Žemės ūkio ir kaimo politika dirbant Komisijos narei Mariann Fischer Boel: išleista brošiūra, kurioje apžvelgiama Bendrosios žemės ūkio politikos plėtra dabartinės Komisijos darbo metu. Brošiūra išversta į lietuvių kalbą:

http://ec.europa.eu/agriculture/newsroom/en/364.htm

Pasibaigus kadencijai Europos Komisijoje, M.F.Boel išeis į pensiją. Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė M.F.Boel nusprendė nepasilikti savo pareigose ateinantiems 5 metams – ši žinia buvo patvirtinta sekmadienio (09 13) popietę vykusiame neformaliame žemės ūkio ministrų susitikime Švedijos mieste Vaxjo. Kalbėdama su žurnalistais, M.F.Boel sakė, kad sprendimą priėmė po ilgų svarstymų ir dvejonių, tačiau jaučiasi labai daug dirbusi ir nemažai nuveikusi žemės ūkio srityje. Komisarė teigė, kad jos tikslas visada buvo atsiduoti darbui 110 procentų, todėl dėl brandaus amžiaus ji nusprendė toliau nebedirbti. „Jei būčiau 10 metų jaunesnė, tikrai pasilikčiau“, teigė M.F.Boel.

(Agra Facts)

Neformali žemės ūkio taryba (09 13-15). Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai suvažiavo į Švedijos pietuose esantį Vaxjo miestą, dalyvauti du kartus per metus vykstančioje neformalioje žemės ūkio taryboje. Susitikimui vadovauja Švedijos žemės ūkio ministras Eskil Erlandsson, skatinantis diskusijas apie ES žemės ūkio sektoriaus rolę švelninant klimato kaitos padarinius, BŽŪP priemonių efektyvumą bei galimus iššūkius.

(Agra Facts)

Barroso laikosi savo įspūdingose peštynėse su „Žaliaisiais“ (Barroso holds his own in spectacular brawl with Greens). Vyriausias Europos pareigūnas Jose Manuel Barroso tikisi būti išrinktas Europos Komisijos pirmininku naujai kadencijai. Jį remia dešinieji ir centro dešinieji, jam reikalinga Liberalų arba Socialistų parama. Tačiau ketvirta didžiausia Parlamento grupė – Žalieji nepalaiko Barroso noro likti pareigose antrajai kadencijai. Žalieji mano, jog J.E.Barroso požiūris sprendžiant klimato kaitos ir kitas problemas yra neobjektyvus, jis teikia pirmenybę stambiajam verslui, pažeidžiančiam socialinio teisingumo principą, kuris atvedė į esamą ekonominę krizę.

(http://euobserver.com/?aid=28646)

Mėsėdžiai augalai lėtai, bet užtikrintai laimi varžybas (For carnivorous plants, slow but steady wins the race). Mėsėdžiai augalai minta musėmis ir kitais vabzdžiais, kuriuos pagauna, kai šie atsitiktinai skrenda pro šalį. Laimei, šie augalai į savo dietą nėra įtraukę žmonių kraujo. Mėsėdžių augalų egzistavimas jau ne vieną tūkstantmetį domina botanikus ir kitus mokslininkus, kurie kelia klausimą „kodėl kai kurie augalai yra mėsėdžiai?“  Naujausias straipsnis, išspausdintas rugsėjo mėnesio „American Journal of Botany“ numeryje imasi šio klausimo. Pagrindinis atsakymas būtų tas, jog mėsėdžiai augalai auga aplinkoje, kurioje beveik nėra maistingų medžiagų, pvz., pelkėse. Todėl maistą jiems tenka „pasigauti ore“. Tačiau toks maitinimosi būdas reikalauja labai daug pastangų ir tai yra priežastis, kodėl šių augalų nėra daug.

(http://www.sciencedaily.com/releases/2009/09/090914182615.htm)

Spausdinti Nusiųsti draugui