Viena tarp septynių pirmųjų šalyje paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau - Programa) priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ praėjusiais metais gavusi vietos veiklos grupė (toliau- VVG) „Pakruojo rajono partnerystė“ šį balandį pasirašė vietos projektų vykdymo sutartis su dešimčia projektų vykdytojų, kurių projektai jau pradėti sėkmingai įgyvendinti.

Vietos projektų paraiškoms teikti – gerai pasirengta

VVG „Pakruojo rajono partnerystė“ direktorė Marytė Žiubrienė džiaugiasi, kad pirmajam kvietimui teikti vietos projektų paraiškas buvo gerai pasirengta. „Mes jau 2007–2008 m., rengdami vietos plėtros strategiją (toliau – VPS), atlikome visų bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų apklausas, kada ir kokius projektus jos norėtų įgyvendinti, kiek lėšų tam reikėtų, kokių mokymų bendruomenės norėtų, kad išmoktų projektus parengti ir juos administruoti. Taigi, rengdami VPS, kaip jos priedą pateikėme ir visas bendruomenių planuojamas vykdyti veiklas, jų vykdymo laikotarpį ir lėšų poreikį visam strategijos įgyvendinimo metui. Todėl žinojome, ko tikėtis per pirmąjį ar antrąjį vietos projektų paraiškų kvietimą, kurį jau irgi esame paskelbę. Tardamiesi su kaimo bendruomenėmis, ištyrę vietos gyventojų poreikius, numatėme ir strategijos prioritetus bei priemones, kurias vietos projektai turi atitikti“,– patirtimi dalijasi M. Žiubrienė.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento vyr. specialistė Nomeda Padvaiskaitė atkreipia dėmesį, kad siekdamos sėkmingai įgyvendinti vietos projektus, VVG, kurios jau turi Žemės ūkio ministerijos patvirtintą vietos plėtros strategiją, gali teikti paraiškas pagal Programos IV krypties ,,LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ veiklos sritį „Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti“ ir veiklos sritį „Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti“. Ši priemonė skirta tiek VVG narių, tiek potencialių vietos projektų vykdytojų gebėjimams ugdyti ar jau turimai kompetencijai tobulinti, rengiant ir administruojant vietos projektus. VVG, teikdama paraišką šiai priemonei, taip pat turėtų būti gerai susipažinusi su kaimo bendruomenių ir kitų potencialių vietos projektų vykdytojų gebėjimais, kad numatytų tinkamas temas mokymams, kurie padėtų įgyti reikiamų įgūdžių organizuoti bendruomenės veiklą, rengti ir administruoti vietos projektus, tvarkyti buhalteriją, vykdyti viešuosius pirkimus, teikti mokėjimo prašymus.

„Šie mokymai bendruomenėms labai svarbūs, be jų neįmanoma užtikrinti sėkmingo vietos iniciatyvų ir projektų įgyvendinimo“, – įsitikinusi M.Žiubrienė.

Pasak M.Žiubrienės, pirmuoju kvietimu VVG iš viso sulaukė 13 vietos projektų paraiškų, iš jų 10 įgyvendina vietos kaimo bendruomenės, 3 projektai buvo pateikti Pakruojo r. savivaldybės. VVG „Pakruojo rajono partnerystė” valdyba 2009 m. gruodžio mėnesį vietos projektų atrankos posėdyje patvirtino paramos skyrimą dešimčiai bendruomenių projektų.

Jau per pirmąjį kvietimą Gačionių, Mikoliškių ir Šukionių bendruomenės pateikė 3 investicinius projektus Programos priemonei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Iš viso šiai priemonei skirta 1 mln. 810 tūkst. Lt. Trijų paramą gavusių bendruomenių projektai skirti bendruomenių namų rekonstrukcijai, iš viso jiems skirta 428 tūkst.748 Lt. Pateikti investicinius projektus sudėtinga, nes reikia susitvarkyti žemės nuosavybės dokumentus, parengti techninį projektą. Projekto parengimo išlaidos yra tinkamos finansuoti iš paramos lėšų, tačiau pats techninio projekto parengimas atima daug laiko.

„Per antrąjį kvietimą iš viso tikimės sulaukti apie 17–18 paraiškų, iš jų net 10 ar 11 –investicinių projektų „Kaimo atnaujinimo ir plėtros“ priemonei. Visi jie bus skirti pastatams, be kurių sunkiai įsivaizduojamas bendruomenių gyvenimas ir veikla, kapitaliniam remontui arba rekonstrukcijai. Iš visų 37 rajone esančių kaimo bendruomenių dar nemaža dalis planuoja ir tikisi susitvarkyti bendruomenių namus, be kurių joms užsiimti aktyvia veikla gana sudėtinga“, – pasakoja VVG direktorė.

