|
2010 02 04 žemės ūkio aktualijos (2010-02-04)
Naujas tyrimas „Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus teikiamos viešosios gėrybės“ (New study on “Public Goods provided by Agriculture in the European Union”)
Bendroji žemės ūkio politika yra labai svarbi siekiant padėti ūkininkams teikti aplinkos gėrybes ir paslaugas, su sąlyga, kad nustatoma tinkama politika. Tai pagrindinė išvada, pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniam direktoratui parengtoje ir š.m. sausio 25 d. paskelbtoje Europos aplinkos politikos instituto ataskaitoje. Ataskaitoje pirmą kartą mėginama nustatyti visas aplinkos viešąsias gėrybes, kurias teikia visos Europos ūkininkai, ir pateikiami argumentai, kodėl už jų teikimą turėtų būti skiriamos viešojo sektoriaus lėšos. Tyrime aprašytos įvairios Europos ūkininkų teikiamos aplinkos ir socialinės viešosios gerybės, įskaitant vertingus kultūrinius kraštovaizdžius, naminius paukščius, tokius kaip didysis einis ir karališkasis erelis, kuriems gresia išnykimas ir visoje Europoje esančias pievas, kuriose gausu įvairių rūšių augalų ir gyvūnų. Be to, ūkininkai tvarko žemę, paruošdami ją anglies dioksido kaupimo reikmėms, ir padeda užtikrinti, kad vandens ir dirvos kokybė išliktų aukšta. Šio tyrimo rezultatai skelbiami svarbiu metu – vis aktyviau diskutuojama dėl BŽŪP ateities ir aptariami laikotarpio po 2013 m. BŽŪP tikslai ir prioritetai. Tyrime daroma išvada, kad, norint užtikrinti viešųjų gėrybių teikimą ir taip tenkinti visuomenės lūkesčius, labai svarbu nustatyti kryptingą politiką, apibrėžti aiškius tikslus ir skirti pakankamai išteklių.
Kaip paaiškėjo iš tyrimo, Europos visuomenė labai vertina šias viešąsias gėrybes, tačiau akivaizdu, kad jų teikiama nepakankamai. Nustatyta, kad BŽŪP esama įvairių priemonių, kuriomis ūkininkams padedama teikti viešąsias gėrybes. Derinant tiesiogines išmokas ir kompleksinę paramą užtikrinama, kad pakankamai viešųjų gėrybių būtų teikiama didelėje dalyje ES dirbamos žemės. Tokios kaimo plėtros priemonės kaip agrarinės aplinkosaugos priemonė skatina ūkininkus tikslingiau teikti įvairias viešąsias gėrybes.
Ataskaitoje daroma išvada, kad daugelio iš šių viešųjų gėrybių yra teikiama nepakankamai. Tikėtina, kad nepakankamo viešųjų gėrybių teikimo problema dar paaštrės dėl tokių grėsmių kaip pagrindinių produktų kainų pokyčiai, technologinės naujovės ir klimato kaitos poveikis – dėl visų šių priežasčių ateityje greičiausiai reikės didinti viešojo sektoriaus vaidmenį.
Ataskaita skelbiama: http://ec.europa.eu/agriculture/analysis/external/public-goods/index_en.htm
Atsižvelgdama į ypatingas rinkoje susidariusias aplinkybes, Komisija 2009–2010 m. leidžia eksportuoti papildomus nekvotinio cukraus kiekius. ES gamintojams galutinės kvotos nebus mažinamos (Commission proposes additional export of out-of-quota sugar in 2009/2010 due to exceptional market situation. No final quota cut for EU producers)
Š.m. sausio 28 d. Europos Komisija Vadybos komitetui pateikė reglamento, kuriuo leidžiama 2009–2010 prekybos metais (iki 2010 m. liepos 31 d.) eksportuoti papildomas 500 000 tonų nekvotinio cukraus, projektą. Šią laikiną priemonę, kuri visapusiškai atitinka Europos Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, galima taikyti todėl, kad ES ir pasaulio rinkose susidarė ypatingos aplinkybės. Nepanašu, kad dabartinės aplinkybės cukraus rinkoje vėl pasikartotų.
Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė Marianna Fischer Boel sakė: „Dabartinės aplinkybės pasaulio rinkoje yra ypatingos. Kadangi cukraus pagaminama mažiau nei suvartojama ir atitinkamai sumažėjo jo atsargos, cukraus kainos išaugo iki neregėto lygio, o tai daro žalą neturtingesnių šalių vartotojams. Šios aplinkybės susidarė tuo metu, kai buvo baigta ES cukraus pramonės restruktūrizacija. ES cukraus rinkos kaina buvo sumažinta ir mažiausiai konkurencingi gamintojai sustabdė cukraus gamybą, taip pagerindami ES cukraus sektoriaus konkurencingumą cukrinių runkelių augintojų ir perdirbėjų lygmenimis. ES ir pasaulio rinkose cukraus kaina, taip pat ES cukrinių runkelių auginimo ir cukraus gamybos sąnaudos yra tokios, kad ES pagamintas nekvotinis cukrus gali būti eksportuojamas nepažeidžiant Europos Sąjungos Pasaulio prekybos organizacijoje prisiimtų įsipareigojimų dėl subsidijų.“
Kaimo plėtra. Paskutiniu balsavimu dėl BŽŪP būklės įvertinimo ir ekonomikos gaivinimo plano paketų pakeitimų nuspręsta kaimo plėtros programoms papildomai skirti 5 mlrd. EUR (Rural development: 5 billion EUR in total injected into rural development programmes following last vote on Health Check and Recovery package changes)
Kaimo plėtros komitetas balsavo dėl valstybių narių ir regionų paskutinių pasiūlymų, susijusių su ES ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimu bei finansavimu po BŽŪP būklės įvertinimo ir kitais lėšų perkėlimais BŽŪP, kuriais siekiama spręsti ekonomikos, pieno sektoriaus krizės, klimato kaitos ir kitus klausimus. Nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. sausio mėn. visos kaimo plėtros programos buvo pakeistos ir galima skirti papildomus 5 mlrd. EUR investicijoms į žemės ūkį, aplinką ir plačiajuostį ryšį kaimo vietovėse. 2010 m. sausio mėn. susirinkęs Kaimo plėtros komitetas balsavo dėl paskutinių 7 pakeitimų. Didžioji dalis lėšų bus skirta biologinei įvairovei saugoti (31,2 % visų lėšų, arba 1,5 mlrd. EUR) ir vandentvarkai (26,9 %, arba 1,3 mlrd. EUR). Pieno sektoriui restruktūrizuoti skirta 14,5 % viso biudžeto (0,7 mlrd. EUR), klimato kaitos priemonėms įgyvendinti – 14,2 %, arba 0,7 mlrd. EUR, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui didinti – 5,6 % viso papildomo biudžeto (0,3 mlrd. EUR). Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros vystymas tebėra kaimo vietovėms svarbus politikos klausimas. Todėl valstybės narės nusprendė į plačiajuostį ryšį investuoti 35 % ES ekonomikai gaivinti skirtų lėšų, o tai sudaro 360,4 mln. EUR iš turimo 1 mlrd. EUR.
„Veiksmų esamai ekonomikos ir aplinkos būklei gerinti reikia imtis ne tik miesteliuose ir miestuose, bet ir kaimo vietovėse, – sakė už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė Marianna Fischer Boel. – Ėmėmės daugybės ryžtingų veiksmų Europos mastu. Dalis papildomų po BŽŪP būklės įvertinimo ir Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti skirtų lėšų bus panaudota opioms problemoms, kaip antai pieno sektoriaus restruktūrizavimas ir kova su klimato kaita, spręsti. Valstybės narės ir regionai turi šias lėšas naudoti protingai.“
|
|
|
Spausdinti
Nusiųsti draugui