Lietuvos kaimo tinklo 2009 metų veiksmų plano svarbiausias prioritetas – jaunimo aktyvinimas ir įtraukimas į kaimo plėtros procesus, todėl ir vienas pirmųjų Tinklo narių įgyvendintų projektų buvo skirtas jaunimui. Kauno vietos veiklos grupė (VVG), finansuojama Lietuvos kaimo tinklo (Tinklas), pagal 2009 m. veiksmų planą šį pavasarį parengė ir įgyvendino projektą „Jaunimas kaimo plėtros procesuose“.

Svarbu įtraukti į veiklą jaunimą

Kauno VVG pirmininkas Vytautas Zubas, aiškindamas, kodėl buvo imtasi tokio projekto, pabrėžė, kad šalies VVG pastebi nerimą keliantį signalą, jog visoms bendruomenėms vadovauja pagyvenę ar vidutinio amžiaus žmonės, o jaunimas lieka nuošalėje. „Tos jaunimo organizacijos, kurios seniau tradiciškai veikė, atgyveno, o naujos kuriasi labai vangiai, todėl, norėdami šį procesą suaktyvinti, ir ėmėmės šio projekto“, – tvirtina V.Zubas.

Projektą sudarė du etapai: jaunimo ir darbui su jaunimu skirtų projektų konkursas bei tarptautinė konferencija.

Iš viso Kauno rajono konkursui buvo pateikti penki jaunimo projektai. Kulautuvos bendruomenės centro (BC) projektas „Drauge mes esam stipresni“ buvo skirtas virtualiai konferencijai priklausomybių prevencijos temomis, jo metu taip pat surengta amatų diena ir sporto šventė. Zapyškio BC projektas „Komandinis darbas – jaunųjų zapyškiečių įdomios ir prasmingos veiklos šaltinis“ ugdė jaunimo komandinio darbo savybes. Projekto metu zapyškiečiai fotografavo savo krašto apylinkes ir surengė parodą „Zapyškiui – 500“. Vandžiogalos BC projektas „Per šokį pažinsiu Europą“ padėjo susipažinti ir išmokti Europos šalių šokius, pademonstruoti juos kitų rajono gyvenviečių jaunimui, pamokyti juos šokti. Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinio padalinio projektas „Gimtojo krašto istorijos ir etnokultūrinių tradicijų gaivinimas kino meno priemonėmis“ paskatino Raudondvario ir Sitkūnų jaunimo kūrybines grupes išsamiai susipažinti su savo apylinkių istorija ir įamžinti ją dokumentiniuose filmuose. Skautų tunto „Vilkijos ąžuolai“ projektas „Tai turi žinoti kiekvienas“ buvo skirtas susipažinti su skautų veikla ir judėjimu, paskatino jaunimą rinkti medžiagą apie partizaninį judėjimą, surengti bendrą stovyklą su Permės skautais.

Projekto „Jaunimas kaimo plėtros procesuose“ baigiamasis akcentas – tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo 107 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai iš Lietuvos rajonų ir 16 svečių iš užsienio valstybių. Tai Kauno rajono VVG partnerių, penkių vietos veiklos grupių atstovai iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos.

Pristatydamas konferenciją, V.Zubas akcentavo, jog pagrindiniai jos tikslai – išsami diskusija apie kaimo jaunimo įtraukimą į kaimo pokyčių valdymą, pažintis su Europos ir Lietuvos jaunimo iniciatyvų patirtimi, Lietuvos jaunimo organizacijų patirties sklaida, bendros veiklos krypčių ir priemonių aptarimas, siekiant motyvuoti, aktyvinti ir įtraukti Kauno rajono jaunimą į kaimo plėtros procesus.