Nė kiek ne mažiau svarbu, pasak M. Žiubrienės, kad pastatai būtų ne tik remontuojami, bet juose virtų ir pilnavertis bendruomenių gyvenimas, todėl įgyvendinami ir vadinamieji „mažieji“ projektai (t.y. vietos projektai, kurių nereglamentuoja Programa, bet reglamentuoja Pakruojo VVG vietos plėtros strategija). Jų įgyvendinimui skiriama nuo 25 iki 100 tūkst. Lt.

Per I–ąjį kvietimą pateikti 7 tokie projektai pagal VPS numatytus prioritetus ir priemones. „Veiklios, besimokančios ir solidarios bendruomenės ugdymo“ priemonei įgyvendinti pateikti 2 projektai, kuriems skirta 52,5 tūkst. Lt. Sigutėnų kaimo bendruomenė šią vasarą surengs Pakruojo r. bendruomenių sąskrydį, kuris vyksta kasmet. „Projektui skirti 27,5 tūkst. Lt bus išleisti ne tik pačiam renginiui organizuoti, bet daug kas liks pačios bendruomenės gyvenimui – bus sutvarkyta sporto aikštelė, nupirktas sportinis, turistinis, techninis inventorius, pagaminti lauko stalai ir suolai. Bendruomenei tai itin pravers tolimesnei veiklai“, – projekto naudą įvertina M. Žiubrienė. Pašvitinio bendruomenei skirti 25 tūkst. Lt bus panaudoti bendruomenės narių ir jos veiklos partnerių kelionei į Vokietiją tolimesnio bendradarbiavimo ryšiams užmegzti, pasisemti patirties, aktyvinant kaimo visuomenę, suteiks idėjų kaimo gyventojų verslumui skatinti.

VPS numatytai priemonei „Krašto savitumo puoselėjimas ir patrauklaus įvaizdžio formavimas“ pateikti 5 projektai, jiems skirti 182 tūkst. Lt. Mažeikonių bendruomenė šią vasarą surengs kaime medžio drožėjų plenerą – vietiniai meistrai kvies visus į parodomąjį drožimą, kur kaimo gyventojus, moksleivius, svečius tikimasi sudominti šia šiandien ne itin populiaria profesija ir paskatinti patiems pamėginti drožinėti. Plenero metu išdrožti lauko baldai, skulptūros, sūpynės, skelbimų lenta liks bendruomenei, kuri neturi savo pastato. Tad kol parengs investicinį projektą, galės naudotis šią vasarą sutvarkyta teritorija, o kaimo savitumas išryškės per medžio drožėjo amato puoselėjimą. Projektui skirti 47 tūkst. Lt.

Originaliai savo miestelio istoriją ketina įamžinti Žeimelio bendruomenė, kviesdama dalyvauti visus norinčiuosius – piešti, fotografuoti ar lipdyti, ir taip svečiams ar net ateinančioms kartoms priminti, koks įdomus urbanistikos paminklas yra Žeimelis. Komisija atrinks 10 įdomiausių savanorių darbų ir pagamins jų katalogą bei atvirukų rinkinį.

Ūdekų kaimas, minėdamas 400 metų jubiliejų, sudėtingą kaimo istoriją įamžins medine skulptūra, o visuomeninis fondas „Pakruojo bendruomenės centras“ patrauklų krašto įvaizdį kurs išleisdamas fotografijų albumą „Naujas žvilgsnis į Pakruojo krašto senuosius amatus ir tradicijas“.

Triškonių bendruomenė kaimo tradicijas puoselės per savo jau seniai gyvuojančią kapelą, įsigys naujus muzikos instrumentus, tautinius rūbus kolektyvo nariams, kad koncertuodami namuose ir svetur galėtų tinkamai pristatyti savo kraštą.

Apibendrindama investicinius ir smulkiuosius vietos projektus, M. Žiubrienė atkreipė dėmesį, kad bendruomenės pačios galėjo spręsti, per kiek laiko įgyvendinti pasirinktą projektą, tačiau didžioji jų dalis pasirengę visus darbus atlikti per metus laiko.

Dauguma smulkiųjų projektų bus įgyvendinti dar šiemet. Tik visiškai užbaigusios vadinamuosius mažuosius veiklos projektus, bendruomenės galės rengti investicinius projektus.

Mikoliškių kaime gera gyventi ir jaunam, ir senam

„Viską darome kartu – šventes švenčiame, sporto varžybas rengiame, teatrą ar muzikos kolektyvą pasikviečiame, šokame, dainuojame, į šermenis renkamės, nelaimes – gaisrus, vagystes – viską įveikiame“, – savo bendruomene didžiuojasi jos pirmininkas Jonas Janulis. „Kai Lietuva tapo nepriklausoma, išsibarstėme, tuomet galvojome, kad visi kas sau gyvensime, bet su laiku įsitikinome, kad ilgai vienas neišbūsi – reikia vėl visiems susieiti. Gyvename per 50 kilometrų nuo Pakruojo, kaime nebeliko nei mokyklų, nei bibliotekų, nei kultūros namų, tačiau be „šviesos“ negyvename, patys viskuo pasirūpiname“, – kalba pirmininkas. Kaime arčiau žmogaus dabar nieko kito nėra, tik bendruomenė.

