Europos Komisija (EK) ėmėsi iniciatyvos visoms šalims nustatyti vienodus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima iš naujo identifikuoti gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio naudmenų plotus (mažiau palankias ūkininkauti vietoves). Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje į pirmąjį posėdį susirinkusi darbo grupė, sudaryta iš valstybės pareigūnų, žemdirbių organizacijų atstovų, mokslininkų ir kitų socialinių partnerių, aptarė naujuosius kriterijus ir teikė siūlymus, kaip juos galima būtų keisti.

              Naujoji tvarka – nuo 2014 metų

              Iki šiol Europos Sąjungoje galiojanti mažiau palankių ūkininkauti vietovių (MPŪV) rėmimo praktika sulaukė griežtos Europos Audito Rūmų kritikos, akcentuojant, kad MPŪV nustatymo kriterijų yra per daug: duomenys, kuriais naudojamasi apibrėžiant šias vietoves, yra pasenę; trūksta skaidrumo, nes nėra vieningos MPŪV išskyrimo metodikos ES mastu, todėl neįmanoma palyginti atskirų šalių narių taikomų schemų. Atsižvelgiant į šią kritiką, naująsias gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio naudmenų plotų identifikavimo gaires, kurios turėtų būti taikomos visoje ES, Europos Komisijos pavedimu sukūrė Jungtinių tyrimų centras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jos netaikomos karsto ir užliejamoms teritorijoms, nes šių teritorijų keisti nenumatoma. Gaires gavo visos valstybės narės, kurios artimiausiu metu EK turi pateikti savo skaičiavimus ir siūlymus. EK apibendrins šiuos duomenis, patikslins siūlymus ir tada su visomis šalimis ves derybas dėl kriterijų nustatymo. Naujai nustatyti gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio žemės plotai turėtų būti naudojami nuo 2014 m.

            „Mes taip pat jau atlikome skaičiavimus, tačiau rezultatai nėra džiuginantys. Kai kurie siūlomi kriterijai Lietuvai tinka, kai kurie – ne. Būtų idealiausia, jei mums ir toliau leistų mažiau palankias vietoves nustatyti pagal žemės našumo balus, tačiau tokios sistemos neturi daugelis ES valstybių. Bendromis jėgomis turime ieškoti naujų kriterijų, kurie būtų priimtini mūsų kraštui. Sieksime, kad siūlomi kriterijai būtų palankesni Lietuvai, ir bandysime tai argumentuotai įrodyti EK“, – padėtį charakterizavo žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

               EK siūlomi kriterijai kelia nerimą

              Analizę pagal pateiktus Gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio naudmenų plotų (mažiau palankių ūkininkauti vietovių) identifikavimo kriterijus Lietuvai atliko VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas. Pasak instituto direktoriaus Audrius Petkevičius, tyrimo tikslas – atsižvelgus į EK nustatytus kriterijus, apskaičiuoti mažiau palankias ūkininkauti teritorijas. Tyrimą sudaro du etapai: biofizinių (natūralių gamtinių) ir ekonominių kriterijų vertinimas. Kiekviena valstybė iš EK pasiūlytų biofizinių kriterijų pasirenka jai priimtinus. Tai gali būti žema temperatūra, karštis, drenažas, tekstūra ir akmeningumas, įsišaknijimo gylis, cheminės dirvožemio savybės, dirvožemio drėgmės balansas, nuolydis.

             Ekonominių kriterijų vertinimas atliekamas tik tose vietovėse, kur jau yra nustatyti gamtiniai trūkumai. EK nurodo, kad gamtinių trūkumų turinčiomis teritorijomis laikomos vietovės, kuriose gamtinės kliūtys pasireiškia ne mažiau kaip 66 proc. žemės ūkio naudmenų ploto. Paramą galėtų gauti tik tos teritorijos, kurios atitinka abiejų vertinimo etapų kriterijus.