Jaunimo aktyvinimo galimybės

Dr. Vilma Atkočiūnienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Administravimo ir kaimo plėtros katedros vedėja, kalbėdama apie jaunimo aktyvinimo būdus, pabrėžė, kad viena svarbiausių jaunimo įsitraukimo į kaimo vietovių pokyčių valdymą paskatų yra pilietiškumo ir verslumo ugdymas. Ugdymas įvairiose aplinkose – šeimoje, mokykloje, bendruomeninėje organizacijoje, mokymosi ir darbo vietoje, šalies ir tarptautinėse programose. Įsivaizduojamas „idealus“ jaunas pilietiškas žmogus yra: dalyvaujantis, besidomintis, šeimininkiškas, suprantantis, atsakingas, galintis daryti įtaką sprendimams, bandantis keisti, išsakantis savo nuomonę, kritiškai mąstantis, tolerantiškas, neabejingas, matantis daugiau – ne tik save ir savo šeimą.

Tyrimai rodo, kad jaunas žmogus nėra pasyvus – viskas priklauso nuo to, kokios socialinės ekonominės sąlygos jaunam žmogui yra sudarytos, kiek jis pats yra pajėgus ir linkęs šias sąlygas kurtis, kiek jis mato, atpažįsta kaimo vietovėje esančių galimybių, kiek jaunas žmogus jaučiasi svarbus tos bendruomenės narys. Ir pagyvenę, ir jauni esame linkę dažniau orientuotis į asmeninį, t.y. vartotojišką, o ne bendrąjį interesą. Mums visiems, tiek gyvenantiems kaime, tiek mieste, reikia nuoširdžiai mokytis, keisti požiūrį ir elgseną į savo šalį, kraštą, namus. Rodos, gyvename didelių galimybių laikotarpiu: įsikūrė ir aktyviai veikia kaimo bendruomeninės organizacijos, vietos veiklos grupės, parengtos ir įgyvendinamos kelios dešimtys vietos plėtros strategijų ir projektų, stambėja žemės ūkio produkciją gaminantys ūkiai, diegiamos naujos žemės ūkio technologijos. Tačiau sparčiai mažėja kaimo mokyklų skaičius, visiškai jokio dėmesio neskiriama ikimokykliniam kaimo vaikų ugdymui, nekuriamos arba nepakankamai sparčiai kuriamos darbo vietos kaimo vietovėse, socialinių ir viešojo administravimo paslaugų centralizacija ir koncentracija rajonų centruose, miestuose. Jaunos šeimos renkasi gyventi tas vietoves, kuriose yra mokykla arba jos yra netoli mokyklos. Kaimo vietovės sparčiai tuštėja.

Kokie galimi jaunimo aktyvumo stiprinimo būdai, galimybės ir integracija į bendruomenės gyvenimą? Reikalingas nuolatinis jauno žmogaus informavimas, kodėl ir kur jisai galėtų dalyvauti, kokiems sprendimams daryti įtaką. Kaimo bendruomeninės organizacijos, VVG, kitos kaime veikiančios institucijos turėtų konsultuoti ir konsultuotis su kaimo jaunimu, priimdamos ir įgyvendindamos vietovės pokyčių valdymo sprendimus, turėtų bendrai rengti ir įgyvendinti kaimo vystymo (atnaujinimo), kaimo verslo projektus. Tik esant lygiaverčiais partneriais ir kartu veikiant galima pamatyti (susikurti) ir pasinaudoti naujomis galimybėmis, integruotis į kaimo bendruomenę ir būti aktyviu jos nariu. Turėtų būti labiau išnaudojama savanorystė, gerų pavyzdžių ir sėkmės istorijų pateikimas, unikalūs vietovės ištekliai. Kaimo vietovės pokyčių valdymas turėtų būti profesionalesnis, labiau orientuotas į ilgalaikes perspektyvas, darbo vietų kūrimą, jauno žmogaus interesus ir tikslus.

Geri pavyzdžiai patraukia

Gerosios patirties sklaida laikoma viena iš sėkmingų priemonių, valdant pokyčius kaimo vietovėse. Bendras sprendimų ieškojimas yra efektyvesnis, kai jis organizuojamas partnerystės, susitarimo būdu ir vadovaujasi laisva valia, iniciatyva bei kompetencija.

