Iš visų 2007–2013 m. programiniam laikotarpiui Lietuvos žemės, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai skirtų 7,8 mlrd. Lt jau išmokėta daugiau kaip 1,57 mlrd. Lt. Pasiektas Žemės ūkio ministerijos vadovybės užsibrėžtas tikslas – supaprastinti ES paramos teikimą.

Vyriausybės programinės nuostatos sėkmingai įgyvendintos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programoje numatytos kaimo raidos pagrindinės kryptys, prioritetą teikiant šeimos ūkiui, verslui, viduriniajam socialiniam sluoksniui. Labai svarbu sumažinti socialinę įtampą ir atskirtį kaime, ir tam yra puikios galimybės, pasitelkiant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Numatytosios programinės nuostatos sėkmingai įgyvendintos – supaprastintas ES paramos teikimas, o ši parama investuojama būtent į gamybą, kuri sukuria bendrą vidaus produktą ir padidina žemdirbių pajamas.

Iš visų 2007–2013 m. programiniam laikotarpiui Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtų 7,8 mlrd. litų jau išmokėta daugiau kaip 1,57 mlrd. Lt.

Einamiesiems metams skirtos ES paramos lėšos turi būti išmokėtos per dvejus metus, taigi visa 2007–2013 m. laikotarpiui skirta suma turi būti baigta mokėti iki 2015 m. pabaigos.

Planas įgyvendintas 116 proc.

Iš visų programai 2007–2013 metams skirtų 7,8 mlrd. Lt 2007–2009 m. skirta beveik 3,6 mlrd. Lt. Iki šių metų gruodžio 3 d. pateiktos 330 822 paraiškos 2,78 mlrd. Lt paramai gauti.

Šiuo metu paraiškos renkamos pagal 26 programos priemones ir jų veiklos sritis. Pagal daugelį jų paraiškos bus renkamos iki pat šių metų pabaigos. Paramos gavėjai investicinius projektus gali įgyvendinti per dvejus–trejus metus, o parama jiems mokama dalimis per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Todėl kol kas ankstoka 2007–2009 m. skirtą paramos sumą lyginti su išmokėjimais, nes visa šiems dvejiems metams skirta suma turi būti išmokėta iki 2011 m. pabaigos. Tačiau džiaugtis tikrai yra kuo – vien tiktai per dar nesibaigusius 2009 metus jau išmokėta daugiau kaip 1,1 mlrd. Lt, t. y. du kartus daugiau negu per 2007–2008 metus.

Visi 2007 m. skirti pinigai turi būti išmokėti iki 2009 m. pabaigos. Pagal žemės ūkio ministro patvirtintą planą iki gruodžio 31 d. turi būti išmokėti 1,337 mlrd. Lt, tuo tarpu iki gruodžio 3 d. jau išmokėta 1,57 mlrd. Lt. Taigi dar metams nesibaigus planas įgyvendintas 116 proc.

Ypač sparčiai įgyvendinamos „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ ir „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonės. Pagal jas jau išmokėta atitinkamai 69 proc. ir 32 proc. visam laikotarpiui skirtos paramos (išmokėta atitinkamai 149,2 ir 444,6 mln. Lt).

Ekonominiu sunkmečiu europinė parama padėjo mūsų kaimui, šalies žemės ūkiui būti „garvežiu“ visoje ekonomikoje. Investicijų į kaimą, valdų modernizavimo rezultatai akivaizdūs – pakilo darbo našumas, žemdirbių pajamos, išaugo eksportas. Nuo kovo mėnesio pagal supaprastintą tvarką paramos valdoms modernizuoti kreipėsi beveik trys tūkstančiai žemdirbių. Ankstesniuoju laikotarpiu – 2007–2008 m. – panašia parama pasinaudojo du tūkstančiai pareiškėjų. Šiemet ūkininkai traktorių, žemės dirbimo padargų, įvairiausių gamybos priemonių įsigijo už tris šimtus milijonų litų. Tai iš esmės pagerino darbo sąlygas daugelyje ūkių.

PROGRAMOS PAŽANGA IR FINANSINIS ĮGYVENDINIMAS

(2009-12-01 duomenys)

Pradėjus įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007─2013 metų programą, tapo įmanoma spartesniais tempais siekti bendrojo Lietuvos kaimo plėtros tikslo – užtikrinti ekonomikos augimą, didinant žemės, miškų ūkio sektorių konkurencingumą, kuriant galimybes kaimo ekonominei veiklai įvairinti ir gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti, puoselėjant žmogiškąsias, gamtines ir kitas kaimo vertybes, mažinant skirtumus tarp miesto bei kaimo ir tarp atskirų regionų.

Paramos supaprastinimo efektas

Parama buvo supaprastinta 2009 metais, ir efektas išryškėjo iškart – pagal supaprastintas „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ paramos teikimo taisykles paramos kreipėsi 3 kartus daugiau pareiškėjų negu 2008 m.. Tai liudija, koks svarbus ir žemdirbiams reikalingas žingsnis buvo paramos supaprastinimas.

