Speciali darbo grupė, sudaryta iš valstybės pareigūnų, žemdirbių organizacijų atstovų, mokslininkų ir kitų socialinių partnerių, pirmininkaujant viceministrui Aušriui Macijauskui, patvirtino Lietuvos derybinę poziciją dėl mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms priskirtinų plotų ir jų atrankos kriterijų, taip pat aptartas klausimas dėl kompensacinių išmokų už nenašias žemes mokėjimo 2010–2013 m.

Mažiau palankios ūkininkauti vietovės nustatomos iš naujo

Europos Komisija (EK), atsižvelgdama į Europos Audito rūmų pareikštą kritiką, ėmėsi keisti mažiau palankių ūkininkauti vietovių (MPŪV) išskyrimo kriterijus, kad jie būtų vienodi visoms šalims. EK pateikė valstybėms naują MPŪV plotų identifikavimo metodiką, kuria remdamosi šalys turi iš naujo perskaičiuoti savo MPŪV plotus. Šalys taip pat gali teikti pasiūlymus dėl MPŪV plotų ir jų nustatymo kriterijų pagrįstumo. EK, apibendrinusi ir palyginusi iš visų šalių gautus preliminarius duomenis dėl MPŪV plotų, šiuo klausimu tęs dvišales diskusijas su visomis ES narėmis. Naujasis reglamentas dėl gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio naudmenų plotų įsigalios nuo 2014 m.

Žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta darbo grupė nuo metų pradžios intensyviai dirbo, formuodama Lietuvos derybinę poziciją. Pagal EK nuostatas, gamtinių trūkumų turinčiomis teritorijomis laikomos vietovės, kuriose gamtinės kliūtys akivaizdžios ne mažesniame kaip 66 proc. žemės ūkio naudmenų plote, taip pat būtina atsižvelgti ir į ekonominius gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotų kriterijus. EK metodikoje, išskiriant MPŪV, rekomenduojama remtis smulkiausiu administraciniu teritoriniu vienetu (Lietuvoje tai – seniūnijos).

Lietuvos derybinė pozicija

Darbo grupės vadovas viceministras Aušrys Macijauskas pabrėžė, kad Lietuvai su Europos Komisija dėl naujo MPŪV plotų nustatymo teks atkakliai derėtis, nes šalis iš dalies nesutinka su EK nustatytais kriterijais ir siūlo savo patikslinimus. „Principinė mūsų pozicija yra ta, jog siekdami nustatyti Lietuvai palankiausius kriterijus, atskaitos vienetu mes imame kadastrinę vietovę, o vertindami gamtos žalingą įtaką žemėnaudoms, jų pakenkimo riba renkamės 50 proc. kadastrinės vietovės ŽŪN ploto“, – akcentavo viceministras.

VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto (VŽI), kuris skaičiavo MPŪV plotus pagal Lietuvos pasirinktuosius kriterijus, direktorius Audrius Petkevičius paaiškino, kad klimatiniams kriterijams žemėnaudose įvertinti EK rekomendavo remtis ne trumpesnio kaip 30 metų laikotarpio duomenimis. Pagal EK metodiką iš gamtinių/klimatinių kriterijų Lietuva pasirinko du blokus: dirvožemio (jo tekstūros, akmeningumo, drėgmės balanso, šlaito nuolydžio) ir žemos temperatūros (šilumos trūkumo augalų vegetacijai).

„Lietuvoje yra 16 tolygiai per visą šalį išsidėsčiusių hidrometeorologijos stočių. Didžioji stočių duomenų dalis kaupiama nuo 1961 m. Gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio naudmenų plotams skaičiuoti atlikta 49 metų duomenų analizė, kuri Lietuvai pasirodė esanti palankiausia“, – informavo A.Petkevičius.

VŽI direktorius A.Petkevičius pateikė MPŪV plotų skaičiavimo pavyzdžių: jei Lietuva vadovautųsi EK pasiūlyta metodika, t.y. smulkiausiu teritoriniu vienetu imtų seniūnijas, o gamtinių trūkumų riba būtų imama 66 proc., tuomet šalyje MPŪV plotai būtų trečdaliu mažesni negu yra dabar. Tuo tarpu MPŪV plotai, skaičiuojant pagal Lietuvos pasirinktus kriterijus – kadastro vietoves ir 50 proc. vietovių pakenkimo ribą bei klimatinį faktorių – žemą temperatūrą, galėtų sudaryti 1, 7 mln. ha. Tai būtų 16 proc. didesnis MPŪV plotas negu yra dabar.

Kilus diskusijos dėl klimatinio faktoriaus tikslingumo, ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis atkreipė dėmesį, kad kai EK patvirtins bendrą Lietuvos MPŪV plotą, šalis pati galės nusistatyti tam tikrus vidinius kriterijus šiems plotams patikslinti. „Pavyzdžiui, kai žemės ūkio ministro įsakymu bus tvirtinamas MPŪV sąrašas, ir matysime, kad tam tikra vietovė į šį sąrašą yra patekusi pagal klimatinį faktorių, tačiau realiai mažai kuo skiriasi nuo derlingų žemių, galėsime atsižvelgti į žemės našumo balą ar kitą pačių nusistatytą kriterijų ir šią vietovę iš MPŪV išbraukti“, – tikino M.Palionis. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva, vadovaudamasi EK metodika ir pasirinkdama MPŪV nustatymui klimatinį kriterijų, nebeprivalo atsižvelgti į ekonominius kriterijus, kuriems pateikti neturi patikimų statistinių duomenų.