Konferencijoje pristatyti sėkmingų jaunimo iniciatyvų pavyzdžiai. Pirmiausiai konferencijos dalyviai turėjo progą susipažinti su Čekijos vietos veiklos grupės „Krajina srdce“ jaunimui skirta veikla –  sukurta kalbų mokykla jaunimui ir jaunimo mainų programa, kurioje dalyvauja Italijos, Graikijos, Lenkijos, Prancūzijos, Suomijos jaunimas. Estijos Tartu VVG jaunimo atstovai pasakojo apie projektus, padedančius spręsti jaunų šeimų ir vaikų laisvalaikio problemas. Latvijos atstovai iš VVG „Nuo Salacos iki Rujos“ ir Bauskės VVG supažindino su ekologiniais jaunimo projektais.

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovai pasidalijo įdomiausia savo patirtimi. Lazdijų rajono jaunimo centro projektas „Radiošokas“ skirtas sukurti interaktyvią jaunimo radijo stotį Lazdijų rajono viešojoje bibliotekoje. Jurbarko jaunimo atstovai pasakojo apie rajono jaunimo organizacijų tarybos projektą „JURTA“, kurio metu sukurta interneto svetainė. Kelmės vietos veiklos grupės jaunimo atstovai supažindino su rajono jaunimo organizacijų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo rezultatais ir Europos Sąjungos finansuotu projektu, kurio metu Kelmės rajone  įkurtas jaunimo užimtumo centras. Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo bendruomenės jaunimo klubas „Draugai“ sukūrė vadinamąjį labirintą, padėjusį jiems gerinti jaunimo kompetenciją, skatinti verslumą, imtis socialinių iniciatyvų.

V.Zubas džiaugėsi, kad konferencijoje vykusios diskusijos paskatino Kauno jaunimą ne tik burtis į jaunimo organizacijas, bet ir aktyviau jungtis į vietos bendruomenių veiklą. „Kyla problemų su jaunimo veiklos finansavimu, todėl po šios konferencijos mums kilo mintis, kad vykdant „Kauno rajono plėtros 2007–2013 m. strategiją“ ir vertinant vadinamuosius „minkštuosius“ projektus įvairiai veiklai plėtoti (bendruomeniškumui, saugumui skatinti), pirmumą teiksime jaunimo parengtiems projektams. Tikimės, kad tokių projektų bus, ir mes išsiugdysime sau pamainą, kuri perims mūsų darbus, rūpinsis savo bendruomenės žmonių gerove ir puoselės savo gimtąjį kraštą,“, – neslėpdamas pasididžiavimo, projektą „Jaunimas kaimo plėtros procesuose“ apibendrino Kauno VVG pirmininkas V.Zubas.

Pirmenybė jaunimui ir šių metų kaimo tinklo veiklos planuose

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Jusionis pažymi, kad projektų įgyvendinimo pradžia - pats geriausias Tinklo veiklos pavyzdys, skatinantis nesnausti ir kitus kaimo plėtros proceso dalyvius. Šiais metais septynioms Tinklo veiksmų programos kryptims planuojama skirti 6 mln. Lt paramos. „Akivaizdu, kad šiais metais projektų atrankos komitetas turės labai atidžiai įvertinti projektų susietumą su Tinklo 2010 m. veiksmų plane keliamais prioritetais, nes paramos paraiškų pagal I-IV Veiksmų programos kryptis pateikta 129, o Tinklo nariai planuoja įgyvendinti apie 150 projektų“, – aiškina J.Jusionis.

Tai, kad jaunimo tema yra ypatingai aktuali kaimo plėtros procesuose, byloja ir 2009 bei 2010 metų veiksmų planuose patvirtinti prioritetai: atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo skatinimas kaime, žemdirbių ir vartotojų ekologinės savimonės ugdymas, verslumo įgūdžių ugdymas kaime. „Vienas iš svarbiausių prioritetų ir praėjusiais, ir šiais metais išlieka „Jaunimo aktyvinimas ir įtraukimas į kaimo plėtros procesus“, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos vyr. specialistė J.Jusionis.

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 239 1018

Spausdinti Nusiųsti draugui