Gruodžio 3 d. duomenimis, iš viso pagal supaprastintą tvarką gautos 2 930 paraiškos 265 mln. Lt paramai pagal priemones „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ bei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Iš visų supaprastintai paramai teiktų paraiškų absoliuti dauguma – 2 926 – skirtos populiariausiai „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonei, prašoma paramos suma – 264,7 mln. Lt. Šios priemonės paramos gavėjams jau išmokėta 172 mln. Lt.

Svarbu pažymėti, kad siekiant užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį ES lėšų įsisavinimą, palengvinti pareiškėjų galimybes skolintis lengvatinėmis sąlygomis, šiemet įkurtas Paskolų fondas, kurį sudaro 450 mln. Lt. Paskolos teikiamos pagal dvi priemones: „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (galima paskola nuo 10 358 iki 1 035 840 Lt) bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ (galima paskola iki 13,8 mln. Lt, o jei skatinama kooperacija pieno sektoriuje – iki 34,5 mln. Lt).

Į Nacionalinę mokėjimo agentūrą paskolai ir paramai gauti kreipėsi 86 asmenys: 82 modernizavimui (68 iš jų – pagal supaprastintą tvarką) ir 4 – perdirbimui. 42 iš jų (4 perdirbimui ir 38 modernizavimui) paraiškas investicinei paramai jau buvo pateikę anksčiau, todėl dabar kreipėsi tik paskolos.

Supaprastintas visos paramos teikimas

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija jau yra supaprastinusi visos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos paramos teikimo tvarką. Vadinamoji „mažoji“ – iki 150 tūkst. Lt parama – buvo tik pirmas paramos supaprastinimo žingsnis.

Siekiant supaprastinti paramą, buvo pakeisti bendrieji teisės aktai: programos administravimo taisyklės; prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisyklės; ekonominio gyvybingumo nustatymo tvarka; didžiausiųjų įkainių nustatymo metodika.

Programos administravimo taisyklių pakeitimai numato paprastesnį paraiškų rengimą, aiškesnes paramos teikimo sąlygas, spartesnį paraiškų vertinimą.

Įsakyme dėl projektų ekonominio gyvybingumo atsisakyta vidinės grąžos normos rodiklio, iki 0,7 padidinta skolos rodiklio reikšmė (jauniesiems ūkininkams – 0,8), taip pat sutrumpintas ekonominio gyvybingumo rodiklių vertinimo laikotarpis.

Prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisyklių pakeitime padidintos pirkimų vertės, pagal kurias reikia organizuoti konkursą. Pavyzdžiui, konkursą privalu organizuoti tik tuomet, kai prekės ir paslaugos viršija 500 tūkst. Lt (be PVM), o darbai – 2,5 mln. Lt (be PVM). Taip pat įtvirtinta nuostata, kad patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti gali nustatyti ekspertai. Sudaryta galimybė pasiūlymus vertinti ne tik pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų, bet ir pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų.

Siekiant palengvinti vykdomas statybas, patvirtinti statinių didžiausieji įkainiai, sudaryta pasirinkimo galimybė – taikyti didžiausiuosius įkainius arba vadovautis nustatyta pirkimo tvarka (konkursu).

Teisės aktuose įtvirtintos ir kitos lengvinančios nuostatos:

-pareiškėjams leidžiama skolintis lėšų ne tik iš kredito įstaigų, bet ir iš fizinių bei kitų juridinių asmenų. Paskolos sutartys gali būti teikiamos etapais prieš kiekvieną mokėjimo prašymą (ankščiau reikėjo pateikti vieną paskolos sutartį pasirašant paramos sutartį);

-atsisakyta reikalavimo drausti pasėlius;

-panaikintas reikalavimas prieš teikiant paraišką atnaujinti žemės ūkio valdos duomenis, jeigu šie duomenys nesikeitė;

-atsisakyta kai kurių dokumentų, pažymų – NMA duomenis gauna iš registrų;

-leidžiamos investicijos į ne tik nuosavybės teise, bet ir nuoma, arba kitais teisėtais pagrindais valdomą turtą, kai užtikrinamas jo valdymas ne trumpiau kaip dešimt metų nuo paramos paraiškos užregistravimo NMA dienos.

Žinoma, tuo paramos supaprastinimas dar nesibaigė, ministerija nuolat ieško tolimesnių galimybių paramos teikimo supaprastinimo galimybių. Kartais racionalių pasiūlymų pateikia ir patys projektų vykdytojai, socialiniai partneriai, ir dėl to darbas tampa dar konstruktyvesnis.

Didinamas trečiosios krypties priemonių populiarumas

Nuo gegužės iki gruodžio mėnesio buvo renkamos paraiškos pagal priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Pagal šias priemones nuo gegužės mėnesio jau yra pateiktos 68 paraiškos už daugiau kaip 11 mln. Lt.

