010625_216p
 
 
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
l.e.žemės ūkio ministro pareigas.
2001 m. birželio 25 d.
įsakymu Nr. 216

GALVIJŲ SKERDENŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMO IR KLASIFIKACIJOS TECHNINIS REGLAMENTAS

Parengtas pagal Europos Tarybos reglamentą Nr. 1208/81/ EEC, nustatantį Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikacijos skalę, jį įgyvendinantį Komisijos reglamentą Nr. 563/82 /EEC bei pataisantį Tarybos reglamentą Nr.1026/91 /EEC, Europos Tarybos reglamentą Nr. 1186/90/ EEC, išplečiantį Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikacijos skalę, jį įgyvendinantį Komisijos reglamentą Nr. 344/91/ EEC bei jį pataisantį Komisijos reglamentą Nr. 2191/93 /EEC, Komisijos reglamentą Nr. 2930/81/ EEB, nustatantį papildomas priemones dėl Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikacijos skalės įgyvendinimo ir jį pataisantį Komisijos reglamentą Nr. 2237/91 /EEC.

BENDROSIOS NUOSTATOS

Skerdenų klasifikavimas ir ženklinimas taikomas formuojant galvijų supirkimo kainas ir organizuojant rinką.

Skerdenas klasifikuoti ir ženklinti turi visos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos skerdyklos, išskyrus 3 punkte nurodytus atvejus.

Gali būti leista netaikyti šiame reglamente nurodytos skerdenų klasifikacijos:

Skerdykloms, kuriose vidutinis metinis paskerstų per savaitę galvijų skaičius yra ne didesnis kaip 50 vnt.;

Skerdžiant pagal sutartį mažmenininkų lėšomis supirktus gyvus galvijus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintose skerdyklose, kuriose visų paskerstų galvijų skerdenos yra ir iškaulinėjamos, gali būti leidžiama nedėti ant skerdenų žymenų apie skerdenų kategoriją, raumeningumo ir riebumo klases, tačiau turi būti užtikrintas deramas skerdenų identifikavimas.

SĄVOKOS

5. Šiame reglamente vartojamos sąvokos:

Skerdena – paskersto ir nuleidus kraują, nulupus odą išdarinėto gyvulio kūnas, pateiktas pašalinus:

galvą, atskirtą tarp pakaušio kaulo ir pirmojo kaklo slankstelio;

kojas, atskirtas per riešo ir kulno sąnarius;

krūtinės ląstos ir pilvo ertmės organus, išskyrus inkstus, inkstų riebalus;

lyties organus, jų rišamuosius audinius, tešmenį.

Skerdenos pusė – simetriškai per kiekvieno kaklo, nugaros, juosmens ir kryžkaulio slankstelio vidurį ir per krūtinkaulio, gaktikaulio bei dubens sąaugos vidurį padalinta skerdena.

Bazinė skerdena – skerdena su išoriniais riebalais, bet pašalinus:

inkstus, inkstų ir dubens riebalus;

diafragmą ( plonąją ir storąją dalis);

uodegą, atskiriant ją tarp antrojo ir trečiojo uodegos slankstelių;

stuburo smegenis;

uodegos pašaknės riebalus;

šlaunų vidinės pusės riebalus;

jungo veną ir šalia esančius riebalus;

Suaugusių galvijų skerdena – didesnio kaip 300 kg gyvo galvijo masės skerdena.

Telyčių skerdena – nei karto nesiveršiavusių galvijų patelių skerdena.

Pieninių veršelių skerdena – nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus veršelių skerdena.

Veršiena – nuo 3 mėnesių amžiaus iki 300 kg gyvo galvijo masės skerdena .

III. SKERDENŲ KLASIFIKACIJA IR JŲ VERTINIMO REIKALAVIMAI

6. Galvijų skerdenos pagal jų amžių, lytį ir kitus kriterijus skirstomos į tokias kategorijas:

6.1. A – jaunų (ne vyresnių nei dvejų metų) nekastruotų bulių skerdenos;

6.2. B - kitų nekastruotų bulių skerdenos;

6.3. C – jaučių (kastruotų bulių) skerdenos;

6.4. D - karvių (apsiveršiavusių patelių) skerdenos;

6.5. E – telyčių skerdenos.

7. A kategorijai priskiriamų nekastruotų jaunų bulių skerdenos nustatomos pagal stuburo slankstelių keterinių (spinalinių) ataugų kremzlinio audinio sukaulėjimo laipsnį. Šios kategorijos skerdenų pirmųjų 4 stuburo slankstelių keterinių ataugų kremzlinis audinys turi būti be kaulėjimo

požymių, arba gali būti pastebimi tik pirminiai kaulėjimo požymiai, o 5 – 9 slankstelių keterinių ataugų kremzlinis audinys neturi būti pilnai sukaulėjęs.

