Praėjusią savaitę įvyko Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (Programa) įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdis, kuriame patvirtinta Programos įgyvendinimo 2009 metų pažangos ataskaita, pritarta pasiūlytiems Programos pakeitimams. Stebėsenos komitetas, sudarytas iš žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovų, Žemės ūkio ir kitų ministerijų pareigūnų, yra atsakingas už nuolatinę Programos pažangos peržiūrą, svarsto ir tvirtina atskirų metų pažangos ataskaitas, analizuoja Programos įgyvendinimo ir tęstinių vertinimų rezultatus, teikia pasiūlymus dėl programos keitimo ir finansų valdymo. Posėdžiui pirmininkavo viceministras Mindaugas Kuklierius.

Programos 2009 metų rezultatai

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos 2009 metų pažangos ataskaitoje (Pažangos ataskaita) apžvelgta Lietuvos makroekonominė situacija 2006–2009 m., žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių plėtra, Lietuvos kaimo pokyčiai, Bendrijos ir nacionalinės politikos pasikeitimai 2009 m., įtakojantys Europos žemės ūkio kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir kitų finansinių instrumentų darną. Pažangos ataskaitoje pristatyta išsami Programos pagal atskiras kryptis ir priemones analizė, taip pat finansinis Programos įgyvendinimas, tęstinis Programos vertinimas 2009 m. bei Stebėsenos komiteto atlikti veiksmai, siekiant užtikrinti Programos įgyvendinimo kokybę ir veiksmingumą.

Pagal Pažangos ataskaitoje pateiktą statistiką, nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2009 m. pabaigos buvo organizuoti 106 kvietimai teikti paraiškas, gautos 332 027 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma yra beveik 3 mlrd. Lt, iš jų 2 mlrd. 307 mln. Lt – ES ir 689 mln. Lt – nacionalinio biudžeto lėšos. Tai sudaro 38 proc. nuo visam laikotarpiui Programoje skirtų lėšų.

Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2009 m. pabaigos pagal pateiktas paraiškas pasirašytos 295 655 paramos sutartys (autorizuotos paraiškos), kurių paramos suma sudaro daugiau kaip 2 mlrd. Lt, iš jų 1 mlrd. 607 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 26,7 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų. Iš valstybės biudžeto ES paramos finansavimas pagal pasirašytas paramos sutartis siekia 477 mln. Lt.

Per aptariamąjį laikotarpį išmokėta 1 mlrd. 708 mln. Lt, iš jų 1 mlrd. 314 mln. Lt – ES ir 393,4 mln. Lt – nacionalinio biudžeto lėšos. Pažymima, kad didžioji paramos lėšų dalis buvo išmokėta 2009 m.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) viceministras M.Kuklierius, pristatydamas ataskaitą, akcentavo, kad sėkmingiausiai įsisavinamos Programos pirmosios ir antrosios krypties priemonės. Apskritai iš visų Programos priemonių sparčiausiai įsisavinama I krypties priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Iš šiai priemonei visam programiniam laikotarpiui skirtų 214,72 mln. Lt lėšų per 2007–2009 m. pareiškėjams jau patvirtinta 194,55 mln. Lt paramos suma, o tai sudaro 91 proc. visos paramos. Per 2007–2009 m. išmokėta ir deklaruota Europos Komisijai 152,645 mln. Lt.

Labai sparčiai įgyvendinamos ir I krypties priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla” – 48 proc. (iš viso programiniam laikotarpiui skirta 57 mln. Lt, patvirtinta paramos suma – 27,54 mln. Lt, išmokėta – 16,16 mln. Lt, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ – 41 proc. (iš viso skirta 1 mlrd. 403,7 mln. Lt, patvirtinta paramos suma – 573,65 mln. Lt, išmokėta 547,44 mln. Lt,) taip pat „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ – 27 proc. (iš viso skirta 525,57 mln. Lt, patvirtinta paramos suma – 141,66 mln. Lt, išmokėta – 77,23 mln. Lt bei II krypties priemonės „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“, patvirtinta 52 proc. visam laikotarpiui skirtos paramos sumos (iš viso skirta 991 mln. Lt, patvirtinta paramos – 513 mln. Lt, išmokėta – 464 mln. Lt, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ – 27 proc. (iš viso skirta 51,79 mln. Lt, paramos per 2007–2009 m. skirta 14 mln. Lt, išmokėta – 14 tūkst. Lt.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis pastebėjo, kad mažiausiai populiari 2007–2009 m. buvo trečioji kryptis, tačiau 2010 m. jos pažanga akivaizdi. Tarkim, „Kaimo atnaujinimo ir plėtros“ priemonei projektinių pasiūlymų jau yra parengta daug, tad galima tikėtis ir pakankamai paraiškų. Taip pat daug paraiškų, netgi daugiau negu numatyta lėšų 2010 m., pateikta ir „Perėjimui prie ne žemės ūkio veiklos, tik jos dar nėra įvertintos.

Iš III krypties populiariausia „Kaimo turizmo veiklos skatinimo“ priemonė, kurios viso laikotarpio parama jau panaudota 10 proc. (iš viso skirta 284,12 mln. Lt, paramos per 2007–2009 m. skirta 28,71 mln. Lt, išmokėta – 1,54 mln. Lt. „Šios priemonės pareiškėjai daugiausia pageidavo supaprastintos „mažosios“ paramos, todėl ir įsisavinimo sumos nėra didelės“, – aiškino M.Palionis.

Iš IV krypties „Leader“ metodu įgyvendinamų priemonių sėkmingiausia „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Įsipareigojimams pagal šią priemonę jau panaudota 56 proc. visų skirtų lėšų (iš viso skirta 438,4 mln. Lt, paramos per 2007–2009 m. skirta 244,35 mln. Lt).