Darbo grupės narė, ŽŪR atstovė Edita Karbauskienė pasiūlė į Lietuvos derybinės pozicijos dokumentus įrašyti nuostatą, kad kiekvienai ES šaliai narei būtų leista savo nuožiūra pasididinti MPŪV plotus iki 10 proc. nuo viso nenašių žemių ploto.

A.Macijauskas akcentavo, kad teikdama dokumentus Europos Komisijai, darbo grupė pateikia maksimalų MPŪV plotą, pagrįsdama jų atranką rimtais argumentais. „Tokia mūsų pozicija dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių, pateikta deryboms su EK, bus svarus papildomas argumentas ir derybose dėl Lietuvai skiriamo bendro europinio finansinio voko naujajam laikotarpiui“, – apibendrino darbo grupės pirmininkas.

Kompensacinės išmokos už mažiau palankias ūkininkauti vietoves 2010–2013 m.

ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis informavo, kad dabartinė situacija dėl kompensacinių išmokų už 2010–2013 m. yra problemiška. Per 2007–2009 m. kompensacinių išmokų MPŪV išmokėta 650 mln. Lt, taigi vidutiniškai metų poreikis siekia apie 220 mln. Lt. Tuo tarpu likusiems 4 metams iki šio finansinio laikotarpio pabaigos – 2013 m. – išmokoms yra likusi 340 mln. Lt suma, kurios užtektų išmokėti visas šių metų išmokas ir 50 proc. dydžio išmokas – 2011 m.

Darbo grupė pasiūlė kelis variantus, kaip spręsti šį sudėtingą klausimą. Vienas iš jų – kompensacines išmokas mažinti tiek, kiek padidėja tiesioginės išmokos, kad ūkiui tenkantis bendras finansinis vokas išliktų toks pat.

Kita alternatyva – turimus pinigus išmokėti per šiemet, jų nemažinant, 2011 m. išmokėti perpus mažesnę išmoką, o 2012–2013 m. kompensacinių išmokų visiškai nebemokėti. Taip pat pasiūlyta kompensacines išmokas mažinti palaipsniui, kol bus išmokėta visa turima joms skirta suma – 340 mln. Lt.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Juozas Baublys atkreipė dėmesį, kad nederlingų žemių ūkininkai moka tokio pat dydžio mokesčius, kaip ir derlingų, nes įvestasis EDV visiškai neatsižvelgia į žemės kokybę. „Mes ir taip esame skriaudžiami, ūkininkaudami tokiose žemėse, nes daug mums priklausančių pajamų tiesiog negauname. Išmokos už MPŪV turėtų kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai atitinkamoje vietovėje ūkininkų patiriamas papildomas išlaidas ir prarandamas pajamas. Griežtai pasisakome, kad išmokos nebūtų mažinamos didelio nepalankumo žemėms. Sutiktume, kad būtų nemokama už pievas, kai negaminama produkcija, nelaikoma gyvulių“, – asociacijos nuomonę išsakė J. Baublys.

Asociacijos pirmininko nuomone, MPŪV kompensacinės išmokos apskritai turėtų išlikti. J.Baublys atkreipė dėmesį, kad II-osios krypties priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklai „Ražienų laukai per žiemą“ parama yra nepagrįstai didelė ir ją tikrai galima būtų sumažinti. Šiai nuomonei pritarė ir dalis darbo grupės narių. Jų nuomone, šios priemonės lėšos būtų tinkamas šaltinis MPŪV kompensacinių išmokų biudžetui papildyti .

M.Palionis pabrėžė, kad pagal principines EK nuostatas, parama MPŪV negali būti didesnė negu parama aplinkosaugai, todėl balansas turi būti išlaikytas ir iš kitų II-osios krypties priemonių perkelti paramą MPŪV bus sudėtinga. „Norint išmokėti kompensacines išmokas iki pat 2013 m. pabaigos pagal dabar veikiančias taisykles, papildomai reikėtų daugiau kaip 0,5 mlrd. Lt, o tokios sumos tikrai nerasime“, – patikino M.Palionis.

Viceministras A.Macijauskas, apibendrindamas diskusijas, išsakė principinę darbo grupės nuostatą, kad 2010 m. kompensacinės išmokos neturėtų mažėti, 2011 m. bus ieškoma papildomų lėšų kompensacinėms išmokoms išmokėti, taip pat ir 2012–2013 metams. Apsispręsta, kad jau nuo šių metų išmokos nebus mokamos tiems, kas neturi pasėlių ir nelaiko gyvulių. Nutarta peržiūrėti mažiau palankių ūkininkauti vietovių paramos taisykles, jas pagal galimybes sugriežtinant. Su tokia darbo grupės priimta pozicija bus supažindintas Žemės ūkio rūmų prezidiumas.

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 239 1018

Spausdinti Nusiųsti draugui