Žemės ūkio ministerija, įgyvendindama Ilgalaikę tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, realizavimo skatinimo strategiją ir programą, prieš kelias dienas Lietuvos parodų centre Litexpo surengė konferenciją tema „Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų išsaugojimo, plėtojimo ir populiarinimo galimybės“. Į ją sukvietė tautinį paveldą puoselėjančius amatininkus, savivaldybių kultūros, turizmo ir žemės ūkio specialistus, tautodailininkų ir amatininkų asociacijų, bendruomenių, vietos veiklos grupių, mokslo institucijų atstovus. Konferencijos metu net 39 amatininkams Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius įteikė A ir B lygio tautinio paveldo sertifikatus.

Tautinio paveldo sertifikatas liudija, kad produktas pagamintas pagal autentišką senovinę technologiją. Šie produktai yra nemasinės gamybos amatininko dirbinai, pagaminti iš tradicinių žaliavų rankomis arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį. Šiai dienai sertifikuota daugiau kaip 400 tautinio paveldo produktų, kuriuos gamina daugiau kaip 90 tradicinių amatininkų, atestuota ir pripažinta 20 tradicinių amatų meistrų. Lietuvoje tradiciniais amatais užsiima apie 1500 amatininkų.

Įvertinimą, kad jų gaminiai ir paslaugos atitinka tradiciniam produktui keliamus reikalavimus, renginio metu gavo įvairių sričių amatininkai – audėjos, mezgėjos, medinių indų, naminio muilo, veltinių, vilnos, šakočių, duonos su lašinukais gamintojai, kryžių, skulptūros ir Užgavėnių kaukių kūrėjai, žemaitukų veislės arklių, kiaulių su karoliukais veislės, lietuviškų veislių avių augintojai.

Primename, kad A  kategorijai priskiriami produktai ar paslaugos, kurie tiksliai atitinka tradicinius pavyzdžius, yra sukurti naudojant tradicines technologijas, o rankų darbas gamybos procese sudaro per 50 proc. B kategorijos produktai ar paslaugos artimi autentiškiems pavyzdžiams ir sukurti pasitelkus naujas technologijas.

„Džiugu, kad tautinio paveldo išsaugojimo žingsnius jaučiame realiame gyvenime, vis daugiau žmonių bando įsitvirtinti tradicinių amatų srityje”, - konferencijoje sakė žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, pabrėždamas, kad didžiuosiuose šalies miestuose pradėję veikti ūkininkų turgeliai atvėrė dar vieną galimybę realizuoti rankų darbo gaminius – tautinio paveldo produktus: sūrį, medų, duoną...

Šventėje dalyvavę amatininkai džiaugėsi, kad jų dalią ypač palengvino Tautinio paveldo įstatymas, kurio užtikrinama tautinio paveldo produktų valstybinė apsauga, saugoma sukaupta tradicinių amatų patirtis, o patys tautinio paveldo produktai pritaikomi dabarties poreikiams.

Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius konferencijoje apžvelgė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypčių įgyvendinimą. Pasak pranešėjo, socialinį Lietuvos kaimo gyvenimo veidą pastebimai keičia Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečioji kryptis – Gyvenimo kokybės gerinimas kaimo vietovėse. Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų plėtrą įmanoma skatinti visomis šios krypties priemonėmis – „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Tam, kad parama būtų prieinamesnė, šiuo metu yra parengta supaprastinta tvarka. „Programos priemonės nuolat tikslinamos, atsižvelgiant į patirtį ir realią situaciją“, – kalbėjo M. Kuklierius, pabrėždamas, kad tuo atveju, jei bus gautas EK pritarimas, Programos parama bus galima pasinaudoti, ne tik alternatyvių produktų gaminimui, bet ir skatinti alternatyvią prekybą žemės ūkio produktais, tiesiogiai parduoti iš ūkių vartotojams.

Spalio pabaigoje buvo paskelbtas paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra veiklą „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ projektus įgyvendinant planavimo būdu. Parama siekiama suaktyvinti tradicinių amatų puoselėjimą kaime. Ją gali pasinaudoti gali ne tik kaime gyvenantys liaudies meistrai, amatininkai, bet ir savivaldybės tradicinių amatų centrams kurti, išskyrus Lietuvos didžiuosius miestus (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys).

Tautinio paveldo puoselėjimas, kaip alternatyva žemės ūkio veiklai, galėtų tapti itin patrauklus kaimo jaunimui, leistų užtikrinti tautinio paveldo produktų, kaip etninės kultūros vertybių, perėmimą ir išsaugojimą, tradicijų tęstinumą.

Tuo pačiu metu “Litexpo” rūmuose surengta ir Tautinio paveldo ekspozicija „Kraičio skrynią pravėrus“, kurią organizavo Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija. Čia renginio dalyviai grožėjosi medžio ir keramikos, kalvystės dirbiniais, lino raižiniais, karpiniais, tautinėmis juostomis ir lovatiesėmis, veltiniais, pirštinėmis.

Parodoje savo darbus pristatė meistrai, turintys tautinio paveldo sertifikatus. Jie savo darbus kuria tik pagal autentiškas senųjų amatų technologijas, kurioms ne mažiau kaip 100 metų. Daugelis meistrų senąsias savo amato tradicijas paveldėjo perimdami jas iš kartos į kartą.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Spausdinti Nusiųsti draugui