8. Pagal raumenų išsivystymą suaugusių galvijų skerdenos skirstomos į 6 raumeningumo klases:

8.1. Galvijų skerdenų klasifikacija pagal raumenų išsivystymą šlaunų, nugaros ir menčių srityse pateikta 1 lentelėje (1 iliustracija).

_________________

* iliustracijos nepridedamos

 

1 lentelė

Raumeningumo klasė

Apibūdinimas

S

Aukščiausioji

Visi kontūrai ypač išgaubti, išskirtinai gerai išsivystę raumenys

E

Puiki

Visi kontūrai labai išgaubti arba išgaubti, ypač gerai išsivystę raumenys

U

Labai gera

Kontūrai išgaubti, labai gerai išsivystę raumenys

R

Gera

Kontūrai neišgaubti, tiesūs, gerai išsivystę raumenys

O Patenkinama

Kontūrai lygūs arba šiek tiek įdubę, vidutiniškai išsivystę raumenys

P

Žema

Kontūrai įdubę arba labai įdubę, menkai išsivystę raumenys

8.2. Papildomas raumeningumo klasės apibūdinimas pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė

Raumenin- gumo klasė

Papildomas apibūdinimas

S

Aukščiau- sioji

Šlaunys: labai apvalios, išskirtinai gerai išsivystę raumenys

Nugara: labai plati ir labai storas raumenų sluoksnis iki pat menčių

Mentės: labai apvalios

Raumenys virš dubens sąaugos (Simphysis pelvis) labai gerai išsivystę (stipriai išsikišę) Užpakalinė skerdenos dalis labai apvali

E

Puiki

Šlaunys: labai apvalios

Nugara: plati ir labai storas raumenų sluoksnis iki pat menčių

Mentės: labai apvalios

Raumenys virš dubens sąaugos (Simphysis pelvis) gerai išsivystę (stipriai išsikišę)

Užpakalinė skerdenos dalis labai apvali

U

Labai gera

Šlaunys: apvalios.

Nugara: plati ir storas raumenų sluoksnis iki pat menčių

Mentės: apvalios

Raumenys virš dubens sąaugos (Simphysis pelvis) gerai išsivystę (išsikišę)

Užpakalinė skerdenos dalis apvali

R

Gera

Šlaunys: gerai išsivysčiusios

Nugara: storas raumenų sluoksnis, bet siauresnė ties mentėmis

Mentės: pakankamai gerai išsivysčiusios

Raumenys virš dubens sąaugos (Simphysis pelvis) išsivystę (išsikišę)

Užpakalinė dalis šiek tiek išgaubta (apvaloka)

O

Patenki- nama

Šlaunys: vidutiniškai arba nepakankamai išsivystę

Nugara: vidutinio storumo arba nepakankamai storas raumenų sluosnis

Mentės: vidutiniškai išsivystę ir beveik plokščios

Užpakalinės skerdenos dalies kontūrai tiesūs

P

Žema

Šlaunys: menkai išsivystę

Nugara: siaura, matomi kaulų kontūrai

Mentės: plokščios, matomi kaulų kontūrai

 

9. Pagal riebalų sluoksnį skerdenos išorėje ir krūtinės ertmėje suaugusių galvijų skerdenos skirstomos į 5 riebumo klases kaip nurodyta 3 lentelėje (2 iliustracija).     
3 lentelė

Riebumo

Klasė

Apibūdinimas

Papildomas apibūdinimas

1

Labai žema

Nėra riebalų sluoksnio arba jis labai menkas

Krūtinės ertmėje riebalų nėra

2

Žema

Plonas riebalų sluoksnis, beveik visur matomi raumenys

Krūtinės ertmėje aiškiai matyti tarpšonkauliniai raumenys

3

Vidutinė

Beveik visa skerdena, išskyrus šlaunis ir mentes, padengta riebalais. Plonas riebalų sluoksnis krūtinės ertmėje

Krūtinės ertmėje vis dar matomi tarpšonkauliniai raumenys

4

Aukšta

Skerdena padengta riebalais, bet ant šlaunų ir menčių iš dalies matomi raumenys. Krūtinės ertmėje ryškios pavienės riebalų sankaupos

Šlaunys vietomis padengtos riebalų sluoksniu. Krūtinės ertmėje tarpšonkauliniai raumenys gali būti padengti riebalais

5

Labai aukšta

Visa skerdena padengta riebalais, krūtinės ertmėje storos riebalų sankaupos

Beveik visa klubo šlaunų dalis padengta vientisu riebalų sluoksniu. Krūtinės ertmėje tarpšonkauliniai raumenys padengti riebalais

 

10. Skerdenų vertinimo reikalavimai:

10.1. Skerdenų rinkos kaina už 100 kg atvėsintos bazinės skerdenos masės nustatoma atsižvelgiant į galvijų skerdenų kategoriją (6 punktas) bei raumeningumo ir riebumo klases, nurodytas 8 - 9 punktuose. Tai yra kaina be PVM, kuri mokama galvijus į skerdyklą pristačiusiam ūkio subjektui.