              EK yra pateikusi tris galimus ekonominio vertinimo kriterijus: a) vyraujančio žemės ūkio pasėlio vidutinio derlingumo palyginimas su šalies vidurkiu; b) vienam hektarui žemės ūkio naudmenų tenkančių galvijų skaičiaus palyginimas su šalies vidurkiu; c) ūkio pelningumo palyginimas su šalies vidurkiu. Teigiamai gali būti vertinamos tos teritorijos, kuriose ekonominiai kriterijai yra mažesni negu šalies vidurkis. Pasak A.Petkevičiaus, Lietuvai šie subjektyvūs kriterijai nelabai tinka. Pirmiausia, pas mus nėra statistinių ūkio pelningumo rodiklio duomenų, skaičiavimas pagal galvijų skaičių yra gana netikslus ir subjektyvus (galvijų skaičius neatspindi ūkininkavimo efektyvumo), o mažai palankiose ūkininkauti vietovėse vyrauja pievos ir ganyklos, tad derlingumo lyginimas neatitinka realios ūkininkavimo situacijos.

             „Atlikus skaičiavimus matome, kad visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Vilniaus savivaldybę, ženkliai sumažėtų mažiau palankių ūkininkauti vietovių (išskyrus užliejamas ir karsto teritorijas) – iš esamų 226 seniūnijų liktų tik 94“, - darbo grupės dėmesį atkreipė instituto direktorius.

               Aptarta derybinė pozicija, kurios turėtų laikytis Lietuva

             Išklausę informaciją apie atliktą tyrimą, darbo grupės nariai diskutavo, kokie kriterijai galėtų būti taikomi atliekant vietovių atranką, kokios derybinės pozicijos turėtų laikytis Lietuva.  

              Neabejotina, kad visos šalys sieks pagrįsti kriterijus, kurie nesumažintų mažiau palankių vietovių ploto. ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis informavo, kad dėl EK nustatytų ekonominių kriterijų prieštarauja ne viena valstybė, bet nieko konkretaus dar nėra pasiūlyta. Šie kriterijai nepriimtini ir mūsų kaimynams latviams ir estams. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad tie Lietuvos duomenys, kurie netrukus bus išsiųsti EK, tikrai nėra galutiniai. „Tai, kad kažkas mažiau palankių vietovių žemėlapyje nebemato savo seniūnijos, dar nereiškia, kad jos ten ir nebebus“, - nedramatizuoti situacijos ragino ŽŪM pareigūnas.

               Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas perdavė žemdirbių nuomonę, kad geriausia mažiau palankias vietoves būtų identifikuoti pagal objektyviausią kriterijų - žemės našumo balą. Labai svarbu ir tai, kad teritoriniu vertinimo vienetu būtų pasirinkta kadastrinė vietovė, o ne seniūnija. Šiai idėjai, dėl kurios neabejotinai bus deramasi su EK, pritarė visi darbo grupės posėdyje dalyvavę socialiniai partneriai. „Reikia vienytis su tom šalimis, kurios siekia, kad jų plotai nebūtų sumažinti“, - teigė Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

                Ypač skeptiškai buvo sutikta Europos Komisijos nuostata, kad remtinomis vietovėmis turėtų būti tik tos, kuriose gamtinės kliūtys išryškėja didesniame nei 66 proc. žemės ūkio naudmenų plote. Darbo grupė nariai pasiūlė, kad šis skaičius būtų 50 proc. „Čia juk kalbama apie žmonių išlikimą, o tie 66 proc. tikrai juokingi, niekuo nepagrįsti. Jeigu ūkininkas iš tikrųjų dirba žemę, kuri turi akivaizdžių trūkumų, jis ir turi gauti kompensaciją“, - griežtai nukirto Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.

                  Tai, kad pateikti ekonominiai kriterijai – sunkiai apskaičiuojami ir nustatomi, pastebėjo ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Juozas Baublys. Jo nuomone, didelio nepalankumo teritorijos (jose trūkumai sudaro 70-80 proc.) turėtų išlikti ir gauti dvigubai didesnę paramą, o kitiems (trūkumai  – 50 proc.) – parama turėtų būti mažesnė, bet ir ji privalo išlikti.

                  EK pasiūlytiems kriterijams nepritarė ir sunerimę Kretingos, Varėnos, Telšių krašto ūkininkai, kurie, pritaikius šiuos kriterijus, netektų labai didelės dabartinių pajamų dalies. Jų teigimu, taptų neįmanoma konkuruoti su kitais ūkiais net vietos rinkoje.

                 „Išgirdome daug vertingų patikslinimų, tačiau reikėtų pagalvoti ir apie naujo objektyvaus kriterijaus pasiūlymą, juk EK atvira mūsų idėjoms“, – pastebėjo žemės ūkio viceministras A. Macijauskas.

Žemės ūkio ministerijos informacija 

 tel. (8~5) 2391 016

Spausdinti Nusiųsti draugui