Kone dvigubai išaugusios lėšos mokslo žinių bei inovacinės praktikos sklaidai šalies žemės ūkyje atveria naujas, dar didesnes galimybes.

Išaugo finansavimas

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla” veiklos srities „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida” finansavimas nuo 12 mln. Lt padidintas iki 22 mln. Lt.

Šiai priemonės veiklai 2010 m. skirta 6 mln. Lt.

Parama bus teikiama parodomiesiems bandymams įrengti (vykdyti, prižiūrėti ir demonstruoti) ūkininko ar miško valdytojo ūkyje, seminarams, lauko dienoms ir kitai informavimo veiklai organizuoti bei mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidai. Šių renginių organizavimo, administravimo ir sklaidos priemonės bus 100 proc. apmokamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų. Tinkamu pareiškėju bus mokslo ir studijų institucijos ir (ar) jų asociacijos, vienijančios narius, vykdančios žemės ir miškų ūkio, žemės ūkio ir maisto produktų apdorojimo ir perdirbimo ūkyje mokslinius tyrimus, užsiimančios jų rezultatų ir inovacinės praktikos sklaida.

Galutiniai naudos gavėjai yra ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ir miškų ūkio veikla, įregistravę žemės ūkio ar miškų valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Minėtos priemonės veiklos srities tikslai – didinti žemės ir miškų ūkio konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius ir diegiant pažangias technologijas ir inovacijas; skleisti žemės ir miškų ūkio veiklos, žemės ūkio produktų perdirbimo ūkininko ūkyje ar žemės ūkio įmonėje mokslo žinias bei inovacijas.

Maksimali parama išaugo

Kad paramos lėšos būtų kuo efektyviau įsisavinamos Žemės ūkio ministerijos Mokslo ir mokymo skyriaus specialistai parengė minėtos veiklos srities įgyvendinimo taisyklių projektą, kuris patvirtintas vasario 17 d. ministro įsakymu.

Kaip sakė skyriaus vyriausioji specialistė Lina Šimonienė, naujose taisyklėse numatyta maksimali paramos suma vienam pareiškėjui nuo buvusių 345 tūkst.Lt išaugo iki 1, 036 mln. Lt.

Projektų rengėjams numatyti minimalūs tinkamumo reikalavimai, kuriuose, vadovaujantis parodomojo bandymo metodika  turėtų būti įrengta parodomieji bandymai skirtinguose Lietuvos regionuose. Pagal kiekvieną parodomojo bandymo metodiką turės būti įrengta: ne mažiau kaip 2 parodomieji bandymai, suorganizuota ne mažiau kaip 2 lauko dienos, ne mažiau kaip 2 seminarai.

Projektams, kurių vertė sieks iki 345 tūkst. Lt, projektų vykdytojai  užtikrins, kad lauko dienose ir seminaruose  (per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį)  dalyvaus ne mažiau kaip 200 unikalių galutinių naudos gavėjų, iš kurių 20 proc. ketintų taikyti technologijas ar atskirus technologinio proceso fragmentus savo ūkyje. Projektams, kurių vertė sieks iki 690 tūkst. Lt – 300 unikalių galutinių naudos gavėjų,  iš kurių 20 proc. ketintų taikyti technologijas ar atskirus technologinio proceso fragmentus savo ūkyje.

Pretenduojantiems į maksimalią paramą  projektų rengėjams taisyklėse numatyta, kad lauko dienose ir seminaruose  (per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį)  dalyvautų ne mažiau kaip 400 unikalių galutinių naudos gavėjų, iš kurių 20 proc. ketintų taikyti technologijas ar atskirus technologinio proceso fragmentus savo ūkyje.

Dalyvaus ir konsultantai

Naujosiose taisyklėse numatyta, kad mokslo institucijai planuojant ir atliekant parodomąjį bandymą jame turi dalyvauti ne tik gamybinis ūkis, bet ir konsultantas, o lauko dienose  jie turės pakviesti dalyvauti  ne tik konsultantus, bet ir profesinių mokyklų ir kolegijų dėstytojus, įgyvendinančius žemės ir miškų ūkio formaliojo ir neformaliojo mokymo programas.

Į paramą pretenduojantis pareiškėjas turės sudaryti trišalę sutartį. Ji sudaroma tarp mokslo institucijos, konsultavimo institucijos ir galutinio naudos gavėjo – žemdirbio.

Viena mokslo ar studijų institucija galės teikti iki dviejų projektinių pasiūlymų  paramai pagal minėtą priemonę gauti. Pareiškėjams viršijus pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose prašomą metinę paramos sumą veiklos sričiai, bus taikomi atrankos pirmumo kriterijai. Vienas jų – dalyvavimas mokslo, studijų ir verslo slėnių veikloje.

Vertins tik aktualius projektus

Pasak L.Šimonienės, dar viena naujovė ta, kad projektinių pasiūlymų aktualumą vertins žemdirbių nevyriausybinės organizacijos.Tik sulaukus jų nuomonės apie mokslininkų siūlomus parodomuosius bandymus, projektiniai pasiūlymai bus svarstomi projektų atrankos komitete.

Numatyta, kad Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) sudarys specialią kompetetingą atrankos komisiją iš įvairių ūkio šakų atstovų ir specialistų, kurie spręs, ar projekte apibrėžta inovacija tikrai reikalinga žemdirbiams. Jei  komisija nuspręs, kad projektas neaktualus galutiniams naudos gavėjams, jis toliau nebus vertinamas.

Kai projektiniai pasiūlymai, įvertinus jų aktualumą, surinks vienodą balų skaičių, o bendra prašoma paramos suma viršys kvietimui teikti projektinius pasiūlymus planuojamą skirti lėšų sumą, ŽŪR komisija atliks projektinių pasiūlymų atrankos pirmumo vertinimą.

Atrankos pirmumo kriterijai numatyti projektams, apimantiems kelias veiklos sritis, (pvz., augalininkystė ir pašarų gamyba, gyvulininkystė ir biokuro gamyba ir pan.), taip pat projektams, kurių vykdyme dalyvauja ūkininkai, turintys Žaliąjį diplomą, ar miško valdytojai, kurių miškai sertifikuoti pagal tarptautines miškų sertifikavimo sistemas.

Projektinius pasiūlymus pareiškėjai ministerijai gali teikti nuo kovo 1 iki 22 dienos. Kai projektinius pasiūlymus įvertins ŽŪR sudaryta komisija, atrinktiems projektams NMA kvies teikti paraiškas.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Spausdinti Nusiųsti draugui