Teismas kaltina tris ES valstybės nares dėl milijardų eurų iššvaistymo (Court blames three EU states for wasted billions). Ispanija, Italija ir Portugalija yra atsakingos už didžiules finansines klaidas regioninės politikos srityje, kurias aptiko Europos auditoriai. Šios valstybės išleido 2.7 milijardais eurų daugiau, nei galėjo. Europos Audito rūmai antradienį (11 10) negalėjo pasirašyti ES apskaitos dėl aukšto laipsnio klaidų regionų bei kaimo plėtros paramos srityse, kurios sudaro daugiau kaip trečdalį Bendrijos biudžeto. Tačiau pranešime minima, jog matomas pagerėjimas žemės ūkio išmokų valdyme, kuriam tenka didelė dalis Europos Sąjungos biudžeto (55 milijardai eurų). Skirtingai nuo ankstesnių metų, kai įvardinti ir gėdinti blogai besielgiančias valstybes nares Europos Komisijai bei Audito rūmams buvo tabu, šį kartą trys pietinės Europos valstybės buvo paviešintos kaip atsakingos už 80 procentų klaidų regioninės politikos srityje. ES audito komisaras Siim Kallas Europos Parlamento nariams sakė, jog ši gėdinimo politika turi tęstis. „Valstybės narės elgiasi labai skirtingai. Vienos griežtai laikosi taisyklių, kitoms nuolat iškeliama raudona vėliava. Tai nesąžininga, taisyklių privalo laikytis visi.“

(http://euobserver.com/?aid=28967)

Ūkininkų debatai mato biudžeto reformą šiukšlių dėžėje (Farm debate sees budget reform plan ‚thrown in the bin‘). M. F. Boel laikosi atokiau nuo prieštaringai vertinamų planų nuodugniai iš naujo patikrinti Europos Sąjungos biudžetą. Antradienį (11 10) Europos Parlamente vykusioje diskusijoje Parlamento nariai išreiškė stiprią kritiką biudžeto pasiūlymams, pasirodžiusiems spaudoje praėjusį mėnesį. Pasiūlymuose dėl biudžeto reformos buvo siūloma lėšas perkelti iš regioninės bei bendrosios žemės ūkio politikos į darbo, klimato kaitos bei užsienio politikos sritis. Europos Parlamento nariai savo kritišką nuomonę apie biudžeto projektą išreiškė raštu, tačiau jų pasirašytą dokumentą M. F. Boel pavadino niekiniu (non-paper).

(http://euobserver.com/?aid=28974)

Lisabonos sutartis įsigalios gruodžio 1 d. (Lisbon Treaty enter in force Dec 1). Praėjusią savaitę Čekijos prezidento Vaclav Klaus ratifikuota Lisabonos sutartis turėtų įsigalioti gruodžio 1 d. Šios sutarties koncepcija pirmą kartą pristatyta 2000 m. gruodį Nicos susitikimo metu. Kalbant apie žemės ūkio politiką, sutartis numato ryškų pokytį įstatymo leidimo procese sprendžiant BŽŪP klausimus: ateityje sprendimai bus priimami bendrai su Europos Parlamentu (šiuo metu EP vaidmuo labiau konsultacinis). Tai reiškia, jog Europos Parlamentas taps pilnai dalyvaujanti institucija sprendimų priėmimo procese. Kitas žymus pokytis, kurį numato Lisabonos sutartis, susijęs su įgyvendinimo galiomis - sutartis atskiria „deleguotas sąlygas“ (kurioms netaikoma valdymo procedūra) nuo „įgyvendinimo sąlygų“ (kurios gali būti valdomos Valdymo komiteto tipo procedūromis). Kaip visa tai veiks praktikoje, neaišku, todėl būtina peržiūrėti ir išaiškinti Komitologijos taisykles.

(AgraFacts)

ES-Indijos susitikimas (EU-India summit). Aukšto lygio prioritetai turėtų būti skirti kaimo plėtros politikoms, technologijų perkėlimui bei plėtrai, ypač koncentruojantis į žemės ūkio produktyvumo didinimą – apie tai kalbėta ES-Indijos aukšto lygio pareigūnų susitikime Naujajame Delyje (New Delhi) lapkričio 6 d. 9 puslapių ES-Indijos jungtiniame dokumente teigiama, kad abi pusės įsipareigoja „glaudžiai dirbti siekiant pagerinti maisto saugumą bei vykdyti visuotinės akcijos kovai su alkiu bei skurdu tikslus“, taip pat šalys įsipareigojo didinti investicijas į žemės ūkį, kaimo plėtrą, maisto saugumą.

(AgraFacts)

Spausdinti Nusiųsti draugui