojęs Žemės įstatymo pakeitimas numato, kad instituto pavadinimas bus pakeistas ir jis taps valstybės įmone „Valstybės žemės fondas (VŽF)“. Panaikinus apskritis, VŽF bus atsakingas už valstybės ir ES lešų naudojimą, žemės naudojimo pakeitimus, turinčius tiesioginės įtakos melioracijai. Vienas VŽF kontrolės uždavinių – darbų planavimo ir melioracijos statinių apskaitos kontrolė, siekiant, kad ji atitiktų realią situaciją.

Pagal Žemės įstatymo pakeitimą, VŽF numatytos ir kitos funkcijos: kurti valstybės žemės informacinę sistemą ir joje integruoti visą informaciją apie melioraciją. VŽF taip pat koordinuos apleistos žemės tvarkymo priemones, skaičiuos žemės našumo balus ir pan.

VŽF turės savarankišką už melioraciją atsakingą padalinį, kuriame kol kas pagal finansines galimybes dirbs tik 3 specialistai vietoje iki liepos 1 d. apksrityse dirbusių 15 žmonių. Jiems talkins ir dabartiniai VŽI darbuotojai, o vietoje 10 apskričių veiks 5 VŽF centrai didžuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Aplinkosaugos priemonės – melioracijai

S.Jasius atkreipė demesį į dar vieną aspektą – melioracija vykdo ir aplinkosaugos misiją, todėl Programos aplinkosaugos priemonėse gali dalyvauti patys ūkininkai ir gauti paramą už melioracijos griovių šlaitų priežiūrą. S.Jasius pastebėjo, jog problema ta, kad už šlaitų priežiūrą numatytos išmokos yra labai nedidelės ir neskatina žmonių naudotis šia parama. „Žemės ūkio ministerija yra pasirengusi derėtis su EK, kad šios išmokos būtų padidintos ir diferencijuotos pagal metus. Kaip žinia, pareiškėjas, gaunantis paramą, įsipareigoja vykdyti priežiūrą ne mažiau kaip 5 metus. Pirmaisiais metais, kai reikia didesnių investicijų (pvz., tenka krūmus iškirsti ir pan.), siūlome, kad parama siektų 1 725 Lt. II–V metais palaikomoji išmoka galetų būti mažesnė, tačiau pakankama, kad skatintų žmones dalyvauti šioje priemonėje“, – apibendrino S.Jasius.

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 239 1018

Spausdinti Nusiųsti draugui