Aštuntus metus gyvuojanti bendruomenė iš 198 kaimo gyventojų jungia 123. „Mūsų kaimas jaunas, net 26 vaikai kas rytą mokyklon išvažiuoja. Kai vyksta sporto varžybos, pavyzdžiui, bėgimas aplink kaimą, tai lekia visi, nuo seno iki jauno, jauniausiam dalyviui – vos 6 metai“, – žmonių vienybe džiaugiasi J. Janulis. – Jaunimas dar labiau visuose renginiuose nori dalyvauti negu kiti, tik juos pakviesk“.

J.Janulis pasakoja, kad bendruomenė jau per pirmąjį vietos projektų kvietimą teikė paraišką investiciniam projektui pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, nes jų turimi 200 metų senumo namai tiesiog pradėjo lūžti. Šiuo metu namai labai sparčiai rekonstruojami, iki rugpjūčio pabaigos darbus tikimasi baigti, nes bendruomenės planuose – daug renginių, o rudeniop jau ir stogo virš galvos žmonėms reikia. „Turimu pastatu nenorėtume apsiriboti, dar planuojame, jei gyvi sveiki būsim, prie savo namų įrengti poilsio zoną jaunimui su kaimiška pirtele ir tvenkiniu, su sale, kurią galėtume nuomoti ir taip gauti pajamų bendruomenės reikmėms. Būtinai reikia sporto ir vaikų žaidimo aikštelių, norime turėti viską, ko žmonėms reikia, ir kad visur gražu būtų“, – planuoja pirmininkas.

„Mūsų kaimas pastaruoju metu nepaprastai pagražėjo, jį tiesiog išpuošė įdarbintieji viešuosiuose darbuose. Kai į kaimą sugrįžo žmonės, netekę darbo, parengėme projektą ir 30 jų įdarbinome. Jie mūsų kaimą pakeitė tiesiog neatpažįstamai – sutvarkytos pakelės, suremontuoti senyvų žmonių namai, sutvarkyta sodybų aplinka. Dirbantieji padeda ir ūkininkams, kurie vargsta su krūmais užžėlusiais melioracijos grioviais, o juos remontuoti labai brangu.

Šis viešųjų darbų projektas – nauda kaimui ir didžiulė parama dirbantiesiems. Užmokestį už darbus sumoka savivaldybė ir Darbo birža per pusę“, – projektu neatsidžiaugia kaimo Mikoliškių bendruomenės pirmininkas.

Kaimo veidas keičiasi

Pakruojo r. savivaldybės meras Saulius Gegieckas pažymi, kad su VVG ir bendruomenėmis dirbama ranka rankon nuo pat VVG veiklos pradžios, kai tik buvo pradėta rengti vietos plėtros strategija. „Bendruomenėms atsirado galimybė pagerinti savo gyvenimo gerovę, nes yra labai platus spektras sričių, į kurias jos gali investuoti, pradedant verslu ir baigiant kitomis priemonėmis, leidžiančiomis tvarkyti aplinką ir infrastruktūrą. Tai keičia kaimo veidą, daro jį šiuolaikišką, patrauklų ir patogų gyventi. Modernus kaimas tampa įdomus ir jauniems žmonėms, o bendruomenių dėmesys ir parama pagyvenusiesiems leidžia jiems gyventi saugiai ir oriai. Savivaldybės ir bendruomenių projektai vieni kitus papildo ir gerina gyventojų gyvenimo kokybę visame rajone“, – apibendrina meras. S.Gegieckas pastebi, kad vis dėlto kaimo bendruomenėms tenkanti biurokratinė našta dažnai yra per sunki, nes jų investiciniai projektai yra prilyginami kitų subjektų teikiamiems stambiems projektams. „Biurokratinę naštą būtina mažinti“, – įsitikinęs Pakruojo r. meras S. Gegieckas.

ŽŪM Kaimo plėtros departamento vyr. specialistė Nomeda Padvaiskaitė pabrėžia, kad ministerija stengiasi įsiklausyti į visas pareiškėjų pastabas ir pasiūlymus – jie yra svarstomi įvairiuose komitetuose, darbo koordinavimo grupėse. „Vadovaujantis ES reglamento nuostatais, tobulinamos bei koreguojamos Programos priemonių įgyvendinimo taisyklės, kad būtų pasiektas ne tik efektyvus finansinių rodiklių įsisavinimas, bet ir kitas „Leader“ metodui ne mažiau svarbus aspektas – socialinių santykių kaimo vietovėse stiprėjimas bei maksimaliai išnaudojamos kaimo vietovių darnios plėtros galimybės“, – „Leader“ metodą charakterizuoja N.Padvaiskaitė.

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 239 1018

Spausdinti Nusiųsti draugui