|
|
|
|
| Lietuvos gyvūnų
genetiniai ištekliai |
Žąsys: Vištinės
|
|
Vištinės žąsys susiformavo senąsias
vietines žąsis kryžminant su Rytprūsių naminėmis,
Emdeno ir iš dalies su Pomeranijos veislių žąsimis pirmoje
XX amžiaus pusėje.
Lietuvoje
buvo dvi vietinės selekcionuojamos žąsų veislės: vištinės
ir pulkinės, tačiau sovietmečiu, Lietuvoje sunykus žąsininkystei,
išnyko ir vietinės veislės. Kaip perspektyvesnė
veislė Vištinės žąsys buvo įtrauktos į
buvusios TSRS vandens paukščių kolekciją, laikoma
Pamaskvyje, kur išliko iki 1995 metų. Iš šios kolekcijos
į Lietuvą parvežus 100 kiaušinių, buvo atkurta vištinių
žąsų populiacija.
Vištinės
žąsys yra baltos ir universalaus produktyvumo tipo – tinka pūkų,
mėsos ir kepenų gamybai. Šėrimosi metu gali būti
pešamos gyvos. Žąsys individualiai neidentifikuojamos, kilmės
knygos nevedamos, veisimo planas kol kas neparengtas, individuali
paukščių produktyvumo kontrolė nevykdoma, bet vykdoma
pulkų produktyvumo kontrolė. Vištinių žąsų
populiacijos atkūrimu ir išsaugojimu rūpinasi Lietuvos
gyvulininkystės institutas, kuriame laikoma trijų amžiaus
grupių 120 žąsų pulkai. Iš šių pulkų ir
vykdoma vištinių žąsų populiacijos reprodukcija. Nors
ūkininkams kasmet išplatinama apie 600 žąsiukų, naujų
reprodukcinių pulkų kol kas nepavyko suformuoti, todėl
veislė laikytina kritine-palaikomąja.
| |
|