Šių metų Programos įgyvendinimo pokyčiai ir naujovės

L. e. Kaimo plėtros departamento direktoriaus pareigas Vilma Daugalienė supažindino posėdžio dalyvius su finansiniu Programos įgyvendinimu, apimančiu jau ir 2010 metų I-ąjį pusmetį. Ji taip pat apžvelgė šiemet pradėtas taikyti Programos administravimo naujoves.

V. Daugalienė informavo, kad nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki šių metų birželio 3 d. gautos 401 945 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma siekia 4 mlrd. Lt. Iš viso iki birželio 3 d. pasirašyta 359 241 paramos sutartis 3 mlrd. 21 mln. Lt sumai , o tai sudaro 38 proc. nuo visam laikotarpiui skirtos paramos. Jau išmokėta 2 mlrd. 106 mln. Lt suma, t. y. 26,7 proc. nuo visam laikotarpiui skirtų lėšų.

Panaudojant paramos lėšas pagal atskiras kryptis tendencijos nesikeičia, ir toliau pirmauja I bei II  kryptys – įsisavinta atitinkamai 31,8 (daugiau kaip 1 mlrd. Lt) ir 31,5 proc. lėšų (per 898 mln. Lt). Pagal III ir IV krypčių priemones panaudota atitinkamai 0,8 (daugiau kaip 7 mln. Lt)  ir 3,2 proc. (15 mln. Lt) visam laikotarpiui skirtų lėšų.

Per Paskolų fondo atrinktus 8 komercinius šalies bankus ir 8 kredito unijas paramos gavėjams – ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms teikiamos lengvatinės paskolos. Paramos paskolomis per du jau įvykusius finansinių tarpininkų atrankos etapus „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonei skirta 124,4 mln. litais, „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimo“ priemonei – 24,8 mln. litais.

Pažymėtina, sakė V.Daugalienė, kad antrajame finansinių tarpininkų atrankos etape dalyvavo ir kredito unijos.

2010 m. pirmą kartą pradėtos rinkti paraiškos pagal Programos priemones – „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ bei „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“.

V. Daugalienė supažindino su atliktais labai svarbiais Programos pakeitimais (EK pritarimas gautas š. m. birželio 7 d.) pagal atskiras paramos kryptis. Pavyzdžiui, I krypties priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ padidinta maksimali paramos suma projektui, programiniam laikotarpiui bei susietoms įmonėms, „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimo“ priemonei paramos intensyvumas padidintas iki 50 proc., taip pat padidinta ir maksimali galima paramos suma per laikotarpį susietoms įmonėms.

Siekiant didesnio III krypties priemonių patrauklumo, „Perėjimo prie ne žemės ūkio veiklos“ bei „Paramos verslo kūrimui ir plėtrai“ priemonėms didžiausia paramos suma, skirta vienam projektui, padidinta iki 1 700 000 Lt, o didžiausia paramos suma, skirta vienam projektui pagal supaprastintąją tvarką, padidinta nuo 150 000 Lt iki 260 000 Lt.

„Ženklus judėjimas vyksta ir Lietuvos kaimo tinklo (LKT) veikloje, vyksta nuolatinės diskusijos, kaip aktyvinti jo veiklą. Numatomi LKT struktūriniai pokyčiai, tad požiūris iš apačios bus dar geriau atspindėtas“, – šiemet įtvirtintus esminius Programos pokyčius vardijo V. Daugalienė.

Į pastabas pažadėta atsižvelgti

Europos Komisijos atstovas Pedro Tarno, iš esmės gerai įvertinęs 2009 m. pažangos rezultatus, atkreipė dėmesį, kad pažangos ataskaitoje būtina įvardyti konkrečias priežastis, dėl kurių dauguma III Programos krypties priemonių nepasiekė užsibrėžto tikslo ir lauktų rezultatų, kodėl galimi pareiškėjai nesidomi šios krypties priemonėmis, kokios kliūtys juos stabdo. Jis taip pat pažymėjo, kad labai svarbu pateikti labai aiškų įsivaizdavimą, kaip iškilusias problemas spręsti ir ką daryti, kokių priemonių imtis, kad III krypties pažanga taptų akivaizdi ir užsibrėžti tikslai būtų pasiekti. „Mes jau pasiekėme Programos įgyvendinimo vidurį, todėl negalime vengti problemų, kurios kyla, o turime jas neatidėliodami spręsti“, – pabrėžė P. Tarno.

Viceministras M.Kuklierius, apibendrindamas Stebėsenos komiteto posėdyje aptartus klausimus, patikino, kad Žemės ūkio ministerija, kaip vadovaujančioji Programos įgyvendinimo institucija, dėl visų kylančių problemų nuolat konsultavosi, konsultuojasi ir konsultuosis su socialiniais partneriais. „Dėl III krypties priemonių įgyvendinimo kilusius klausimus taip pat su jais aptarsime. Svarstysime, ar tikrai yra poreikis Paskolų fondo priemones taikyti ir III krypčiai, atsižvelgsime ir į visus kitus socialinių partnerių pasiūlymus.

Su kitomis ministerijomis susitiksime apibrėžti takoskyrų tarp Žemės ūkio ir kitų ministerijų koordinuojamų ES paramos fondų, kad nebūtų dubliavimosi tarp paramos gavėjams teikiamų lengvatinių kreditų. Veiksime nedelsdami ir problemas tikrai spręsime“, – patikino viceministras M.Kuklierius.

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 239 1018 

Spausdinti Nusiųsti draugui