10.2. Fiksuojama ant kablio pasvertos šiltos, ką tik paskersto ir išdarinėto galvijo (ne vėliau kaip per valandą nuo paskerdimo) skerdenos masė ir iš gauto rezultato minusuojami 2 proc. viso skerdenos svorio;.

10.3. Jeigu yra tikslinga, įvertinus skerdeną pagal 6, 8 ir 9 punktuose nurodytus reikalavimus, gali būti pašalinamas skerdenos paviršinis riebalų sluoksnis. Riebalai šalinami nuo šlaunų, ilgojo nugaros raumens, viduriniųjų šonkaulių, krūtinkaulio, išorinės pusės aplink išeinamąją angą ir lytinius organus bei uodegą.

10.4. Jei ant kablio sveriamos ir įkainojamos skerdenos struktūra skiriasi nuo bazinės skerdenos struktūros (5 punkto 3 pastraipa), nustatant skerdenos rinkos kainą jos masė koreguojama pagal 4 lentelėje nurodytus koregavimo koeficientus, išreikštus procentais nuo skerdenos masės arba tarpusavio supirkėjo ir pardavėjo susitarimus.

4 lentelė

 

Sumažinti

Padidinti

 

Riebumo klasės

1-2

3

4-5

1

2

3

4

5

Inkstai

-0,4

Inkstų riebalai

-1,75

-2,5

-3,5

Dubens riebalai

-0,5

Kepenys

-2,5

Diafragmos plonoji dalis

-0,4

Diafragmos storoji dalis

-0,4

Uodega

-0,4

Stuburo smegenys

-0,05

Pieno liaukų riebalai

-1,0

Sėklidės

-0,3

Uodegos pašaknės riebalai

-0,5

Riebalai užpakalinės dalies vidinėje pusėje (tarp šlaunų)

-0,3

Jungo vena ir šalia esantys riebalai

-0,3

Išorinių riebalų pašalinimas

 

0

0

+2

+3

+4

 

10.5. Skerdenos turi būti klasifikuojamos pagal 6, 8 ir 9 punktų reikalavimus toje pačioje skerdykloje, kurioje galvijai buvo paskersti, kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo galvijo paskerdimo.

10.6. Priskyrus skerdeną ar skerdenos puses, tam tikrai klasei bei kategorijai, ji turi būti paženklinta pagal IV skyriuje nurodytus reikalavimus;

10.7. Prieš ženklinant skerdenas ar skerdenų puses, nuo jų gali būti pašalinti išoriniai riebalai kaip nurodyta 10.3 punkte;

10.8. Skerdenų klasifikavimo rezultatai (skerdenų kategorija, raumeningumo bei riebumo klasės) nurodomi ant skerdenos ir skerdenų klasifikavimo protokole.

10.9. Skerdenas klasifikuoti (vertinti) turi teisę tik asmenys, įgiję reikiamą kvalifikaciją ir turintys nustatyta tvarka išduotą sertifikatą (pažymėjimą).

 

IV. ŽENKLINIMAS

11. Skerdenų ženklinimas yra privalomas visoms skerdykloms, išskyrus 3-4 punktuose nurodytus atvejus.

12. Skerdenos ar jų pusės gali būti žymimos spaudu arba etikete. Žymėjimo būdas turi užtikrinti skerdenų atsekamumą ir būti suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Žemės ūkio ministerija.

13. Žymėjimas spaudu:

13.1. Spaude turi būti nurodyta skerdenos kategorija, raumeningumo ir riebumo klasės;

13.2. Žymuo turi būti atsparus blukimui (neišsitrinantis), o naudojami dažai negali būti toksiški. Raidžių ir skaičių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2 cm;

13.3. Spaudas dedamas skerdenos išorinėje pusėje ant užpakalinių ketvirčių ties ketvirtu juosmens slanksteliu ir ant priekinių ketvirčių, krūtinkaulio srityje 10-30 cm atstumu nuo pjūvio briaunos.

14. Žymėjimas etikete:

14.1. Etiketėje turi būti užrašyti 13.1 punkte nurodyti duomenys, skerdyklos veterinarinio patvirtinimo numeris, paskersto galvijo identifikavimo ar skerdimo numeris, paskerdimo data ir skerdenos masė;

14.2. Etiketės matmenys turi būti ne mažesni kaip 5 x 10 cm. Ji turi būti atspari drėgmei, temperatūros svyravimams, apsaugota nuo suklastojimo ir tinkama pritvirtinti tik vieną kartą;

14.3. Etiketės tvirtinamos prie kiekvieno skerdenos ketvirčio, kaip nurodyta 13.3 punkte;

14.4. Etiketės negali būti nuimtos iki skerdenų iškaulinėjimo.

 

V. KLASIFIKACIJOS KONTROLĖ

15. Skerdenų klasifikacijos ir ženklinimo kontrolė turi būti atliekama nepriklausomos institucijos bent 2 kartus per tris mėnesius be išankstinio įspėjimo.

 

 

SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius

K. Lukauskas

2001 05 14