ES žuvininkystės sprendimai turėtų būti priimami sprendžiant realias problemas (EU fish decisions should be taken closer to home). Dabartinė Europos Sąjungos bendroji žuvininkystės politika (Common Fisheries Policy) turi esminių trūkumų. Europos Komisija pirmoji tai pripažino. Pavyzdžiui, tūkstančiai tonų žuvies yra išmetama už borto kiekvienais metais dėl netinkamų reglamentų nuostatų. Šiaurės Europos žuvininkystės valdymo sistemos gali pasitarnauti kaip pavyzdys reformuojant bendrąją žuvininkystės politiką. Europos Komisija turi viziją, kaip bendroji žuvininkystės politika turėtų atrodyti 2020 metais – žuvininkystės pramonė būtų ekonomiškai perspektyvi, kvotų viršijimo problema išspręsta, ištekliai atkurti, o pati politika būtų finansiškai efektyvesnė bei geriau valdoma. Šiaurės Europos valstybės šia vizija remiasi ir nori padėti kitoms valstybėms paversti ją realybe. Vis dėlto, minėta vizija yra toli nuo esamos realybės Europoje, kuriai būdingi tokie bruožai kaip žvejybos kvotų viršijimas, ekonominis nestabilumas, pertekliniai laivyno pajėgumai, didžiulės subsidijos ir mažinami žuvų sugavimų limitai.

(http://euobserver.com/?aid=28987)

Kroatija gautų 3.5 mlrd. EUR, jei įstotų į ES 2012 metais (Croatia to get 3.5 billion eur if it joins EU in 2012). Europos Komisija pasiūlė atidėti 3.5 mlrd. EUR regioninei, žemės ūkio bei administracinei paramai dviem pirmiems Kroatijos narystės ES metams, jei ši valstybė sugebės įstoti į ES 2012 metais. Minėtai pinigų sumai dar turi pritarti 27 ES valstybės narės. Panašūs finansiniai pasiūlymai buvo pateikti kitoms 12 valstybių, prieš joms prisijungiant prie bloko 2004 bei 2007 metais. Pasiūlymas Kroatijai galiotų iki 2012-2013 metų, t.y. du paskutinius dabartinio 7 metų ES biudžeto metus. Nuo 2014 m. Kroatija būtų sekančios daugiametės finansinės sistemos dalimi. Per šiuos du metus (2012-2013) pinigai (2.3 mlrd. EUR) iš taip vadinamų struktūrinių fondų būtų skirti vietiniams bei regioniniams projektams infrastruktūros srityje. Kroatijos ūkininkams tektų 680 mln. EUR, o programoms, susijusioms su šalies teismų sistema ir politika, būtų skirta 170 mln. EUR.

(http://euobserver.com/15/28978); (AgraFacts)

Pasaulinis vadovų susitikimas Romoje maisto klausimais (World food summit – global leaders gather in Rome). Pasaulinis aukšto lygio pareigūnų susitikimas maisto saugumo klausimais Romoje vyksta šio mėnesio 16-18 dienomis. Susitikimo metu tariamasi, kaip įveikti vis gilėjančią maisto pramonės krizę. Prieš susitikimą FAO generalinis direktorius Jacques Diouf teigė, jog „tyli alkio krizė, veikianti 1/6 visos žmonijos, kelia didelę riziką pasaulio taikai ir saugumui.“ FAO apskaičiavimais, badaujančių skaičius gali padidėti 100 milijonų dar 2009 metais bei viršyti 1 milijardo ribą. Susitikimo metu bus aptarti veiksmai, susiję su investicijomis į žemės ūkį, FAO reformą, Jungtinių Tautų komiteto maisto saugumui darbu. Europos komisijos pirmininkas Jose Barroso sakys kalbą susitikimo metu, jį lydės M. F. Boel.

(AgraFacts)

Graikija – labiausiai korumpuota ES valstybė narė (Greece scores worst in corrupting ranking). Kaip praneša Transparency International, Graikija, kartu su Rumunija ir Bulgarija, yra labiausiai korumpuotos ES valstybės narės. Mažiausiai korumpuota, kaip ir praėjusiais metais, yra Danija, po jos seka Švedija, Suomija bei Nyderlandai. Prasti Graikijos rezultatai rodo, jog prisijungimas prie ES automatiškai negarantuoja korupcijos lygio sumažėjimo. Tam reikalingos skubios ir nuoseklios pastangos, užtikrinančios šalies skaidrumą ir atsakingumą. 2008 m. Graikija gavo didžiausią bendrijos paramą – 6.3 mlrd. EUR. O iš 5.9 mlrd. EUR ES paramos žemės ūkiui, 1.3 mlrd. EUR iš Graikijos buvo susigrąžinta. 2000 - 2006 m. ES vykdomoji valdžia susigrąžino 842 mln. EUR, skirtų Graikijos regioniniams fondams. 2005 m. Europos Komisija nusprendė sumažinti paramą Graikijai „dėl rimtų trūkumų, rastų kontrolės sistemos valdyme“. Tie patys trūkumai rasti ir praėjusiais metais, kuomet regioninė parama buvo sumažinta iki 26 mln. EUR.

(http://euobserver.com/?aid=29003)

Spausdinti Nusiųsti draugui