Iš viso per 2008–2009 m. pagal šias priemones jau pateiktos 289 paraiškos už daugiau kaip 116 mln. Lt. Iš viso pasirašyta paramos sutarčių arba priimtas sprendimas dėl paramos skyrimo 77 pareiškėjams už 34 mln. Lt. Išmokėta daugiau kaip vienas milijonas litų. Išmokėtų lėšų suma nėra didelė, tačiau projektai įgyvendinami per ilgą laiką – 24 arba 36 mėnesius.

Atėjus sunkmečiui, dalis potencialių pareiškėjų atsisakė teikti paraiškas paramai gauti. Pirmiausia tai lėmė sumažėjusios skolinimosi galimybės bei padidėjusi verslo rizika. Todėl ministerija inicijavo nemažai programos pakeitimų, kurių reikšmingiausi buvo paramos intensyvumo padidinimas nuo 50 iki 65 proc. (tradiciniams sertifikuotiems amatams – iki 75 proc.). Nors šie pakeitimai įsigaliojo tik liepos mėnesį, jau dabar jaučiamas paraiškų teikimo suaktyvėjimas bei potencialių pareiškėjų domėjimasis parama. Reikia pažymėti, kad paprastai paraiškos teikiamos paskutinėmis paraiškų surinkimo dienomis, tad tikimasi, kad iki metų pabaigos dar bus gauta nemažai paraiškų.

Priemonės „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimas planavimo būdu (paraiškas teikia savivaldybės) pradėtas nuo 2009 m. kovo 19 d. – kiek vėliau negu kitų priemonių. Taip padaryta siekiant išvengti dvigubo tų pačių investicijų finansavimo rizikos, nes paramos teikimo sąlygas reikėjo suderinti su Vidaus reikalų ministerija, administruojančia analogišką paramą, bet finansuojamą ne iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, o iš ES struktūrinių fondų.

Iki šių metų gruodžio 3 d. pateikti 252 projektiniai pasiūlymai. Projektų atrankos komitetas teigiamai įvertino 162 projektinius pasiūlymus ir rekomendavo juos kviesti teikti paramos paraiškas. Paraiškose prašoma paramos 69 972 088 mln. Lt sumai, o tai sudaro 51 proc. visų 2007–2013 m. šiai priemonei planavimo būdu numatytų lėšų (138 mln. Lt). Tikimasi, kad savivaldybės ilgai netruks ir imsis įgyvendinti jau parengtus projektus.

Žemės ūkio ministerija, siekdama padidinti III-osios krypties priemonių populiarumą ir padidinti pareiškėjų skaičių, ėmėsi ir kitų ryžtingų veiksmų: parengė laikiną pagalbos schemą (EK šiai schemai pritarė lapkričio 16 d.), pagal kurią iki 2010 m. gruodžio 31 d. bendroji ir de minimis pagalbos suma priemonėms „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos bei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ padidinta nuo 690 tūkst. Lt iki 1 mln. 725 tūkst. Lt.

Taip pat planuojama kreiptis į Europos Komisiją dėl finansų inžinerijos taikymo trečiajai krypčiai (kaip tai padaryta priemonėms „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“). Tai sudarys pareiškėjams geresnes sąlygas ir paskatins juos aktyviau kreiptis paramos.

Įsibėgėjo Lietuvos kaimo tinklo veikla

Praėjusių metų pabaigoje veiklą pradėjęs Lietuvos kaimo tinklas (tinklas) jungia jau 128 šalies kaimo plėtros procese dalyvaujančias institucijas ir organizacijas. Suformuota tinklo struktūra – penki komitetai bei taryba. Šią vasarą patvirtinti tinklo nuostatai, komitetų darbo reglamentai, apsvarstyta ir patvirtinta tinklo veiksmų programa, 2009 metų veiksmų planas. Vadovaudamiesi šių metų veiksmų planu, tinklo nariai ketina įgyvendinti 56 projektus.

Nuo šių metų spalio 19 dienos iki lapkričio 27 dienos buvo renkami projektiniai pasiūlymai paramai gauti – 45 tinklo nariai pateikė 48 projektinius pasiūlymus.

Svarbiausia – užtikrinti bendrąjį finansavimą

Žemės ūkio ministerijos prioritetas – 2010 m. biudžete užtikrinti bendrojo finansavimo lėšų sumą, reikalingą siekiant išmokėti visus 2008 m. Lietuvos prisiimtus ir Europos Komisijos patvirtintus įsipareigojimus bei įsisavinti ES lėšas (2008 m. skirtos lėšos turi būti išmokėtos iki 2010 m. pabaigos). Minimalus būtinas kaimo plėtros priemonių bendrojo finansavimo lėšų poreikis 2010 m. sudaro 297,6 mln. Lt. Šios lėšos biudžeto projekte numatytos. ŽŪM taip pat siekia užtikrinti, kad paramos gavėjams lėšos būtų išmokamos pastoviai, taip sudarant jiems sąlygas laiku grąžinti kreditus.

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 239 1018

Spausdinti Nusiųsti draugui